5 diena
Keista triukšminga Klaipėdos naktis. Namas prie pat gatvės. Karšta, visi langai atverti, nes kitaip uždustum. Vėliau naktimis kiek atvėso, tad buvo galima bent patį triukšmingiausią langą laikyti uždarą.
Klaipėda. Ir ką gi veikti Klaipėdoje, kai atrodo viskas jau išvaikščiota. Ogi po šimto metų aplankyti jūrų muziejų. Ne delfinariumą, o būtent muziejų.
Nuo kelto reikia ilgokai pėdinti, tad renkamės laivelį iki pat muziejaus. Pats gerumas sėdėti priekyje.
Lauke, kur tapinėja pingvinai, įtaisyta kamera tiesioginiam vaizdui internete. Baisus smagumas pamojuoti dukrai. Vaizdas ateina kiek pavėlavęs, bet vis tiek tiesioginis. Džiaugsmo abiems pusėms virš galvos.
Muziejuje vėsu, žmonių nedaug. Ekspozicija po remonto pakeista. Gerai atrodo medūzų instaliacijos virš centrinio baseino, po kuriuo dabar įrengtas tunelis. Bet pasigedau akvariumų su tikrom medūzom, jūrų arkliukais. Gal taip atrodo, bet ir žuvų anksčiau berods daugiau buvo. Dabar daugiau muliažų, instaliacijų ir interaktyvių stendų.
Tunelis po didžiuoju baseinu nuotraukose atrodo geriau, nei iš tikrųjų. Didieji eršketai ištisai malasi ir drumsčia vandenį))
Laivybos istorijos ekspozicijos įrengtos Nerijos forte dabar taip pat dauguma interaktyvios. Gali virtualiai pasimatuoti kokią nori jūrininkų uniformą.
Lauke triukšmauja ruoniai, o gretimame baseine nekreipdami dėmesio į kaimynų keliamą triukšmą net pasišnarpšdami pietų miegelio sugulę jūrų liūtai. Reikia patikrinti kaip laikosi žvejų kaimo trobelė.
O paskui užsiropšti į pakrantėje eksponuojamą laivą ir nerti į triumą. Ekspozicija vietomis keistoka. Bet yra tokia, kokia yra.
Atgal vėl laiveliu. Pailsėjus vakarop nutapeni iki Jono kalnelio (miesto-tvirtovės laikus primenantis gynybinis pylimas). Išmaniajame fontane cypdami duodasi vaikai. „Seni vilkai“ vis kaip nors gudriai įsitaiso ant purkštukų, laukdami kol prasiverš vanduo.
6-7 dienos
Ramios, be skubos dienos. Su pasimaudymu Smiltynėje, ilgais pasėdėjimais parkuose, skulptūrų paieškomis senamiestyje. Pasivaikščiojimai šalia gyvenamos vietos vainikuojami naujai atrandamomis gatvėmis ir piešiniais.
Paskutinį vakarą atsisveikinam su saulute Smiltynėje. 
O grįžus kaip tik prasideda „Vilties bėgimas“. Bėga ir vaikai, ir patyrę bėgikai. Praeiviai labiausiai ploja ir palaiko vaikus ir mamas su mažais vaikais. Didžiausios ovacijos mamai stumiančiai vežimėlį, mamai su dviem mažutėm mergytėm ir mažutei pradinukei bėgikei. Ir visai nesvarbu, kad jos ne pirmos.
8 diena
Rytas prasideda gauta žinutę iš buto šeimininkės. Nurodymas kur palikti raktus ir išnešti šiukšles. Nors visada ir be raginimų jas išnešam, bet šįkart norisi paklaust - o grindų nereikia išplaut?
Toliau tyrinėsim Žemaitiją. Šimtą metų nebūta Kretingoje. Nuo Kretingos centrinės aikštės apsukam ratuką. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Karvedys J. K. Chodkevičius prieš svarbų mūšį su švedais pasižadėjo - jei laimės, Kretingoje pastatys bažnyčią. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią (17 a.) pastatyta Chodkevičių fundacijos dėka (jie ir palaidoti po centriniu altoriumi) - viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų turinti bažnyčia Žemaitijoje. Vyksta mišios, tad nepavyksta apžiūrėti altorių puoštų drožinėtomis skulptūromis. Tai bent pasivaikštai po vienuolyno kiemą
Žaviai pasipuošusi arbatinė - knygynas „Špitolė“.
Prie bažnyčios, Pastauninko upelio slėnyje, Kretingos Lurdas. Vieta Lurdui pasirinkta neatsitiktinai. Šioje vietoje teka upelis, kuriuo vanduo, tikima, gali išgydyti įvairias ligas. Šventinant grotą į šaltinėlį buvo įpiltas iš Prancūzijos Lurdo parvežtas stebuklingas šaltinio vanduo, pastatytos Šv. Lurdo Marijos ir Šv. Bernadetos skulptūros. Totalios ramybės sala ir taip ramiame miestelyje.
