Tai bus ilgai laukta ir išlaukta kelionė.
2 metus atgal pasakiau sau ir visiems, kad sekančiais metais tolimesnėn kelionėn nevažiuosim, reikia apsitvarkyti ir painvestuoti namuose. Ir kas galėjo pagalvoti į kokius reikalus pasiners pasaulis tais metais?
Palikau šiandien gimtąją šalį žiauriai susipriešinusią. Nujaučiu maždaug trečdalis populiacijos nepritaria vieninteliam galimam sprendimui iš to išeiti. O aš tikiu. Kaip ir tikiu galimybe rinktis. Viena iš tų galimybių šiandien mane skraidina link Tbilisio. Kelionės planas guli kuprinėje, neįsivaizduoju kuom jis bus papildytas, nes porą dienų Kazbegi nacionaliniame parke esu palikęs tuščias, su užrašu: išsiaiškinti vietoje. Žinau vieną, bus įdomu. Nes kelionė prasidėjo su nedideliais nesklandumais: Lygiai savaitę atgal sugedo šeimos automobilis. Įtariu, kad čia tas pats kelionių angelas, kuris lydėjo mūsų šeimą prieš 2 metus nagus prikišo. Jei ne jo užtarimas ir techninės problemos būtų ištikusios šiandien, būtų reikėję stipriai paimprovizuoti, kad atsidurčiau čia, lėktuve kažkur virš Juodosios jūros....
Artėjant prie Vilniaus paaiškėjo, kad po mašinos kompiuterio perkrovimo nebeveikia vėdinimas automobilyje. Atvažiavus prie parkingo Vilniuje vartų į kompaniją užsidegė tepalų trūkumo lemputė. Reiks aiškintis grįžus...
Vakar prieš darant check-in pastebėjau, kad registruotą bagažą esu rezervaves tik skrydžiui iš Tbilisi į Kiev. Įtariu vietoje būtų tekę baltai dar keletą plaukų galvoje nusidažyti ir paaukoti papildomai sunkiai uždirbtų pinigų Ukrainai.
Kadangi užsibovijau su ukrainietišmu bagažu, kur leidžiama 23kg, kažkodėl nepatikrinau, koks maksimalus galimas registruoto bagažo svoris pas Ryanair. Prasileidau su 3kg ir Vilniuje teko primokėti. Grįžtant reikės pasukti galvą kaip išlengvinti lagaminą. O juk prisižadėjau dar ir čiačios parsivežti...
Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad viskas mūsų gyvenime vyksta pagal kažkokį keistą, iš anksto paruoštą planą. Tik dar neišsiaiškinau, kas tą planą ruošia... Pasidalinsiu kai nušvisiu.
Pažadu sekančias 13 dienų toliau skleisti savo keistas mintis ir įmesti šiek tiek gražių vaizdų. Taikos mums visiems.
P. S. Turiu nuojautą, kad kada nors visa tai baigsis.
Tbilisiui vienos dienos dienos neužtenka!
Kelionių istorijose taip: Gruzijoje sudėtinga. Ten tave arba pamylės arba išprievartaus.
Norėjau būti pamylėtas, bet šiandien man ne visai pavyko... Dariau namų darbus, bet jų nebuvo gana! . Reikia daugiau valios ir patirties. Kitą kartą panašioje šalyje būsiu mažiau paveikiamas. 20km pėsčiomis buvo neblogas pasiruošimas prieš kalnus. Ten nežinau kaip reikalai eis.
Tbilisi senamiestis klaidus. Man geografijos magistrą pabaigusiam ten prie +34c orientuotis buvo sunkokai. Planas buvo išsikeisti pinigus su namų darbais padarytoje keitykloje, bet jos toje vietoje nebuvo.... Išsikeičiau bilia kur, per anksti, turistinėje keitykloje ir nurašiau nuostolius kelionės biudžetui.
Šiuo realityviu metu kaukės Sakartvele privalomos ir lauke, jei buriuojasi daugiau kaip 5 žmonės. Paėmėme iš senamiesčio viską mūsų galimybėms šiandien. Spėjom apeiti senamiestį su Tbilisi walking tours. Ekskursija buvo anglų kalba, pasivaikščiojau tokiais senamiesčio užkaboriais, kur savarankiškai nebūčiau patekęs. Nespėjom į botanikos sodą ir išsimaudyti sieros baseinuose. Gali būti mums tai pavyks priešpaskutinę dieną planetoje Sakartvelas.
Šitas miestas neskirtas pėstiesiems toliau nuo senamiesčio nutolusiose kampuose. Šiandien ieškojau Magneti interneto, bet nuėjom apie 12km per 3 žmones per daug, kad suprasti, kad imam biliaka, kad nelikti be ryšio.
