Lenkijos Baltijos jūros kurortai - puiki alternatyva Lietuvos pajūriui

Alternatyva Lietuvos pajūrio kurortams – Lenkijos Baltijos jūros pakrantės.

Šios kelionės tikslas buvo aplankyti Lenkijos Baltijos jūros pakrantės kurortus bei pasimėgauti jūra bei saule. Iki gyvo kaulo jau atsibodęs Lietuvos pajūris kuriame tenka apsilankyti kone kiekvienais metais vertė ieškoti alternatyvos Palangai ar Šventąjai ir atrasti kažką naujo pažystamame klimate. Žinoma būtume keliavę piečiau pvz į Kroatiją ar pan. Tačiau mūsų kompanijoje buvo jaunasis keliauninkas kuriam dar tik buvo pusę metukų, todėl teko rinktis tokią šalį, kurioje būtų panašus klimatas kaip Lietuvoje. Keliavome iš pradžių dviem automobiliais o vėliau vienas ekipažas išvyko namo ankščiau o mes trises tęsėme kelionę.

Į priekį mūsų maršrutas buvo toks Kaunas-Suvalkai-Olecko-Gyzicko-Ryn-Mragovo-Olstyn-Morag-Elblag-Malbork-Swarozyn-Zblewo-Koscierzyna-Bytow-Slupsk-Ustka

Pirma diena

Taigi 2009 metų liepos 28 d. mes (aš, žmona ir jaunasis keliauninkas ) 8:30 val. pajudėjome iš Kauno. Prie Kalvarijos sienos turėjome susitikti su kitu ekipažu (trijų asmenų šeimynėlė) iš Vilniaus. Siena pasiekėme gana greitai, oras buvo puikus, tik prieš pat muitinę gal kokius 5km teko pastovėti prie šviesoforo, kadangi vyko kelio darbai. Už kelių minučių atvyko ir mūsų bendrakeleiviai. Galutinis maršruto tikslas vienas iš gražesnių kurortų, kuriame būtų tikimybė mažesnio skaičiaus poilsiautojų – Ustka. Tiesa pradžioje mastėme apie Kolobžegą, tačiau per dieną jį pasiekti tokiais kelialiais būtų sudėtinga, todėl maršrutą sutrumpinome. Šiaip kiek ieškojau informacijos internete apie Lenkijos kurortus, nelabai ką radau, nes jis nėra populiarus lietuvių tarpe, galbūt išskyrus Sopotą. Tik lenkų puslapiuose teko pasigrožėti lenkiškomis kopomis ir gražiomis miestelių architektūromis.

Šiaip tranzitu pervažiuoti Lenkiją yra tekę labai daug kartų kokius 9 metus iš eilės ir akivaizdžiai matosi kad kelių remontams lenkai pradėjo skirti didelį dėmesį, tiesa tas dėmesys daugiau magistraliniams keliams, tuo tarpu mums daugiau teko keliauti regioniniais vietinės reikšmės kelialiais todėl to malonumo teko kiek mažiau, tačiau visumoje apibendrinus keliai pusė velnio, duobių kaip ir nepasitaikė, tik teko pasiūbuoti ir atlikti daug posūkių posūkiukų , ir dar vienas nemalonus dalykas buvo arti kelio ištisos virtinės prisodintų storų senų medžių, kurie tik ir laukia kad koks nors užsižioplinęs vairuotojas „įsimūrintų“ į vieną iš jų. Kiek vėliau teko pasiaiškinti tai tipiniai dar vokiečių tiesti keliai. Nejučiom bevaziuojant pagalvojau kiek reikėtų laiko, jei lenkams tektų juos nupjauti kad atitiktų EU kelių standartus...:)

Suvalkus pasiekėme be problemų, vėliau nusukome į dešinę Oštyno kryptimi. Nuo Suvalkų šį miestą pasiekti gana patogu kadangi visur buvo nuorodos. Beje navigacijos neėmiau nes smagiau orientuotis paprastu žemėlapiu. Toliau Olečko ir Gyžicko. Pakeliui grožimės puikiais miškais ir ežerais, o jų čia apstu ir tikrai nebloga alternatyva taipogi patirti kažką naujo „ne lietuviško“, pvz atvykti su draugais savaitgaliui paūžti ar ramiai pažvejoti bei pasivaikščioti asfaltu grįstais takeliais ežero pakrantėmis. Kempingų ir svečių namų bei motelių pilna, ir dėl nakvynės problemų tikrai nėra, o nakvynės kainos mažesnės nei Lietuvoje, (startas nuo 25-30 zl).