Kiek tolėliau miesto kapinės su raudonų plytų neogotikinio stiliaus Tiškevičių šeimos koplyčia–mauzoliejumi.
Per dvaro parką keliukas nuveda iki gražuolio dvaro. Dvarą savo laiku valdė Chodkevičiai, Sapiegos, Masalskiai, Zubovai. O Tiškevičiai dvarą nusipirko varžytinėse. Žinoma, rekonstravo, įvedė elektrą. Vėliau pristatė oranžeriją, kur augino egzotinius augalus ir atnaujino parką įkurdami prancūziško stiliaus sodą, o kitoje rūmų pusėje – angliško stiliaus parką su tvenkiniais. Tiek parke, tiek sode buvo leidžiama vaikščioti ir ilsėtis paprastiems miestelėnams.
Dvaro lankyti neplanavom, bet po parką, kaip tie miestelėnai, pasivaikštom. Gražiai sutvarkyta žalia erdvė, karštą dieną maloniai siūlanti pavėsingus takelius. Įdomi Astronominio kalendoriaus su Saulės laikrodžiu medžio ir metalo derinių kompozicija. Rūpi pajudinti judamas dalis ir surasti visas plane pažymėtas kalendoriaus dalis.
Toliau kojos nuveda per Pastauninko parką, nužingsniuoja spalvotais laipteliais, nutapnoja į porą šoninių gatvelių ir vėl išveda į centrinę aikštę.
Pavažiavus kojas pamankštinam prie Džiuginėnų dvaro (55.983014, 22.179515), apsupto senais maumedžiais. Nuostabus medinis dvaras su baltomis kolonomis ir langais, saugomas ir prižiūrimas. Porą metų šiame dvare gyveno rašytoja Žemaitė.
Tryškiuose beveik visi keliai remontuojami. Dulkių tumulai ilgai plevena ora, storu sluoksniu nuguldami žmonių namus, daržus ir mūsų automobilį. Pagaliau įdardam į Kairiškius. Ir vėl apsistojame „Sauna House in North of Lithuania“. Pasitinka tik šuo voljere. Jaučiamės kaip namie, viskas žinoma, tad sutiktuvės ir nebūtinos. Šeimininką sutinkame tik vėliau. Kaip visada ragina skanauti uogų. Šįmet turi ir šilauogių. Baltųjų serbentų šįmet skonis nepakartojamas - saulė ir šiluma pripildė uogas saldžiausių sulčių.
9 diena
Ryte, kaip visada, laukia sočiausi pusryčiai. Užtenka ir sumuštiniams į kelią – laukia intensyvi diena.
Netoli Žibikų, prie pagrindinio kelio miške ilsisi Juodasis akmuo (56.230256, 22.479743). Akmenis pas mus, sugiedojus gaidžiams, mėto velniai, tad ir čia nieko naujo. O kuri akmens gyvenimo versija gražesnė? Ar kad prie jo paslėptas Napoleono lobis, ar kad vakarais ant akmens verpia laumės ir į jas pažvelgusi žmogų paverčia pušelėmis, ar kad naktimis iš prasivėrusio akmens išlenda miškų mergelės ir visą naktį šoka?
Prie Užlieknės pro medžius šmėsteli medinės bažnytėlės bokštas. Tokio reginio nevalia praleisti. Kukli Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (56.235083, 22.4021) aptverta medine tvorele. Šventoriuje medinį kryžių (pastatytas Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti) prieš Marijos Magdalenos atlaidus kaip tik naujai perdažo du vyriškiai. Klausiam, gal yra galimybė pasižvalgyti viduje. Žinoma yra. Atrakina duris. Deja, fotografuoti viduje draudžiama- tik su klebono leidimu.
Kad jau kelias veda per Tirkšlius, galima sustoti prie Kristaus Karaliaus bažnyčios. Durys užrakintos ir tik per senovinę rakto skylutę galima kažką įžiūrėti.
Toliau Seda. Miestelio gale naujai atstatytas vandens malūnas su įmūrytais senaisiais akmenimis. Kažkada šioje vietoje stovėjo medinis malūnas, vėliau vietoj jo pastatė mūrinį, kuriame buvo ir malūnininko butas. O dabar prie malūno bandoma įrengti hidroelektrinę. Tik neaišku kaip bus, nes formuojant užtvanką ir tvenkinį, būtų užlieti gyventojų gyvenami sklypai ir net dalis senųjų žydų kapinių.
