Lietuva - Gruzija Automobiliu. 2010

Izanga.

Mintis nukeliauti i Gruzija kirbejo jau labai seniai, bet del ivairiu priezasciu nebuvo igyvendinta. Siais metais jau apsisprendziau, kad po 1,5m nepertraukiamo darbo reikia pasidaryti geras atostogas. Man - geros atostogos - reiskia toli grazu ne gulejima prie baseino 5 zvaigzduciu viesbuty, o galimybe aplankyti idomu krasta, kuris dar nera paveiktas turizmo pramones, kai kiekvienas akmuo pazymetas kokiu nors zenklu ir apciupinetas tukstanciu turistu. Tad, sansas aplankyti Gruzija pasirode realesnis nei kada nors anksciau. Nusprendziau imti jauti uz ragu ir paversti sita plana realybe. Paruosiau keliones plana, paskaiciavau preliminarias islaidas ir issiuntinejau sita ideja draugams, su kuriais noreciau vaziuoti iki Juodosios juros rytines pakrantes. Kaip ir buvo galima tiketis, susidomejusiu buvo daug, bet pasirizusiu keliaut vos keli... Galiausiai sarasas apsiribojo 4 zmonemis: manimi, broliu Tadu, pusbroliu Kestu ir "sugyventiniu" Vaidu. Planas vaziuti dviem ekipazais po 3 zmones zlugo, tad Vaidas, kuris turejo ir kitu atostogu planu, iskrito is musu saraso. Taigi finale turim 3 zmoniu ekipaza, su kuriuo labai sekmingai ir isimintinai buvo strurmuota Karpatu virsune Petra Ukrainoje. Chebra patikrinta, tad nusiteikiam labai optimistiskai ir leidziames i kelia.

LT Ekipazas:
1. As. 23m. Is prigimties prijauciantis miestui, bet pailsintis necivilizacijoj.
2. Tadas. 25m. Mano brolis. Profesija - gaisrininkas, pasaukimas - padegejas.
3. Kiesa. 30m. Mano pusbrolis. Miskininkas, gamtos draugas, keistu pomegiu turintis zmogus.

Keliones skaiciai:
Atstumas: apie 8,5 - 10 tukst. km.
Transpotas: Tado Mitsubishi Galant, 1996m, 2l TDI.
Laikas: 13-15d.
Marsrutas: Kaunas - Bukarest - Istambul - Tbilisi - Kazbek.

Liepos 24d. Sestadienis. 1-a keliones diena

Planuotas startas - 6.30val. Nepavyko. Del visokiu smulkmenu pajudame 30 min veliau. Stojame Marijampoleje nupirkt LT suvenyru, issigryninam litu ir aisku sumontuojam 2 Lietuvos veleveles ant masinos. Kelionei 100% pasiruosta, bet kertam Lietuvos-Lenkijos siena tik 10 val.Pradedam pati neidomiausia etapa - pervaziuoti iki gyvo kaulo igrisusia, niekam nedomia ir atsibodusia Lenkija. As per ja esu vaziaves gerokai virs 10 kartu, mano kompanjonai panasiai. Vienintele pramoga - vienas kita stebinti savo fantazijos galimybemis ir kurti istorijas "kaip butu zjbs lenkam padaryt zapadlo, pavyzdziui ....". Vidury Lenkijos prisimenam, kad pamirsom nusipirkti viena svarbiausiu atributu - lietuvisko alkoholio! Aciu Dievui, vietineje kaimo parduotuveje randame Zaliu 999! Sekme! Tadas atvairaves 10val perduoda sturvala Kiesai. As, pagal plana, vairuosiu "naktine pamaina" nuo Presovo, SK. Privaziavus Slovakija mano kolektyvas, jau gyvendamas mano vairavimo ideja, stoja prie prekybcentrio uzsitavarint pigaus ir skanaus alaus. Cia ir prasideda pirmieji nuotikiai. Vos islipes is masinos isgirstu garsa, kurio tikrai neturetu skleisti automobilis, kurio dar laukia 9tukst. km. Musu technikas Tadas per 1 min nustato gedima - kondicionierius atsisako mums tarnauti tolimesneje kelioneje, kur pranasaujamas 38-40 laipsniu karstis. Nuimame kondicionieriaus dirzeli ir, per daug nesukdami galvos del tolimesniu pasekmiu (tuo metu buvo apie 18laipsniu), judam toliau. Perimu sturvala. Mano soferiavimas ilgai neuzsitesia. Pavaziavus 1,5km pamatau "karuseles" per galini veidrodeli. Vietinis mentas mandagiai informuoja - nesusimokejot uz kelius. Bauda 80eur. Duodu "paskutinius" 10eur. Neima. Kaip ir gimtojoje Lietuveleje, pasiulo palydet iki bankomato, kur mes nusiimsim tiek kiek reikia. Aisku tas pasiulymas musu nesuzavi. Atsiimam savo 10eur ir duodam "paskutinius" 20eur. Paimia ir dar, musu didelei nuostabai, israso kvita, kuris atstoja keliu vinjete. Nusprendziam, kad laimingai issisukom.Skubame pervaziuoti Vengrija, nors liutis, prasidejusi dar Lenkijoje, apriboja matomuma iki 50m. 4val nakties. Stojame numigti pries pat Rumunijos pasieni. Mano keleiviai laiko veltui neleido ir, susiverte po 6 alaus jau siltuciai juokauja, kad galetu vairuot toliau. Planas - pamiegot 3 val. Per tiek laiko is mano bendrakeleiviu promiles neisgaruos, tad rytoj pradedu vairuoti taip pat as.