Kadangi kelionės tikslas poilsis, tai niekur per daug nestoviniuojam o važiuojam toliaus Ustkos link. Ežeringos vietovės mus lydėjo praktiškai iki pat Olštyno, tiesa prieš pat jį apie 20 km papuolėmė į kamštį dėl naujai statomos autostrados. Olštynas kiek girdėjau turi labai gražų senamiestį, matėsi senoviniai bokštai, tačiau dėl laiko stokos į miestą nelindome, o pravažiavome jį pakraščiu. Toliau pasiekėme Malborką, Jame įspudį paliko pilis, tikrai manau verta dėmesio, nors mes ir nelindome į ją tačiau užteko pravažiuoti gretimai jos kad įsitikinti jos didybe. Vėliau pervažiavome upę (berods Wysla) ir nustebau išvydęs kokiu grindiniu teks važiuoti. O jis buvo kaip daugumos Lenkijos miestų senamiesčiai, t.y. akmenukai, pirmą kartą teko važiuoti tokiu keliu užmiestyje. Bandau įsivaizduoti kiek laiko teko plušėti kad nutiesti tokį unikalų kelią. O jis dar buvo ir gana platus ir jei neklystu apie 5-7 kilometrus ilgio (o gal ir daugiau), nors mašina ant jo jautėsi ne stalibiai, buvo palyta ir slidoka taip kad lenkimo manevrą atlikti buvo sudėtinga. Į pavakarę pasiekėme Slupską ir už 18 km įvažiavome į Ustkos kurortą. Pirmas įspudis – ne Lenkija o kažkokia kita pietų regiono šalis, daug žmonių, visi spalvingai apsirengę, pilna lauko kavinukių, kurios beveik pilnos lankytojų, suvenyrų parduotuvėlės, lauko paviljonai, grindinys gristas plytelėmis, gražūs gatvių šviestuvai, vienžodžiu tai ka pamatėme pranoko pirminius lūkesčius. Lenkų puslapyje internete buvau skaitęs apie šį miestą, kad jis yra vienas iš Lenkijos vasaros sostinių, na kaip pas mus tituluojama Palanga, tačiau Ustkoje mažiau žmonių. Manau tai yra dėl to kad Lenkija turi gana ilgą pajūrio ruožą ir daug panašių kurortų todėl nors šalis ir didelė, poilsiautojų srautas nėra koncentruotas į vieną vietą o pasiskirtęs į įvarius pajūrio kurortus, todėl nėra to stumdymosi pečiais vasaros piko metu kaip kad Palangoje pvz Basanavičiaus gatvėje.

Pravažiavę per miestelį, susiradome turistų informacijos centrą ir ten pasiteiravome dėl nakvynės. Kadangi mūsų kompanija gana didelė tai pasiųlė tik kelias vietas. Paskambinusi darbuotoja sutarė kad iki centro mūsų pasitikti atvažiuotų vieno iš apartamenų šeimininkai. Ir tai ką pamatėme nuvažiavę į gyvenamą vietą pranoko visus lukeščius. Puikiai sutvarkyta teritorija, apartamentuose atskira virtuvė, baras, trys dvigulės lovos, du kambariai, balkonas su terasa, atskiras dušas, WC, lauke didelė pavėsinė su griliumi, sporto aikštynas (krepšinis, futbolas, tinklinis) vaikams supynės, virvės laipioti. Taip pat padarytas dirbtinas krioklys su vandens telkiniu ir jame plaukiojančiomis įvairiaspalvėmis žuvytėmis. Teritoja rakinama, daug vietos parkingui. Vienžo viskas puiku, na nebent dar nepamaišytų baseinas . Na ir aktualiausias dalykas – kaina. Už vieną parą mes sumokėjome tik 200 zl (160 lt), tai šeimai tik 80 lt. Iš karto sutarėm kad imam 4-riom parom.