Sėdžiu dabar balkone ir girdžiu rusakalbių kaimynų pliatkus... Nemėgstu miestų, rytoj išvažiuoju ten kur mano širdis.
Nepažadu, kad rytoj papasakosiu daugiau.
Uf. Tai buvo kieta.
Dabar gailiuosi, kad nesustojau pasigrožėti gražiais vaizdais kur nors pakeliui. Gal būtume atvykę į nakvynės vietą anksčiau?
Ar esat kada pagalvoję, kad jei būtumėt išvykę iš namų keliomis minutėmis anksčiau arba vėliau, į jums nutikusią blogą situaciją nebūtumėte papuolę? Tiesiog čia ir dabar, būtent tą laiko tarpą. Minutę anksčiau, kliūtį apvažiuotum, niekas nenutiktų. Minutę vėliau, kitas scenarijus, kur tikėtina bus viskas gerai. O gal viskas būtų dar blogiau?
Laikas sako yra reliatyvus: Vienaip slenka kai stovi prispirtas gamtinio reikalo už užrakintų tualeto durų. Kitaip laikas eina kai viskas einasi sklandžiai, kai užsiimi mėgstama veikla.
Nuo pradžių: Ryte viskas ėjo sklandžiai. Pusryčiai šiandien Tbilisyje buvo sotesni nei vakar. Taksi iki mašinos nuomos punkto kainavo tik 13 larių už 15km. 12 dienų nuomos apie 200e. Pigu, bet Toyota Prius nebe pirmos jaunystės. Skydelyje dega mano nekenčiama nuo kelionės į Transilvaniją Check engine lemputė. Dar padangų keitimo lemputė. Kartvelė vadybininkė informavo, kad automobilis techniškai tvarkingas, prieš porą dienų pakeisti tepalai ir praeita techninė apžiūra.... Automatinė pavarų dėžė. Beveik neteko su ja važinėti per mano trumpą 43 vasarų gyvenimą, bet problemų nekilo.
Šiandien buvau pasiruošęs bent 6 vietas pavalgyti. Šašlykas buvo kietokas ir sūrus, bet man suėjo, Laimai nepatiko. Pauliui chinkaliai patiko, bet Laimai irgi buvo sūroki.
Prisipažįstu, 3 diena šioje planetoje, bet dar neragavom vietinio vyno... Blogas Simonas... Kartvelai šiek tiek sutrinka, kai užsakydamas pietus klausi kokio jie turi pilstomo alaus...
Nakvynės vietą pas boksininką Svanetijoje, Mestia, navigacija planavo pasiekti apie 20h. Pasiekėm apie 21.20 jau tamsoje... Kas nustebino šiandien, tai naminių gyvūnų skaičius besiganantis keliuose: Nr. 1: karvės. Nr. 2: kiaulės. Toliau be numeracijos: arkliai, antys, žąsys, šunys... Mačiau besiganančias karves autostrados skiriamojoje juostoje. Mačiau paršiukus viduryje plento, kur šiaip galėtum važiuoti bent 70 km/h... Šitoje planetoje tvartai matyt neegzistuoja...
Kelias nuo Zugdidi man buvo panašus kaip Transalpina Rumunijoje. Gal tik mažiau pakilom. Pilna duobių. Prieš 2 metus Transalpina kelyje mačiau bent kelias mašinas su pramušta padanga. Šiandien tapau vienu iš jų... Kelias toks šiaip sau, vingiai, daug duobių, plius prisivijau platformą su negabaritu ekskavatoriumi. Jį aplenkti kol nepasitraukia į šoną be šansų. Ir pataikyk tą minutę, kai jis pasitraukė tokiame posūkyje, kur buvo žiauriai aštri duobė. Barkšt... Bumbumbumbum daugiau nei visada. Stoti, važiuoti negalima. Kol apeidinėju mašiną, prisiveja Land Rover, atiduoda kalpoką, pasigyriau dar neapėjes mašinos iki galo, kad ratai sveiki... Galinis kairys... Skylė tokia, kad pirštas pralenda... Gerai, kad bent žaislinis atsarginis ratas buvo... Geras pusvalandis pasikeisti ir gerokai lėtesnis tempas likusius 25km iki nakvynės vietos. Dar prieš ją pasiekiant vos neįsiroviau siauroje gatvelėje. Aš jau buvau pavargęs, galvojau pralysiu, bet kelionių angelas vėl patapšnojo per petį ir atbuliniu išvairavau atgal sveikas...
Esu dabar viešbutyje, priklausančiame vienam žymesnių gruzinų boksininkų: Ramazan Paliani. Bokso čempionas man rytoj pažadėjo padėti susitvarkyti padangą.
Einu atsiprausiu ir už rytoj nutiksiančius gerus dalykus išlenksiu stiklinę čiačios. Labanaktis.
