Latvija: Ryga: daug Jugendo ir šiek tiek Kalėdų

4

        

5

 

6

7

9

10

11

12

13

14

15

16

17

        Vis tik, praėjusi šias tris gatves, atsibundu iš gražaus sapno ir pasuku atgal į senamiestį. Einu per Kronvaldo parką. Čia pristatyta tokių keistų netradicinių eglučių. Mačiau jas nuotraukose. Vakare gražiai apšviestos gražiai ir atrodo. Bet niūrią, lietingą dieną jos panašios į šiukšlių krūvas.

18

19

         Kiek suprantu, pagrindinė miesto eglė yra Domo aikštėje. Čia, palyginus su Vilniumi, stovi gana kukli, bet natūrali eglė. Veikia mugė – yra ir karšto vyno, ir Rygos balzamo, ir „Laimos“ saldainių, ir suvenyrų. Groja gyva latviška muzika. Sukasi karuselė. Visiškai jauku ir šventiška, nors šiaip miestas labai kukliai pasipuošęs.1

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

         Lyvių aikštėje šiais metais mugė nebuvo organizuojama.

         Visa likusi dienos dalis praeina besisukiojant senamiesčio gatvelėse, užsukant į kavines ir mažytes parduotuves. Rygos senamiestis nėra didelis, todėl jį apeiti galima n kartų. Kadangi jau daug ką esu apie jį pasakojusi, daugiau nesikartosiu.

32

33

34

35

36

37

38

 39

40

41

42

43

44

45

46

         Nepaisant to, kad Ryga yra gražus miestas, man jis neatrodo svetingas. Jauna, bet kažkuo nepatenkinta balzamo pardavėja, šūkaujančios, tarsi besipykstančios suvenyrų pardavėjos, nelaimingos veido išraiškos padavėjos, netvarkingi tualetai, nuolat gatvėje jaučiamas cigarečių dūmų kvapas pliusų miestui neprideda. Rygoje pagalvojau, kad Vilniuje dažniausiai žmonės rūko tam skirtose vietose, o ten nuolat tiesiog gatvėje net moterys vaikšto įsikandusios cigaretes. Pliusų prideda tokie žmonės, kaip malonios „Laimos“ pardavėjos. Smagu su jomis pabendrauti.

         Lietuvių turistų, kaip dažniausiai, sutinku nemažai. Nei su vienu iš jų nepabendrauju. Su šypsena stebiu, kaip viena ponia savo Darių prie „Trijų brolių“ stumdo. Vis ne taip nuotrauka gaunasi. Prie fotografavimo pristatyta užsienietė juos abu vis fotografuoja, fotografuoja, o poniai vis netinka, netinka. Į kadrą įsimaišo dar kiti užsieniečiai. Poniai žodžių trūksta atsiprašyti ir paprašyti, tai priėjusi juos tiesiog išveda iš kadro bei vėl savo Darių stumdydama jam priekaištauja, kam tą selfio lazdą paėmė. Juk ji sakiusi neimti. Dabar per tą lazdą neturės normalių nuotraukų. Na, ne visi žino, kad ne nuo lazdos „normalios nuotraukos“ priklauso. Nebesulaukiu, kol jie iš kardo pasitrauks. Nors ir mėgstu fotografuoti, bet įspūdžiai man brangesni už nuotraukas.

47

          Į Vilnių autobusas ir vėl pustuštis. Dėl to labai apsidžiaugiu, nes sėdžiu viena ir galiu kojas susikelti bet kaip. Nepamenu, ar kada nors jas man taip skaudėjo, kaip po šios kelionės. Bandau snausti, bet už manęs sėdintis vyrukas pradeda garsiai ir ilgai pliurpti telefonu, todėl miegus išblaško. Ir ko tik nesužinojau apie vieną didelę įmonę bei jos verslo ypatumus. O netoli Vilniaus, paskambinęs savo Nastiai, nurodo, kad jau tuoj grįšiantis, todėl ji jau gali eiti į vonią. Taip sakant, žmogus ir į savo darbinius, ir į asmeninius santykius autobusą įtraukė. Kai po trijų dienų netikėtai susitikome degalinėje, tai vos ne giminaite pasijaučiau.

          Ryga tinka savaitgalio kelionėms. Bet ar tinka Kalėdoms? Ne, nes per daug blanki. Nors tikriems krikščionims jų esmė ne puošmenose, bet aš, mėgstanti šviesą ir spalvas, renkuosi Kalėdų vokiškąjį variantą.

Booking.coms
storyLazyload();