Nu ką apartamentai liuks. Vakare kai užmigo mūsų mažiausias keliauninkas išėjome į sporto aikštelę pažaisti krepšinio minuso.  Grįžę namo gurkšnodami alutį sumetėme dar pora partijų tūkstančio ir miegot.

Antra diena

Sekančią dieną mus pasitiko šiltas vasariškas rytas. Papusryčiavę išsiruošėme į paplūdimį prie Baltijos jūros. Maloni šeimininkė mums parodė kur geresnis pliažas ir ten nuvykę neapsirikome. Na viskas beveik kaip ir Lietuvos pakrantėje, toks pat smėlis gana platus jo ruožas tik kas nustebino tai švaresnis vanduo, na gal jis ir nėra toks skaidrus kaip pvz. Adrijos jūros tačiau kiek teko būtų pvz. Palangoje tai jūra tikrai švaresnė. Kaip pastebėjau pas lenkus labai populiarios yra smėlio „užuolaidos“. Šiaip jos tikrai labai patogios, nes atėjusi į pliažą kompanija susikuria sau „privačią“ teritoriją“ apsitverdama tokiomis užuolaidomis. Vėliau žiūrėjau jų kainas tai pačios ilgiausios 8 sekcijų uždangos kainavo 30-35 zlotus (apie 25 litus) yra ir trumpesniu po 6 ar 4 sekcijas jos atitinkamai po 5 zlotus pigesnės. Keista kad šis paprotys nepritapęs Lietuvoje, nors tai yra visai patogus dalykas. Na gal kas jau ir naudoja jas tačiau tai tikrai nėra masinis reiškinys Lietuvos pajūryje.

Taigi privažiavę stovėjimo aikštelę už parkavimą turėjome susimokėti zlotų. Jei žadi būti vieną valandą tada kainuotų 2-4 zlotai (2-3 litai) priklausomai nuo vietos, nes jei paliktum tolėliau nuo pliažo mokėti išviso nereikėtų tik tada tektų paėjėti galiuką kelio. Jei tiksliai nežinai kiek būsi tai geriau išsipirkti vietą visai dienai (12 zlotų arba 9,6 litų). Tada bus ramu ir nereikės pastoviai žiūrinėti į laikrodį. Mašinų buvo pakankamai daug tačiau pliaže tos žmonių masės tikrai nesijautė, ji paskęsdavo dideliame plote. Mėgavomės gana kaitria saule ir vėsiu Baltijos jūros vandeniu. Bet dar vienas dalykas nustebino tai begalė boružėlių arba lenkiškai „biedrionkų“, kurios žinoma nepiktybiškai skirsdavo link mūsų ir tūpdavo kur pakliuvo mūsų pavėsinė, rūbai rankšluosčiai ir galvos buvo nusėtos lenkiškų boružėlių paskui net per radiją žiniose girdėjau kad pasakojo apie jų gausą pajūryje, bet sakė nebijoti nes jos tikrai pakenkti niekuo negali . Matomai netoliese buvo jų „dauginimosi“ vieta  Pažaidę tinklinį ir pasimaudę jūroje nutarėme pasistiprinti, nuėjome iki kioskelio o ten kainos nuteikė maloniai. Alus butelis „Zyviec“ kainavo 4,5 zlotai (3,6lt) kitas alus pusę zloto pigiau, užkandžiai populiariausia kaina 5 zlotai (4 litai) tai hotdogai, picos, čeburekai ir kt. Beje ragavome hotdogų kai skonis tikrai puikus, greitai jie sulindo ir ėjome kartoti :) užsigerdami šaltu alučiu. Ledų kainos kaip tokioje vietoje (prie pliažo) išviso juokingos 2-3 zlotai (1,6-2,4 lt). Po maudynių grįžome namo ir nutarėme išeiti pasivaikščioti į miestą. Žmonių buvo pakankamai daug, pagrindinėje miesto alėjoje kažkiek panašioje į Palangos Basanavičiaus gatvę pilna kavinukių, suvenyrų parduotuvių, įvairiausių pramogų, na beveik viskas kaip Lietuvoje, tik už įvairias paslaugas viskas šiek tiek pigiau negu pas mus apie 1-2 litus. Avalynės ir rūbų parduotuvėse tai pat šiek tiek pigiau tiesa ne visur, reikia pavaikštinėti ir paieškoti norimos prekės tinkama kaina. Vis tik Ustka kurortas ir tikėtis didelio pigumo neverta. Gatvės pabaigoje yra prieplauka ir molas vedantis į jūrą tiksliau jūros vartų dešinę dalį. Yra gražus senovini švyturys, didelis paminklas prie kurio visi fotografavosi, ką padarėme ir mes Dešinėje molo pusėje pagrindinis kurorto paplūdimys kuriame iki pat vakaro vyksta gyvenimas. Prieplaukoje nustebino labai gražus „piratų“ laivas kuris plukdydavo norinčius poilsiautojus į jūra ir atgal. Laivas atrodo iš tiesų įspūdingai.(pridedu foto) Kaip pamatėme tai aikčiojome iš susižavėjimo, tiesa vėliau pastebėjau kad Lenkijoje tokie panašūs laivai labai populiarūs ir kituose pajūrio kurortuose. Dalis mūsų kompanijos susigundė sekančią dieną juo paplaukioti. Laivas labai priminė „Karibų jūros piratų“ laivą. Dar būtume ilgiau pavaikščioję po kurortą, tačiau mūsų mažasis princas užsimanė namo todėl likusią vakaro dalį vėl praleidome savo puikiuose apartamentuose (žaidėm minusą, vėliau tūkstantį, ragavome kas lenkiško alučio kas „krakowkos“ (lenkiška degtinė) o kas vynelio.