Liepos 25d. Sekmadienis. 2-a keliones diena.

Atsikeliam kaip ir planuota - 7val. Nieko nelaukiant minam iki Rumunijos sienos. Issikeiciam $, nusiprausiam pirmam pasitaikiusiam prekybcentry ir sedam vaziuot toliau. Rumunija is karto leidzia suprast, kad ivaziavom i cigonu sali - einant i Maximos tipo parduotuve is musu apsauga paima kuprines, jas ideda i maiselius ir uzlydo, uzlaminuoja, kad niekaip neisikistume kokio sudniekio ir neissinestume. Toliau nuolat matom panasaus lygio apsisaugojimo priemones nuo vagiliavimo. Nors atrodo niekur nesugaisom, Rumunijos marsruta realiai pradedam itin velai - tik 10val. O laukia apie 1000km per kalnus iki Bulgarijos pajurio. Pirmas Rumunijos ispudis labai prastas - itin netvarkinga aplinka, tragiski keliai, aplink vien cigonai... Nors nuotaika visvien pakili - bent jau yra is ko pasisaipyt. Pravaziavus apie 350km, vaizdelis gereja, miesteliai tvarkingesni, panorama grazesne, keliai radikaliai pagereje... O, kad butu dar linksmiau, susigalvojam savo pramogu: sustojam saulegrazu lauke ir irasom megejiska, pusiau erotini muzikini klipa, pavadinimu "skinsiu raudona roze"!. Taip pat pralinksmino musu su Kiesa pabandymas padraguot: Kiesa stebejo sviesafofra, o as ruosiausi startui. Mano sturmanas duoda starta, as zviegianciom padangom perlekiu ketursale 8 juostu sankryza ir pastebiu, kas niekas kitas nevaziuoja - pralekem per raudona, nes Kiesa susimaise su sviesaforo spalvom! Cigonai mus visiskais debilais turejo palaikyt, bet mums dzin.Atmyniau 10val, perduodu Tadui vaira ir pats atsikemsu salto alaus skardine, taip prisijungdamas prie alu jau kelias valandas dusinancio Kiesos. Alus geras ir pigus, tad tusciu skarbonkiu po kojomis vis daugeja, o staptelejimai prie krumo dazneja. Privaziuojam Bulgarijos siena. Pasienio miestelis - kazkoks dievo uzmirstas krastas - puse keliu uzdaryta, laksto benamiu sunu gaujos, trainiojasi ir mus itariais zvilgsniais varsto vietiniai geziukai. Privaziavom pasienio punkta. Pilna chaotiskai vazinejanciu furu, neina suprast kur vaziuot... Prisistato pasienieciu persirenges cigonas ir pareikalauja 20 euru mokescio uz kelius. Is karto pasirodo labai brangu, bet uz musu jau darosi kamstis, o "pasienietis" isteriskai ragina greiciau krapstytis, tad sumokam. Tada jis papraso dar 40 euru - 20 euru nuo galvos. Suprate, kad cia mus bando isdurt, atsisakom moket ir pareikalaujam grazint tai, ka jau sumokejom. Jis, suprates, kad daugiau is musu neisgres, staigiai dingsta tarp furu. Susiparinam juodai, pasistatom masina nuosaliau ir nusprendziam sito taip nepalikt. Tadas lieka saugot masinos, o mes su Kiesa ryztingai einame ieskot to gaidziuko, rimtai nusiteike jam kojas ir rankas issukinet ir atgaut ne tik savo 20 euru, bet ir moraline kompensacija pasiimt. Aisku, kaip ir buvo galima tiketis, pasimale 10min, prarandam vilti ji susirast. Nesdinames kuo greiciau is to cigonu krasto, grisim per ta pati pasieni, tad gal tada pasigausim.Bulgarija pasitinka gan svetingai ir, jei ne prasti keliai, neturtume del ko prikibt. Pravaziavus siena issijungiu porai valandu, o atsibudes jau matau Juodaja jura. Pradedam intensyviai ieskoti nakvynes vietos, bet vel tenka apsiriboti keliom valandom miego masinoje, sustojus koloneleje. Per diena nuvaziavome apie 1000km per pacius prasciausius kelius marsrute, tad planas vykdomas labai sekmingai. Rytoj laukia Turkija.

