Atostogos be tolimų užsienių, bet prie jūros, tiksliau Rygos įlankos (vanduo ir ten sūrus) visai neprastas variantas. Bet kokiu atveju nauji įspūdžiai garantuoti, o poilsis... jo praktiškai nenusimato)). Latvija ne tik Ryga, Jūrmala, Ventspilis, Liepoja, bet ir daugybė mažutėlių kaimukų, išsibarsčiusių pakrantėse. Įdomiausios vietos juk slepiasi pačiose netikėčiausiose vietose.
1 diena
Kelias iš Vilniaus iki Latvijos pajūrio neilgas, tačiau pakeliui įvairiausios viliojančios vietos suvalgo laiką neįtikėtinai greitai. Sekmadienis ir karštis, tad keliai beveik tušti.
Pirmas sustojimas netoli sienos su Latvija. Pajiešmenių dvaras (56.106501, 24.496132). Pajiešmenių gyvenvietė tvarkinga - kiekvienas kiemas tarsi parodinis. Dvaro sodyba nesena – 19 a. statybos. Žemės pradžioje priklausė Klebokui, vėliau baronui Liudvikui Ropui (apie jį pasakojama visokių baisių istorijų), kuris aplink sodybą įrengė didelį ir gražų parką ir pastatė dvaro rūmus. Nedidelis raudonų plytų dvaras dabar priklauso privačiam savninkui, tačiau nėra aptvertas, tad galima viską apžiūrėti. Skaičiau, kad kažkur gyvenvietėje stovi aparatas, į kurį įmetus monetą, parkas apšviečiamas. Tačiau dienos metu apšvietimo tikrai nesimatys. 
Pieva nusidriekia palei didžiulį tvenkinį, kuris susidarė patvenkus Jiešmens upę. Parkas sutvarkytas, kur su malonumu pasivaikščioja ir vietiniai.
Laikas judėti toliau. Pagaliau Latvija ir pirmas sustojimas prie Bauska pilies. Vieningas dviejų skirtingų laikmečių ansamblis (Livonijos ordino tvirtovė ir Kuržemės hercogų rezidencija). Sekmadienį pilis kaip tik dirba, bilietas 5 eur. 
Galima aplankyti 5 atskiras ekspozicijas. Ekspozicijos neperkrautos, labai konkrečios. Pvz. stovi vieni šarvai, o ne 25 ir užtenka. Drabužėlių irgi nedaug, bet tokie teisingai parinkti ansambliai. O jau bačiukų čiudnumas nematytas. Kad neišsitepti, naudojami kaliošiukai.
Po remontų atvertas senasis Bauska pilies bokštas. Vis kyli mediniais laipteliais ir terasomis į viršų, kol pakilęs iš balkonėlio gali apžvelgti senajį kiemą arba pro langelius pasižvalgyti į kitą pusę. Judėjimas vyksta ratu (vietomis labai siauri praėjimai), tad nusileidi visai kitoje vietoje.
Salėse, kur mozaikinės grindys, tenka apsiaut šlepetes, tad grindys tiesiog spindi. Lai dirba lankytojai, blizgina toliau. Baldų nedaug, tačiau verti dėmesio ir krosnių gražumas neišpasakytas.
Virtuvėje su karštais patiekalais niekas nelaukė, puodai neburbuliavo, tik palubėje kabojo vienišas paukštis. Sakoma, kad vartų sargybos patalpos lubos nudažytos jaučio krauju – tokiu pat būdu kaip pilies klestėjimo laikais.
Bauska alaus daryklą su parduotuve (veikia nuo 1981 metų, o jos sumantytojas aludaris Karlis Zalitis, sulaukęs 95 metų, berods vis dar vadovauja daryklai ir bent šiek tiek anksčiau kasdien pats į ją atvykdavo automobiliu) sekmadienį nedirba. Gamyklos lankymą galima pakeisti pasivaikščiojimu Rygos gatvėje - tiksliau išdabintoje rožėmis dalyje. Karšta, tad ilgai vaikštinėti nesinori.
Tenka pro langą pamojuoti gražiąjai miesto rotušei ir minti iki Jelgavos iš kurios kilo muzikos grupė „Brainstorm“. Jelgava didelis miestas ir lankomi objektai ganėtinai išsibarstę. Įdomiausia dalis Pašto sala ir šalia lankytinos vietos. Nors yra didelė parkavimo aikštelė šalia salos, mašiniukas įsikuria prie pat Jelgavos rūmų - pavėsyje, kur galima parkuotis. Jau nevaikiškai karšta, tad kiekvienas pavėsis geidžiamiausias dalykas. Kuršo ir Žiemgalos hercogų rezidencija milžiniška – didžiausi barokiniai rūmai Baltijos šalyse. Net pavargsti kol apeini aplink. Apsilankęs juose vienų pažįstamų vaikas, pasakė, kad per metus jis kasdien galėtų žaisti vis kitame kambary)). Dabar čia įsikūręs Latvijos Žemės ūkio universitetas ir muziejus. Net nesitiki, kad šis gražuolis kentėjo nuo baisių gaisrų, o karo metais buvo beveik sugriautas.
