Visas senamiestis kaip ant delno, pasikėlus į Rotušės bokštą. Lipimas nėra sudėtingas - nemažai aikštelių su langeliais, mini parodėlėmis. Miesto išvaizda beveik nepasikeitė nuo Renesanso laikų. Turbūt jei Kopernikas šiandien atsidurtų Torūnėje, gal ne iš karto pastebėtų istorinio miesto išvaizdos pokyčius. Nors pastebėtų – tokių tiltų per upę tada tikrai nebuvo.
Rotušė unikali, tarsi savotiškas kalendorius - keturi jos sparnai simbolizuoja keturis metų laikus, dvylika salių – dvylika mėnesių, o 366 langai - dienų skaičių metuose, tad vienas jų atsidaro tik kartą per ketverius metus.
Kreivasis bokštas (krzywa wieža) pastatytas XIII amžiaus antroje pusėje. Pizos bokštas nervingai rūkytų kamputyje, jeigu žinotų, kad varžovas Torūnėje pasviręs kur kas didesniu kampu. Įvairios legendos skirtingai byloja, kaip bokštas tapo kreivas. Viena iš jų teigia, kad tai dieviška bausmė už Nikolajaus Koperniko atradimus. Kita pasakoja apie riterį įsimylėjusį miesto gražuolę.. o miestas pilnas tamsių užkampių... Gražuolė už nuodėmę buvo nubausta botagu, o riteris – kreivo bokšto statyba. Kai jis baigė, pastatas pradėjo svirti, o tada buvo padaryta tokia išvada: jei žmogus sugeba stovėti tokiu kampu kaip pastatas ištiesus rankas ir neatsiremti, tada jis neturi nuodėmių.
Šalia bokšto nuostabus statinys (Torunės klėtis) – „maišų” namas. Langeliai tarsi užrišti maišai.
Siauroje gatvelėje randame Lietuvos dalelę - Lietuvos konsulatą.
Pro vartus ištapenam į krantinę. O ten, skaičiuodamas paskutines minutes, stovi laivas. Net nekyla klausimų ar plauksim. 20 zlotų – reisas 40 minučių, lydimas išraiškingo pasakojimo apie Torūnės miesto istoriją (lenkiškai). Laivas plaukia lėtai nuo vieno iki kito tilto. Torūnės senamiestis nuo vandens pamatytas - nebus reikalo belstis į kitą upės krantą, į apžvalgos aikštelę.
Viduramžius menančio miesto gatvelėse sklando imbierinių meduolių kvapas. Tradicinio Torunės meduolio istorija yra apie tai, kaip viena moteris tiesiog primarmalino gamindama meduolius, o aplinkiniai apsimetė, kad taip ir turi būti )) Piernikų parduotuvėlių ant kiekvieno kampo. Paprastų, glazūruotų ar su įdarais, papuoštų, su užrašais - visų skoniams ir pageidavimams. Iš piernikų miesto nedovanotina grįžti be meduolinių lauktuvių. Tačiau kai kurie piernikai nepripažįsta savo kilmės))
Nors papietauti buvo nutarta “Manekin Nalesnikarnia”, netoli Rotušės suvilioja “FryRogi Frytki i Pierogi”. Panaši į greito maisto užkandinę, tik čia patiekiamos fri bulvytės ir koldūnai. Didelių koldūnų porcijoje 6 arba 9 (15-17 zlotų) . Greita, skanu ir nepersivalgai). 
Torūnė garsėja ir savo meduoliniu alumi, kvepiančiu Kalėdomis. O kur daugiau jį ragauti, jei ne alaus darykloje “Jan Olbracht Browar Staromiejski”. Įdomus ir nefiltruotas kvietinis Smietanka Torunska. Senajam Olbrechte galima pasiimti paskanauti rinkinuką viso čia gaminamo alaus - gaila per vėlai pastebėjom. Bravoras įsikūręs per kelis aukštus, vienas iš kurių gotikiniame rūsyje. Smagu pasėdėti stilizuotose statinėse. Įdomu tai, kad Janas Olbrachtas Lenkijos karalius, kažkada atvykęs į Torunę ir per anksti miręs tiesiog vietinės rotušės karališkojoje salėje. Taigi, ryškėja tendencija: būti gerbiamam Torūnėje, nebūtina čia gimti, galima ir mirti...))
Atrodo pasėdėjus vėl smagiai pasivaikščiosi, bet kai kas pamato važiuojantį traukinuką ir įsigeidžia juo pasivažinėti. Traukinukas veža per visas pagrindines vietas, lydint pasakojimų. Prasuka pro pilį, prie kurios dar grįšime, iki Rynek Nowomejski aikštės ir sukasi atgal. 