Liepos 26. Pirmadienis. 3-a keliones diena.

Atsikeliam apie 6.30val, pamiegoje 2.30val, nors per visus triuksmus tikro miego buvo gal pusvalandis. Apsiprausiam ir isriedam link Turkijos pasienio. Iki jo apie 150km, kelias vis prasteja. Staptelim prie saltinelio uzkasti. Kiesa praveda nemokama spektakli su savo tinkleliu vaikydamasis drugelius po pieva. Privaziuojam Turkijos siena, susitvarkom visa popierizma, issiaiskinam kiek Turkijoj leidziama promiliu kraujyje ir ivaziuojam i sali, per kuria musu laukia 1400km. Keliai kardinaliai pagereja vos pervaziavus slogbauma, galim mint per serpantinus jau ne 50km/h (kaip Bulgarijoj), o 80-90km/h. Deja, niekur nerangam kur pasikeist doleriu i liras, bet beiveik visur galima atsiskaityt kortele arba doleriais. Privaziuojam Stambula. Su tokiu eismo intensyvumu dar neteko susidurti... Privaziavus pirma keliu mokescio posta, kaip ir buvo galima tiketis, ivaziuojam ne prie tos budeles. Uz musu akyse auga masinu eile, visi pypina, nera kur detis. Furistui uz musu paaiskinam, kad esam buki turistai ir nezinom ka darom. Jis, nors ir suirzes, parodo prie kurios budeles mums reika. Kazkokiu mistiniu budu atbulas atlaisvina mums kelia ir leidzia isvaziuoti. Siaip ne taip pravaziuojam punkta ir minam toliau. Pro stambula lekiam 100km/h greiciu, bet miesto galo nematyti... Privaziavus viena is dvieju Stambulo tiltu jungianciu Europa su Azija, vel reikia susimoketi uz pravaziavima tiltu. Pamatom viena juosta, kur nera slogbaumo, ten ir pravaziuojam. Suspiegia kazkokia sirena ir, kaip mums pasirode, nuvaziuojancius mus nufotografuoja. Is inercijos, sekanti posta vel pravaziuojam nesisomokeje - ne is blogos valios, tiesiog niekaip neikertam kaip ir kur mums reikia vaziuoti... Pradedam svarstyti ar musu toki bajeriai neatsidurs turku kompiuteriuose ir isvaziuojant is salies nereiks pakrapstyt kapeikas uz tokius bajerius... Bus matyt, nesukam sau galvos.Pagaliau isvaziuojam is Stambulo ir lekem i rytus itin geros kokybes autostrada. Saule jau pradeda kepint ir nejuciom vis pradedu galvot apie Slovakijoje paluzusi kondicionieriu. Pakeles kolonelese ir kavinukese viskas brangu, 1,5-2 kartus brangiau nei Lietuvoje. Kiesa negali atsistebet turku toletais, kur jie nenaudoja tualetinio popieriaus, tik asotelius su vandeniu. Neiskentes nubega i tulika su kamera, kad nufilmuotu savo radini.Vakarop atejo laikas issukti is autostrados ir susimoketi kazkaip uz kelius, kad pakeltu slogbauma ir mus isleistu. Kazka susimojavus su vietiniais turkais ir nusipirkus kazkokia neaiskia kortele pavyksta isvaziuoti. Dziaugiames, bet vis dar neaisku ar tokiu budu ispirkom savo kaltes del visu nesumoketu mokesciu...Saule jau nusileido ir po truputi pradedam ieskoti kokio nors motelio ar kazko panasaus, nes trecia nakti is eiles miegoti tryse masinoj triuksme po 2 val jau nebesinori. Vis klausiam vietiniu kur tokia vieta galima butu rast, bet visi aiskina skirtingai, maiso kaire su desine ir angliskai nesugeba pasakyt nei vieno zodzio. Matosi, kad nuosirdziai nori padet, bet nesugeba. Pagaliau paklausiame vieno policininko. Jis nubraizo ant lapo zemelapuka ir nesunkiai surandam 1 zvaigzdutes lygio moteli kazkokio apsiurusio kaimo vidury. Po kokio pusvalandzio bandymu savininkai isaiskint ko mums reikia ir kiek tai kainuos, suderame 4 vietu kambari uz mazdaug 70Lt. Prabanga tikrai nedvelkia, bet gauname lovas, kuriose galima issitiesti pilnu ugiu, svaria patalyne ir dusa. Su Kiesa begam i miesta ieskot kur galima nusipirkt alaus, bet, kaip tycia, per mecetes garsiakalbius pasigirsta korano skaitytojas, kas reiksia, kad didzioji dalis istaigu uzsidaro maldai. Likusiose parduotuvelese niekas neima doleriu, tik lyras. Tadas su Kiesa nusprendzia paskanaut babtuko, kuri uz 8Lt nusipirko Rumunijoj is pakeleje prekiaujancios bobos. As einu miegot blaivus!

