Kipras: KIPRO VILIONĖS

Šį pavasarį mano žvilgsnis nukrypo į trečią pagal dydį (po Sicilijos ir Sardinijos) Viduržemio jūros salą – Kiprą. Nors geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau kultūriniu ir politiniu atžvilgiu – Europai. Salos pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio cyprum „varis“: šalis nuo seno garsėjo vario rūdos kasyklomis. Nuo 1914 iki 1960 m. sala priklausė United Kingdom, o nepriklausoma Kipro respublika gyvavo neilgai – iki 1974 m., kol graikų radikalai, paraginti Graikijos, bandė nuversti tuometinį Kipro prezidentą ir paskelbti Kiprą Graikijos dalimi. Turkija labai staigiai sureagavo į tokius planus ir į šiaurinę salos dalį įvedė kariuomenę bei paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro turkų respubliką. Nors radikalų planai liko neįgyvendinti ir pietinė graikiškoji salos dalis netapo Graikijos sritimi, Turkija neatsisakė šiaurinio Kipro. Taip sala buvo padalinta į dvi dalis, kurias skiria Jungtinių Tautų pajėgų kontroliuojama demarkacinė linija. Turkija iki dabar Kipro atžvilgiu vykdo kolonizacijos politiką, skatindama kuo daugiau savo gyventojų kraustytis į Kiprą.
Taigi, mano kelionės tikslas – graikiškoji Kipro dalis, kurią pasiekti labai lengva Ryanair lėktuvu, skrendančiu iš Kauno į Pafos. Penkių asmenų šeima sumokėjome už skrydį (pirmyn atgal) 645 Eur. Skrydis vyko sklandžiai, jokių užlaikymų, vėlavimų, nesklandumų nebuvo. Lėktuvas pilnas – daugelis tautiečių nori paankstinti vasarą ir pasikaitinti Kipro saulutėje. Po 3,5 val. skrydžio nusileidome Pafos oro uoste, kuriame mūsų jau laukė automobilių nuomos firmos atstovas. Jis rankose laikė lentelę su mano pavarde. Automobilį nuomavausi iš vietinės firmos per tinklalapį www.elephantrentacar.com. Apynaujo Honda Civic sedano su automatine pavarų dėže bei 2 vaikiškom sėdynėm kaina 14 dienų laikotarpiui - 342 Eur. Į kainą įeina ir visi draudimai, jokių paslėptų mokesčių. Pasirašėm standartinę sutartį, atbašliavau jam sumą grynais, gavau raktelius ir pirmyn. Auto gavau su puse bako benzo, o grąžinti reikės su tuščiu baku. Tom Tom navigacijoje nustatėme kelionės tikslą ir pajudėjome iš vietos. Galiu pasakyti, kad labai sunki buvo vairavimo pradžia su tuo kairės pusės eismu. Paskutinį kartą auto su vairu dešinėje vairavau prieš kokius 20 metų, todėl patys suprantate... Kai reikia rodyti posūkį, tai pirma įjungiu valytuvus, o po to jau posūkį, bet, dažniausiai, ne tą, kurio reikia. Sunki pradžia, bet gera patirtis.
Nemaloniai nustebino tai, kad praktiškai iš karto pradėjo lyti, ir ne šiaip lyti, bet konkrečiai pilti kaip iš kibiro. Gatvėmis upeliai plaukė, na, ir mes plaukėme kartu. Tikrai ne toks oras, kokio tikėjausi Kipre. Šiap taip nuvažiavome į miestelį Pegeia šalia Coral Bay pliažo. Nuo Pafos iki Pegeia apie 15 km. Sunkiai, bet radau apartamentus „The Club Coral View”, kuriuos buvau užsakęs per www.alpharooms.com. 2 bedroom Townhouse Self Catering apartamentai 14 dienų kainavo 728 Eur. Ofisas buvo užrakintas, bet ant durų paliktas tel. Nr. Paskambinau ir už kelių minučių atvažiavo vadybininkas. Užpildėme ofise dokumentus, davė raktus nuo namo ir palinkėjo gero poilsio. Chatą gavome tikrai gerą – tai buvo dviejų aukštų kotedžas, pirmame aukšte erdvus kambarys su buitine technika, pilnai įrengta virtuvė su visais pribumbasais ir net skalbimo mašina, tulikas, taip pat ir galinga terasa su iš koto verčiančiu panoraminiu vaizdu į jūrą. Terasa buvo tokia didelė, kad joje su vaikais žaisdavome futbolą. Antrame aukšte buvo 2 miegamieji su atskirais tualetais bei voniomis bei su balkonu kiekviename kambaryje. Gyvenimo sąlygos tiesiog puikios. Mašiną laikėme šalia namo prie pat durų.