Trečia diena

Sekančią dieną gerai išsimiegoję papusryčiavome ir nutarėme aplankyti gretimai Ustkos (apie 20 km į rytus) kitą kurortą Rowy. Prieš kelionę internete buvau skaitęs apie šį kurortą ir žiūrėjau foto, jis labai panašus į mūsų Šventąją, daugiau žalumos mažiau žmonių. Šalia šio miestelio yra didelis ežeras, tiesa prie jo nebuvo nuvykę, todėl apie jį papasakoti nieko negaliu, bet pats miestelis taip pat paliko neblogą įspūdį. Mašinos parkavimo kainos 2-3 zlotai valanda, daug kavinukių ir mažų parduotuvių su atostogautojui reikalingų prekių asortimentu. Pasivaikščiojome, nuėjome prie jūros, papietavome kavinukėje ir pasukome atgal į Ustką. Kainos kavinėje panašios į mūsų tačiau kaip jau ir minėjau 1-5 zlotais pigiau. Jei susigundysite važiuoti į Lenkijos pajūrį siūlyčiau paragauti jų sriubytės „Fliaky“ jos galima gauti vos ne kiekvienoje iš kavinių ar barų. Niekaip nesupratome iš ko ji padaryta tik vėliau jau sugrįžus į Kauną draugai pasakė iš ko  Vakaras apartamentuose jau tradiciškai , o mūsų kompanionai dėl laiko stygiaus anksti ryte ruošėsi važiuoti link namų, o mes su šeimyna pasitarę su mažuoju princu nutarėme dar pakeliauti ir užsukti į kelias gražesnes Lenkijos pajūrio vieteles.