Liepos 27d. Antradienis. 4-a keliones diena.

Is vakaro nusprendem laist sau ilgiau pamiegot, nes reikia neissekint visu jegu net nepasiekus keliones tikslo. Atsikeliam 7val, kol apsiprausiam ir issikuiciam is motelio, ateina ir 8val. Miestelyje dar issikeiciam doleriu i lyras, nusiperkam po kebaba, vaisiu, uzkandam ir keliaujam toliau. Dienos tikslas nuvaziuot kuo toliau, nes iki Gruzijos dar 900km. Zinant, kad vaziuosime ne autostrada, tai sunkiai iveikiamas marsrutas iki vakaro. Taciau vietines reiksmes turku keliai mus maloniai nustebina. Spaudziam 110km/h net nepristabdydami per miestelius, taip pat kaip vazineja turkai. Is pradziu buvo keista, bet paskui pripratom. Pora trumpu sustojimu pasimaudyt juroje bei sutvarkyt pradurta padanga ir 12.00val kirtom Gruzijos pasieni. Jau patys pirmieji sutikti grzinai furistai patvirtino musu girdetas snekas, kad lietuviai cia ypac gerbiami ir mylimi. Ir ne tik, kad patvirtino, taciau gerokai pranoko musu lukescius! Kainos, lyginant su Turkijos - perpus mazesnes, su visais be isimties galima susisneketi, netgi gatvese esanti netvarka kazkaip neerzina... Zodziu, dziaugiames, kad pagaliau atvaziavom! Susiradom mazdaug 3 zvaigzduciu lygio viesbutuka, kuris, kaip veliau paaiskejo - vienas geriausiu variantu Batumyje - kurortiniame, Palangos lygio miestelyje. Sumokejom po 30Lt ir isvarem prasinest pro miesta. Kiesa ilgai neiskente ir suktelejo "kamardzoba" (labas) pirmiems pasitaikiusiems bachuriukams. Jie iskart sureagavo ir trumpai snektelejus pasisiule padaryt mums ekskursija. Aisku, pirmiausia mus nuvede i parduotuve, kur nusipirkom alaus, "kad kelelis nedulketu", ir linksmai pasisnekuciuodami prasiejom per visa miesta. Logiskai pamascius, gal tampytis po svetima miesta, svetimoj saly, 3val nakties su 3 nepazystamais pacanais ir nera pats geriausias sumanymas, bet mums nekilo nei menkiausio itarimo, kad ju ketinimai gali buti ne vien daugiski... Suzinojom daug idomiu dalyku, isgerem po 4l alaus ir 5val ryto grizom i savo viesbuti. Pirmas vakaras Gruzijoje nuteikia optimistiskai.

Liepos 28. Treciadienis. 5-a keliones diena.