Tą patį vakarą nuvažiavome į parduotuvę „Lidl“ apsipirkti pradžiai visko po truputį. Kainos tikrai nesikandžiojo. Bet, galiu pasakyti, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai pirkome maistą „Lidl“. Žinote kodėl? Ogi todėl, kad vietiniai supermarketai („Papantoniou“ arba „Philippos“) pasirodė žymiai geresni už tą „Lidl“ tiek prekių asortimentu, tiek ir kainomis. Grįžę į chatą išsikrovėme daiktus, įsikūrėme ir ramiai vakarojome gurkšnodami vietinius alkoholinius gėrimus. O lietus taip ir lijo visą likusį vakarą...Langų sandarumas čia tikrai kelia daug abejonių, nes per stiprų lietų net pro pilnai uždarus langus vanduo bėgo į vidų. Mažai jie čia mato to lietaus, todėl ir į sandarumą pro pirštus žiūri.
Kitą rytą oras buvo toli gražu ne pliažinis, todėl po pusryčių išvažiavome į Pafos. Su automobilių parkavimu mieste problemų nėra, didelės, nemokamos aikštelės jūsų paslaugoms. Pasivaikščiojome krantine, joje pilna kabakų su šviežiomis jūros gėrybėmis, aplankėme Pafoso viduramžių tvirtovę,
suvalgėme ledų ir nuvarėme į Pafoso archeologinį parką (4,5 Eur). Oficialus pavadinimas The archaeological site of Kato Pafos. Iš principo, ten tiesiog griuvėsiai, bet yra dėmesio vertų gerai išsilaikiusių grindų mozaikų, senų pastatų liekanų, požeminių koridorių, kolonų ir t.t. Vienu žodžiu, pasikultūrinome, prisilietėme prie tūkstančių metų senumo istorijos. Man, asmeniškai, patiko.
Pietauti grįžome namo ir vėliau patyrinėjome Pegeia miestelį, kuriame bazavomės. Simpatiška vietelė, visur pilna citrinmedžių ir apelsinmedžių. Susidarė toks įspūdis, kad jų ten niekas nerenka, nes po kiekvienu medžiu buvo pilna prikritusių vaisių. Panašiai, kaip pas mus pilna prikritusių obuolių. Nusiskynėm keletą citrinų – skonis geras. Taip pat ir vietinių bananų prisipirkome, nes jie tokie mažiukai ir be proto gardūs, su tokia lengvai juntama rūgštele (1 kg – 0,90 Eur). Vaisius ir daržoves pirkdavome vietinėje ūkininkų parduotuvėje, nes ten gera produkcija ir puiki kaina. Be to, du kartus per savaitę visoms vietinėms daržovėms ir vaisiams taikoma 30 proc. nuolaida. Tikrai apsimoka. Vakaras praėjo ragaujant vietinį vynelį...
Kitą rytą sėdome į Honda ir išmynėme prie Afroditės uolos Petra tou Romiou.
Pagal graikų mitologiją ši vieta yra grožio ir meilės deivės Afroditės gimimo vieta. Nuo Pafos ji nutolusi apie 25 km (tarp Pafos ir Limasol miestų). Auto palikome tam skirtoje nemokamoje aikštelėje, o į paplūdimį patekome per specialų tunelį, iškastą po keliu.
Vieta man patiko, vaizdai gražūs, uolos įspūdingos, pliažas akmenuotas. Aišku, nusimetėme rūbus ir pliūkštelėjome į jūrą. Sako, kad reikia apiplaukti apie Afroditės uolą, bet aš tam nesiryžau, nes vanduo vėsokas, užteko tiesiog pasimaudyti prie kranto. Žmonės sako, kad apiplaukus aplink uolą, galima tapti vaisingu, atjaunėti ir tapti laimingu. Kas tiki – prašom, bandykite. Aš esu skeptiškas šiuo atžvilgiu. Čia nebent saviįtaiga gali suveikti ir padėti pasiekti laimės. Gerai, kad tai būtų taip paprasta: nuskridai į Kiprą, apiplaukei aplink uolą ir namo grįžai jaunas, laimingas ir dar priedo vaisingas (kam aktualu). Garantuoju, būtų populiariausia vieta visame pasaulyje...
Pasideginome truputį, dar pasimaudėme ir išvažiavome tolyn. Tiesa, prieš tai sustojome ant kalno apžvalginėje aikštelėje ir pasigrožėjome Afroditės uolomis iš viršaus. Vaizdas vertas milijono. Net kvapą gniaužia, čia svarbu ne fotkinti, bet tiesiog akimis pabandyti aprėpti tą nerealų grožį. Vaizdas ilgam išliks atmintyje.