Ketvirta diena

Atsikėlę ryte ir papusryčiavę susikrovėme visą mantą į mašiną, šiltai atsisveikinome su apartamentų šeimininke, nuoširdi lenkė kvietė sugrįžti kitais metais, davė savo kontaktus (jei kam reikės galėsiu atsiųsti), ir pajudėjome Lenkijos keliais link rytinės pakrantės. Iki šios dienos buvome nuvažiavę 750 km. Šios dienos kelionės tikslas Hel‘as. Už Ustkos patekome į kamštį kadangi vyko kažkoks bėgimo maratonas kuriame matėme ir Lietuvos komandos bėgikus, jiems dar pasignalizavome, tačiau mūsų greičiausiai nepastebėjo. Pasiekę Slupską pasukome E28 keliu link Leborko. Apie šį miestą skaičiau kad turi gražią pilį tačiau dėl laiko stokos ir mūsų mažojo keliauninko į miestą nesukome. Pravažiavę Wejherowo už 7 km mūsų laukė išsišakojimas. Miestelyje Reda pasukome šiaurės kryptimi Wladyslawowo link . Nuo šio kurortinio miestelio prasideda Lenkiška „Nerijos kasa“ Kadangi buvo penktadienis patekome į milžinišką kamštį, vėžlio greičiu slinkome į priekį, vėliau nutariau pagudrauti ir suradęs vietinės reikšmės neblogą keliuką aplenkiau maždaug 10-ties km kamštį ir išlindau jau pačiame Wladyslawowe. Toliau eismas jau vyko daug greičiau kadangi didesnė dalis auto nusuko link kurortų vakarinėje dalyje (Jastzebza gora, Karwia, Karwienskie bloto, Debki ir kt). Vėliau kirtome miestelį gana įdomiu pavadinimu Chalupy, paskui Kuznica Jastarnia, Jurata, ir galiausiai pasiekėme Helą. Pakeliui šio miestelio akį maloniai nuteikė gamtovaizdis, kelias ėjo šalia Pucko įlankos, tačiau kitoje kasos pusėje taip pat matėsi Baltijos jūra, ištisai kelio pilna kempingų. Visur pušynėliai ir smėlis, vienžo gražu kaip pas mus Neringoje tik čia kasa kur kas siauresnė todėl patogiau prieiti prie pliažo, nori jūroje, nori įlankoje. Nuvažiavę į Hel iškarto nustebome didele gausa privačių parkingų, Kainos kaip Ustkoje 3-4 zlotai už valandą. Pravažiavę visą miestuką nuklydome į pakraštį ir pamatėme keletą apleistų pastatų, primenančių kad ankščiau tai buvo kažkokios gamyklos. Tas šiek tiek gadino bendrą vaizdą, tačiau vėliau išsiaiškinome kad Helas dar karo laikais buvo vienas iš pagrindinių Baltijos jūros gynybinių punktų prieš vokiečių karinį laivyną, gatvių pavadinimai vien visokių generolų pavardžių ir pan. Prisiparkavę nutarėme ieškotis nakvynės. Suradę „i“ (turistų informaciją) sužinojome kad ši įstaiga dirba tik iki 16 val. o jau buvo apie 17 val. tai ten buvusi mergaitė tik davė brošiūrėlių kad skambinčiausi ir ieškočiausi pats, ne taip kaip Ustkoje. Tas truputį sutrikdė kadangi nesu geras lenkų kalbos žinovas. Beje „i“ pastatas buvo įsikūręs gana originalioje vietoje tiesiog jūroje ant molo ir primenantis didelį kupolą, iš kurio naktį galima žiūrėti į žvaigždes (observatorija). Taigi pamėginome ieškotis nakvynės bet sekėsi nekaip, o jau laikas buvo ir pasistiprinti todėl nusprendėme užsukti į kavinukę. Ten žemesnėmis nei lietuviškomis kainomis sočiai pavalgėme ir jau ruošėmės važiuoti namo, tačiau parkingo darbuotoja, tokia maloni moteriškutė pasiūlė padėti paieškoti nakvynės, tačiau ir jai ne kai sekėsi nes perskambinusi visoms draugėms nieko negalėjo padėti nes buvo penktadienis ir dar plius puikus oras, lenkų buvo pilna ir viskas buvo užimta. Žinoma būtų turėję palapinę tai pernakvoti tikrai būtume suradę kur nes pakeliui į Helą kempingų kokių tik nori, bet kadangi mūsų mažasis princas buvo neseniai perkopęs 6 mėnesių amžių, palapinę atsisakėme vežtis ir buvome nusprendę gyventi tik apartamentuose. Ir taip pat nelabai būtume sutalpinę visą mantą į Civicą, Šis nors ir sedanas bei pernai metų laidos, tačiau viską sukrovus mažojo vežimukas niekaip nebūtų tilpęs  Pagrįžę 10 km bandėme apsistoti Jastarnia kurorte tačiau ir ten tai padaryti be šansų – pikas. Tada per daug nesisieloję pasukome atgal namų link ieškodami pakeliui kur pernakvoti. Mažasis tuo mažiausiai rūpinosi kadangi pavalgęs sau atsipūtęs miegojo ant galinės sėdynės  Jau sutemus šiaip ne taip nakvynę radome pakelės motelyje „Bialyj Dvorek“ Rumia miestelyje. Kaina 210 zlotu (160 lt) su pusryčiais pasirodė visai padori todėl nutarėme nakvoti čia.

Booking.coms
storyLazyload();