Šioje aikštėje barokinio fasado užeiga “Pod Modrym Fartuchem”. Užeiga buvo įkurta 1489 m. ir laikoma viena seniausių ne tik Torūnėje, bet ir Lenkijoje. Čia laisvalaikį leido amatininkai, kuriems prijuostės buvo kasdieninio darbo atributas. Taip gimė užeigos pavadinimas „Gospoda Pod Modrym Fartuchem “. Tačiau sklando ir legenda, kad smuklę atidarė smuklininkas, turėjęs bjaurią žmoną. Kartą į smuklę užėjęs vienas klajūnas pasakė smuklininkui, kad jo žmona ragana ir reikia jos skubiai atsikratyti, nes kitaip ilgai negyvens. Ant durų slenksčio nupiešti juodą kryžių ir žmonai supykus ištarti burtažodį: „Vienas, du, trys, skrisk piktoji ragana pro langus ar duris!” Žmonos pykčio priepuolio ilgai laukti nereikėjo. Smuklininkas padarė tai, ką patarė klajūnas. Pradėjo drebėti užeigos grindys. Išsigandusi užeigos šeimininkė nubėgo į miegamąjį, atidarė skrynią ir į savo mėlyną prijuostę susidėjo visą turtą. Eidama pro išėjimą pakilo ir išskrido. Vyras greitai nubėgo iš paskos bandydamas atimti turtą, bet jam liko tik mėlyna prijuostė, kuri už kažko užkliuvo. Nuo tada užeiga vadinosi Pod Modrym Fartuchem.
Rynek Nowomejski aikštėje ant suoliuko įsitaisė miesto pardavėja su žąsimi ir krepšiu, pilnu žąsų kiaušinių.
Miesto atmosferą kuria ir užsimerkę angelai, ir detalės, ir mažosios skulptūros, ir skulptūra skirta profesorei Elzbietai Zawatskai. Norisi fotografuoti kiekvieną namą, duris ir net durų rankenas. Tačiau to neverta daryti. Reikia tiesiog pasimėgauti - ne žiūrėti, o matyti, pajusti atmosferą.
Vingiuoji žavingomis Torūnės gatvėmis, kur dažnai sukamos kino juostos. Po kojomis įrašas, kad būtent čia filmuoti filmo „Tyliosios saulės metai“ kadrai. Lygiai kaip ir ypatingoje senamiesčio vietoje, vadinamoje „gyvenimo trikampiu“.
Dviejų gatvių sankirtoje - universitetas, protestantų bažnyčia ir kalėjimas (vienintelis tokios formos Lenkijoje). Prieš daugelį amžių statyti pastatai savo paskirties nepakeitė.
Vakarėjant ypatingu baltumu sušvyti art nouveau stiliumi pastatytas teatras. Gaila, nežinojom, kad ir liepos mėnesį teatre rodomi spektakliai. Sekančiai dienai bilietų nebėra((.
Tačiau vakarinį spektaklį pradeda Cosmopolis fontanas. Granito plokštėmis dengtoje aikštėje po kojomis, tiksliau po trykštančiu vandeniu, lotyniškas tekstas ir heliocentrinės sistemos schema (M. Koperniko mokslinis darbas). 113 vandens purkštukų sukuria vandens ir šviesos šou. Jaukios ir švelnios vasaros sutemos negirdimai užkariauja miestą. Tirštėjančios tamsos fone atsiskleidžia fontano grožis. Šilta šviesa apšviesti pastatai gyvena savo naktinį gyvenimą.
Nauja diena - nauji vartai -viduramžių kryžiuočių pilies dalis. Pro juos įžengus atsiduri šalia malūno kriokliuko. Kryžiuočių pilies griuvėsiai kažkodėl visai nevilioja. Užtenka pasižvalgyti iš tolo.
Mikalojaus Koperniko namai - muziejus įsikūręs dviejuose gražiuose gotikiniuose namuose (15 ir 17) Ar šiuose namuose gimė M. Kopernikas? Visiškai nežinoma, nes Kopernikų šeimai priklausė ir 36 namas Senamiesčio aikštėje. Vieta, kurioje žmogus gyveno, kūrė ir mąstė, amžiams sugeria jo veiksmus ir mintis, atspindi dalelę jo sielos. Abiejų namų fasadai primena raižytą meduolį padengtą glajumi. Muziejus prasideda temomis, susijusiomis su žmonijos žinių siekimu ir seniausiais dangaus stebėjimo būdais. Daug interaktyvios erdvės.
