Nakvynei pigiausių variantų negavau, todėl teko apsistoti "Spencer Seaside Lodging". Prašė 16 $, tačiau pavyko nusiderėti iki 15. Žinau, nedaug, bet kambarys geras, vieta ant juros kranto, gal tik kiek triukšminga, nes bangos dūšta į akmenis ir naktį ši mūša labai gerai girdisi.
Visą dieną nebuvau valgęs, tai vakarienei sukirtau didžiulę porcija cassados (ryžiai, raudonos pupelės, daržovės) su žuvimi ir nesusilaikiau nepakartojęs nepakartojamų batidos (šviežių vaisių kokteilis su vandeniu arba pienu).
Vieninteliu minusu čia buvo uodai. Jei Tortuguero jų labai nepastebėjau, nors aplink vanduo, tai Cahuitoje jau pirmą vakarą ir naktį gerokai apkandžiojo. Gal šiek tiek per mažai išsitepiau kremu nuo uodų? Jau šito daikto važiuojant į Kosta Riką tikrai nereikėtų pamiršti.
5 diena. Cahuita (kovo 1 d. )
Pirma kalendorinio pavasario diena. Gal būtent ta proga naktį gerokai pliaupė, bet ankstyvą rytą jau nelabai ir matėsi, kad būta lietaus. Šeštą ryto išsiruošiau ilgam pasivaikščiojimui po Cahuita nacionalinį parką. Tai bene vienintelis parkas Kosta Rikoje, kur nereikia mokėti. Reikia tik užsiregistruoti ir paaukoti šiek tiek – kiek patinka, galima ir mažiausią monetą. Trasa tęsiasi apie 8 km, dažniausiai visiškai šalia jūros ar net paplūdimiu, retkarčiais nutoldama giliau į mišką. Tik apie 8-9 val. ryto pasirodė vienas kitas žmogus, o iki tol - visiška ramybė.
Eidamas pirmyn radau šviežiai nukritusį didžiulį kokoso riešutą. Pasidžiaugiau, kad dėl viso pikto pasiėmiau savo kelioninį peilį. Tiesa, užtrukau apie pusvalandį ir užsidirbau pūslę ant nykščio, kol nukapojau viršūnę ir prisikasiau prie gaivaus gėrimo. Gal pusantros stiklinės palaimos. Išgėręs, dar pusvalandį, sėdėdamas ant jūros kranto, knebinėjau centimetro storio riešuto vidų. Geresnių pusryčių negalėjau tikėtis.
Mačiau nemažai naujų gyvūnų, tame tarpe ir nuostabaus geltonio nuodingą kabiauodegę palminę angį, driežų, krabų, beždžionių ir labai simpatiškų padarėlių – meškėnų ir baltinosi koatį, kuris vėliau užbaigė gramdyti mano paliktą kokoso riešutą. Pabaigus trasą iki galo, galima sugrįžti į kaimą autobusu, tačiau aš pasukau tuo pačiu takeliu atgal likus porai kilometrų iki autobuso stotelės, nes norėjosi dar pasivaikščioti. Mokėti nereikia, tai galima ir pakartoti. Pakeliui yra daugybė vietų, kur galima išsimaudyti ar pasilepinti saulėje, ką aš ir padariau ne vieną kartą. Grįžau jau po vidurdienio, taigi viso užtrukau daugiau kaip 6 val. ir tikrai buvo verta.
Priešais viešbutuką ant jūros kranto yra supamieji krėslai ir hamakai, kuriuose galima visą dieną tingėti saulėje. Susipažinau su keliautoja iš Minesotos (JAV), kuri keliavo priešinga kryptimi, todėl gavau labai vertingų patarimų dėl galimo maršruto Panamoje. Siurbčiodami lengvą alų praplepėjome iki vėlaus vakaro. Pirkti teko po vieną skardinę alaus ir kiekvieną kartą vėl eiti į parduotuvę kitos. Toks gyvenimas, jei nori šalto alaus, reikia nepatingėti dažniau pakilnoti sėdynę nuo supamo krėslo. Jei tingėsi, gersi jau šiltą. Rinkausi šaltą variantą.
6 diena. Cahuita (kovo 2 d. )
Uodai gerokai užkniso. Blogiausia, kad kambaryje labai silpnas apšvietimas ir vakare jų nesimato, o naktį per bangų mūšą ir ventiliatoriaus ūžimą jų dar ir nesigirdi. Tik žinai, kad esi ėdamas, nors ir nejauti. Rezultatai visame gražume pasirodo iš ryto.
Apgraužtas ir pats nutariau pusryčiams ką nors sugraužti. Ši kartą aukomis tapo didžiuliai blynai su kalnu vaisių ir batidos. Čia labiau jautiesi esąs kur nors Jamaikoje arba Kristianijoje (Kopenhaga), nei Kosta Rikoje. Visur skamba regis, o savaitgaliais dar ir gyvas, dauguma kaimo gyventojų emigrantai iš Jamaikos, daug visokio plauko keliautojų, kurių nemaža dalis čia trinasi jau ilgą laiką ir įvairina jį žole.
Po pusryčių išbandžiau internetą viešbutyje. Kompiuterių daug, bet visi seni, USB jungtys neveikia, tai ir vėl nuotraukų iš fotiko negalėjau perkelti. Pats internetas lėtas, o kai moki 1$ už pusvalandį, tai taip ir girdi monetų skambėjimą, kol puslapį atidaro. Visgi šiaip ne taip pranešiau pasauliui kur esu.
Visa likusią dienos dalį… tingėjau. Susiradau registratūroje knygą, tai visa dieną ją ir skaičiau tai supamame krėsle ant jūros kranto, tai paplūdimy, tai hamake. Ir taip daug kartų ir nebūtinai nurodyta seka.
Ryt laukia Panama, kuri pasak vienos vaikiškos knygutes yra LABAI graži.
Laukite tęsinio...
