LENGVAI APIE TUNISĄ

Papasakosiu apie savo kelionės įspūdžius Šiaurės Afrikos šalyje – Tunise. Nesigilinsiu į įvairius geografinius duomenis, nes keliautojas tokius dalykus be problemų gali sužinoti internete ir kituose informacijos šaltiniuose. Taigi, kelionė vyko gegužės mėnesį – nesigailiu, kad pasirinkau tokį laiką, nes tuo metu šalyje nėra labai karšta (apie + 25 – +26 laipsniai), nėra labai daug turistų, mažesnės kelionių kainos.
Porai savaičių apsistojau antrame pagal dydį Tuniso mieste – Suse. Svarbu turizmo agentūroje iš karto sužinoti, kur randasi pasirinktas viešbutis. Tai būtina, nes šalyje yra daug viešbučių, kurie randasi ne mieste, o kažkur šalia miesto. Tokiu atveju praktiškai sėdi viešbučio teritorijoje ir bendravimas su aplinkiniu pasauliu komplikuojasi. Kiekvieną dieną reikia mokėti pinigus taksistams (nors taksi gana pigūs) arba už autobuso (traukinio) bilietus, kad patektum į šalią esantį miestą. O kaip gi kitaip – juk pagrindinės atrakcijos yra mieste, turgus bei senamiestis (Medina) – irgi. O kai kasdien reikia galvoti, kaip į miestą nuvykti ir kaip grįžti atgal – tai koks čia poilsis. Nebent jūs nieko nenorite, o tik pasyviai gulėti paplūdymyje – tada imkite viešbutį už miesto ribų.
Viešbutis „Samara“, kuriame apsistojau, buvo iš tiesų geras. Man patiko, kad tai nebuvo kažkoks didžiulis pastatas su ilgais bei painias koridoriais, bet iš nedidelių pastatų sudarytas kompleksas, apsuptas pasakiškai gražaus sodo su įvairiomis palmėmis, milžiniškais kaktusais bei kitomis grožybėmis. Aišku, buvo tame sode ir baseinas, bet jame taip nė karto ir neplaukiojau. Juk kam reikalingas baseinas, kai už keleto šimtų metrų puiki Viduržemio jūra su nuostabiais smėlėtais paplūdymiais, ar ne?
Maistas viešbutyje ypatingai patiko – dar ir dabar seilė nutįsta, prisiminus sočias ir labai skanias vakarienes… Tik nesitikėkite ant stalo rasti kiaulienos – musulmonai šios mėsos nevalgo. Nors skaniai ir gana nebrangiai galima maitintis mieste esančiose užeigose. Svarbiausia nepamirškite, kad reikia eiti valgyti ten, kur nėra turistų, kokioje nors pamirštoje gatvelėje ir neišvaizdžiame restoranėlyje, kur pamatysite vien tik vietinius. Ten maistas iš tiesų bus fantastiškas.
Jei būsite Tunise, būtinai nuvykite į berberų gyvenvietę – jie gyvena urvuose, bet labai švariai ir netgi jaukiai. Taipogi labai smagu ant dromaderų (tai kupranugariai su viena kupra) išjoti į Saharos dykumą. Saharos smėlis smulkus kaip miltai, reikia saugoti savo akis bei foto ir vaizdo kameras. Taipogi rekomenduoju apsilankyti oazėse (Tunise yra dykumų bei kalnų oazės). Dykumų oazė – tai, grubiai tariant, daržas, kuriame auga įvairūs vaisiai bei daržovės. Bet užtai kalnų oazėse iš tiesų gražu.
Tunisas – musulmonų šalis, todėl su alkoholiniais gėrimais truputį problematiška. Ta prasme, galima ir viešbutyje, ir užeigose nusipirkti gėrimų, bet ten viskas brangu. Žymiai geriau alų, vyną bei degtinę pirkti parduotuvėse. Tik va, problema, per dvi savaites radau tik 2 parduotuves, kuriose galima nusipirkti alkoholio. Dirba jos trumpai ir tai – ne kasdien. Alaus pasirinkimas tiesiog tragiškas – gal kokių 4 rūšių alus visoje šalyje. Aš, kaip žinodamas, iš Lietuvos stiprių gėrimų atsivežiau sočiai – užteko visoms dviems savaitėms. Bet alutį vis vien pirkau. Juk labai malonu karštą dieną atsigaivinti šaltu alučiu… Alaus mėgėjai mane supranta, tiesa?
Turguje (Medinoje) tai viskas vyksta taip pat, kaip ir bet kuriame kitame arabiškai-musulmoniškame turguje. Aš turiu omenyje prekeivių priekabiavimus, viliojimus užeiti į parduotuvėlę, keiksnojimus, jei nieko neperki ir t.t. Įvairių frazių visomis kalbomis mišinys tiesiog zvimbia ausyse.
Jei gatve eini su mergina, tai vietiniai nekalbina ir neužkabina (nebent jei mergina labai simpatiška dažnai galima išgirsti susižavėjimo šūksnių). Tačiau jei gatve eini vienas, tai dažnai prišoka koks jaunuolis ir siūlo lengvų narkotikų (hašišo).
Tunise yra legalizuota prostitucija, bet niekur neteko matyti šios profesijos atstovių viešoje vietoje. Gal tiesiog reikėjo žinoti, kur tokios bazuojasi.
Šalyje visur pilna kačių, o šunų gyventojai ten bijo. Merginoms bei moterims, kurios nori ramiai pagulėti paplūdymyje ir pailsėti nuo vietinių vyrų priekabiavimo yra rekomenduojama tiesiog visur vaikščioti su šunimi. Tai yra tarsi garantija, kad nė vienas vietinis prie jūsų neprieis ir nepradės kalbinti.