Padoriai issimiegoje issiregistruojam is viesbucio ir traukiam i Batumi centra apziuret miesto dienos sviesoje. Iskart pradeda sokiruot gruzinu vairavimo maniera. Visi vaziuoja kaip nori, nereaguoja nei i zenklus, nei i pesciuosius, nei i gatviu juostas, kuriu paprasciausiai nera. Taciau tas chaosas kazkokiu budu visai neblogai veikia - niekas nesinervina jei kazkas uzkisa pries nosi ar pralekia per rauodona sviesofora, o pypina tik noredami atkreiti i save demesi pries darant manevra. Taip pat pypindavo ir mums, taip pasisveikindami su musu, trispalve papuostu ekipazu. Atvaziavus i centra numetam masina kur tik norim, nes cia tokio dalyko kaip mokestis uz parkinga kaip ir nera. Pagrindis bulvaras, kuri jau siek tiek apziurejom vakar, atrodo tikrai ispudingai... Ivairiaspalviai fontanai, bambuku giraites, palmes, egzotiniai pauksciai ir idealiai sutvarkyta aplinka atrodo izuliai gerai, palyginus su visu likusiu apsiurusiu miestu. I akis taip pat krenta itin daug ismaldos prasytoju, daugiausiai vaiku, kurie butinai pribegs su dezute paprasyt monetu. Taciau jie tai daro neikyriai, tad kazkokio diskomforto nesukelia, tuo labiau, kad juos laikas nuo laiko pravaiko policininkai, kuriu centre neitikietinai daug ir skirtingu rusiu. Kaip mums vakar aiskino vienas is musu gruzinu draugu, melynai apsirenge neturi dideles galios ir juos galima siust ant triju raidziu, taciau pilkai apsirengusiu reikia prisibijot. Alkoholi viesoj vietoj gert galima, tad mums jie visiskai netrukde ir netgi sudare saugumo jausma.Vaiksciojant po miesta mus tiesiog varste visu vietiniu zvilgsniai. Ne pikti, taciau labai smalsus. Drasesni rusiskai pasisveikindavo ar paklausdavo is kur mes. Tiesa, jiems klaust net ir nereikdavo, nes dalis ju iskart klausdavo ar mes is pribaltikos. Kaip jie atspeja mums taip ir liko paslaptis. Apziureje centra, prisedam lauko kavineje pavalgyti. Kainos, netgi paciame centre, pastebimai mazesnes nei Lietuvoje. Pavyzdziui musu issirinktas, guliasa primenantis patiekalas, nuo kurio sociai pavalgem, kainavo apie 9Lt, alus kainuoja 2,2Lt, o didziuliai tradiciniai koldunai - maziau nei 4Lt.Pavalge vaziuojame i salia Batumi esanti botanikos soda, kuris buvo vienas didziausiu Sovietu sajungoje. Kiesa iskart pradeda studijuot kiekviena augala, o as tik megejiskai dairinejuos. O pasidairyt yra i ka - palmes, sekvojos, bananai, ivairios geles, kuriu Lietuvoj tikrsi nepamatysi... Bet is visu situ augalu mus labiausiai domino bambukai, nes Batumi matem, kad is ju padaromi labai smagus bokailai. Tad planas - nusipjaut viena bambuka. Botanikos sode tai daryti gal ir negrazu, bet mes nusprendem, kad ju cia per daug! Taigi, paliekam Tada ant zekso, o mes su Kiesa isokom i bambuku giraite vykdyt savo plano. As pagaliau pribaigiau viena su peiliuku, o kiesa siaip ne taip viena nulauze. Kadangi luztantis bambukas sukele garsa, panasu i sautuvo suvi, mums beskabant sakeles nuo savo "grobio" isgurstam gilaus gruzinisko akcento persmelkta klausima: a pachimu lamat?! Taigi vaizdelis vertas oskaro: stovim su Kiesa abu bambuku giraiteje, nukove sau po viena bambuka, o sargas laukia paaiskinimo ka mes cia darom... Reikia kazka pasakyt sargui, uzklupusiam mus ivykio vietoj! Kiesa nieko geresnio nesugalvojes paaiskina: budim dudki delat! Tadas pabeges uz kampo luzta juokais. Bet viskas baigesi gerai, mes ramiai isbridom is bambuku giraites ir saltais veidais nuejom savo keliais. Bambukus irgi pasiemem!Grize i Batumi pabandem susirast koki pigesni viesbutuka, bet paaiskejo, kad vakarykstis, musu atsitiktinai rastas viesbutis yra pats geriausias variantas. Susidedam daiktus ir einam prasikost per miesta. Nors ir treciadienis, bet gyvenimas mieste verda, groja gatves muzikantai, zmones soka, fontanai suderinti su muzika mirga ivairiom spalvom. Mes, gerdami alu viename is lauko baru, sutinkame vakarykscius kompanjonus, traukiancius i kluba - buten ten, kur ir mes ruosemes varyti pabaige bokalus. Susokam 6 zmones i keturvieti taksi ir vaziuojam i miesto pakrasty esanti vasaros kluba. I kluba musu draugu neileido face contol, tad mes, rodydami solidaruma irgi atsisakem eit. Prisijunge dar 2 gruzinu jaunuoliai ir dabar jau astuoniese vaziuojam taxi atgal i centra. Isgeriam dar alaus, klausom gruzinu istoriju, juokiames iki asaru ir apie 5val ryto, atsibuciave su savo draugeliais, griztam i viebuti. Rytoj judesim i Gruzijos giluma.

storyLazyload();