Per Jelgavą savo vandenis plukdo upės Lielupė ir Driksa. Lielupės upėje esanti sala puiki vieta pasivaikščiojimams ir poilsiui. Parkeliai, kavinės, vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai, pliažas, nemaža atvira koncertų salė, kavinukė. Lielupės vandenyse verda gyvenimas. Į Pašto salą iš stovėjimo aikštelės veda simpatiškas tiltelis, šalia kurio simboliniai medeliai su jaunavedžių spynelėmis. 
Saloje organizuojami smėlio ir ledo skulptūrų festivaliai, o po jų skulptūros lieka stovėti ir už simbolinį 1 euro mokestį jas apžiūrėti gali kiekvienas norintis. Šių metų tema pagrindiniai latvių pasiekimai ir įžymūs žmonės - Marko Rothko, „Minox“ fotoaparatas, „Crocodile Dundee“ prototipas, „Levis“ džinsai , Kristaps Porzingis. Dalyvauja ir lietuvių meninkai. Martyno Gaubo „LEVI`S - revoliucija dizaine“. Ką bendro turi Latvija ir Levi‘s? Iš Latvijos kilęs amerikietis Jacob Davis išrado varines kniedes, kurios naudojamos didesniam atsparumui kišeniniuose kelnių kampuose. Tautvilo Povilonio skulptūra „Pasaulio Pirmosios hologramos“ skirta Latvijoje gimusiam fizikas Juris Upatnieks - holografijos pradininkui.
Iš salos į miestą veda modernus, aukštai iškilęs pėsčiųjų tiltas. 
Šalia pėsčiųjų tilto, turbūt saugodamasis nuo kaitrių saulė spindulių, stovi Jelgavos studentas (fontanas), autoriaus pavadintas trečiakursiu Jokūbu Ceriniu.
Kojos nuveda iki Švč. Trejybės bažnyčios bokšto. II pasaulinio karo metu bažnyčia buvo susprogdinta, o karinėms reikmėms paliktas tik bokštas, neįvertinant to fakto, kad tai viena iš pirmųjų Europoje pastatytų mūrinių liuteronų bažnyčių. Į bokštą galima pasikelti ir apžvelgti miestą iš aukštai.
Tokiame karštyje visi slenka pavėsiuose. Kur tas pavėsingas takelis nuves? Nuveda visai neprastai. Iki žavingo G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus.
Tarp medžių skaudžiai mėlyna spalva išsiskiria Šv. Simono ir Šv. Onos ortodoksų katedros kupolai. Pirmoji rusų ortodoksų bažnyčia šiame Latvijos regione. Durys atviros, tad smalsu pasidairyti.
Už keliolikos žingsnių raudonuoja Romos katalikų Nekaltosios Mergelės Marijos katedra, tačiau apžiūrėti galima tik per pamaldas.
Šešėliais apsukus ratą vėl atsiduri prie pėsčiųjų tilto. Pėsčiųjų promenadoje įrengti kriokliai praeiviams suteikia atgaivos. Gyvenimas upėje ir toliau verda, plauk kokiu nori vandens transportu. Kad taip pas mus.
Seniai pietų metas. Jelgavos pakrašty „Zemnieka cienast“ siūlo latviškų patiekalų, o ir kainos mažesnės nei pačiame mieste. Šalimais didelė įvairiausių žaidimų ir atrakcionų aikštelė. Kaip tik nuo kelių lauko staliukų pakyla lankytojai. Išreklamuotų „Hercogo burė“ ir sluoksniuoto deserto „Šarlotės bučinys“ meniu nėra. Bet yra kitų gundančių patiekalų. Tirpstanti burnoje troškinta ėriena su vietoje augintų pomidorų - agurkų salotomis (tokios paprastos ir skanios), gardžios vištienos salotos ir pasigardžiavimui varškės desertas. Niekada negalvojau, kad galima taip skaniai paruošti varškę. Išvažiuojant rūpi žvilgtelti į parduotuvėlę su vietiniais kepinais. Apsiginkluoji šviežiais pyragėliais ir gali keliauti toliau.