Užsukome į Apolono šventyklos griuvėsius (2,5 Eur). Oficialus vietos pavadinimas Sanctuary of Apollo Hylates. Ši šventykla buvo viena svarbiausių senovės Kipre. Jos istorija siekia 2000 m. prieš Kristų. Šventykloje buvo garbinamas vyrų vaisingumo dievas Hylates.
Po to nuvažiavome į Kuriono (Kourion) senovės Kipro miesto griuvėsius (4,5 Eur). Oficialus pavadinimas Archaeological site of Kourion. Ši diena – tikrų tikriausia Kipro griuvėsių diena. Gal vienai dienai ir per daug griuvėsių, bet geriau juos apžiūrėti, aplankyti ir vėliau koncentruotis į kitus kultūrinius objektus. Kuriono miestas išsidėstęs ant kalvos, nuo jo aplinkui viskas puikiai matosi: ir jūra, ir kalnai. Gražu, bet labai vėjuota, net kepures vėjas nupūsdavo nuo mūsų galvų. Turiu pripažinti, kad griuvėsiai (vėl kartojuos) labai įspūdingi. Yra išlikusių romėniškų pirčių, baseinų, gerai išsilaikiusių mozaikų, man labiausiai patiko Kuriono teatras, kuris yra veikiantis, jame iki šiol vyksta įvairūs renginiai.

Toliau nuvažiavome į Kolosi (Kolossi) viduramžių pilį (2,5 Eur). Labai gerai išsilaikiusi pilis, visai smagu buvo po ją palandžioti, nuo viršutinio aukšto apžvelgti apylinkes.

Na, ir dienos pabaigai, taip sakant, desertui nuvažiavome į Limasol. Šiame mieste norėjome aplankyti vienintelį mus dominantį objektą – šalia jūros besidriekiančią pėsčiųjų promenadą. Girdėjome, kad ji verta dėmesio. Ir neapsirikome, nes promenada pateisino visus lūkesčius, netgi su kaupu. Tai buvo vienintelis kartas, kai už mašinos parkavimą Kipre teko mokėti eurus. Trijų val. parkingas šalia jūros kainavo 2 Eur.
Dėmesio visiems architektams, planuojantiems projektuoti pėsčiųjų promenadą palei jūrą! Nuvažiuokite į Limasol ir pažiūrėkite, kaip turi atrodyti ideali (nė kiek neperdedu) pėsčiųjų promenada. Nuostabi vieta pasivaikščiojimams, pasyviam ir aktyviam poilsiui, renginiams ir relaxui. Teko matyti daug tokių vietų, tačiau ši – Numero Uno! Promenada plati, su daugybe žaidimų aikštelių, simpatiškais tiltais į jūrą, baseiniukais, skulptūromis, treniruokliais, suoliukais, šokių aikštele bei pievelėmis. Laikas tokioje promenadoje prabėgo tikrai greitai. Maža to, mes patekome į kažkokią šventę, kurioje daugybė Europos Sąjungos šalių pristatė save, savo kultūrą, maistą...Prisiragavome visokių skanumynų, tradicinių patiekalų, ledų, spurgų, sausainių, atsigėrėme rakijos, vyno, alaus ir visa tai nemokamai (kas lietuviui itin aktualu, ar ne?). Vaikai dalyvavo visokiuose žaidimuose, prisirinko vertingų prizų.

Limasol mačiau daugybę rusų, tik nelabai supratau, ar jie turistai, ar ten gyvena. Apskritai, rusų daug visame Kipre, taip pat, kaip ir anglų. Labai patiko tai, kad Kipre visur užrašai anglų kalba, nes tai itin palengvina orientavimąsi svečioje šalyje. Per dvi savaites perskaičiau nemažai vietinių laikraščių (anglų ir rusų kalbomis), tai irgi leido iš arčiau pažinti šalį. Gaila, kad nepavyko užmegzti artimesnio ryšio su kokiais kipriečiais. Patiko ir tai, kad nemažai laikraščių galima skaityti nemokamai, t.y. prie prekybos centrų stovi lentynos su nemokama spauda, pasiimi kokią nori ir nešiesi namo. Su wi-fi saloje problemos, internetas lėtas, teko naudotis tuo brangiuoju, kurį mobilieji operatoriai suteikia. Iš Limasol išvažiavome jau sutemus. Iki Pegeia mynėme autostrada gana greitai. Namie tradiciškai įkalėme vynelio ir kupini įspūdžių kritome miegoti.
Po pusryčių nuvarėme į Coral Bay – taip vadinasi pasagos formos pliažas bei miestelis šalia jo. Nuo mūsų namų iki ten – 3 km. Su mašina per 5 min. nuvažiavome. Parkingas šalia pliažo nemokamas, vietos mašinoms statyti daug. Pliaže galima nuomotis gultą (2,5 Eur) ir skėtį (2,5 Eur). Kipre nėra privačių pliažų, jie visi yra municipaliniai. Taip pat yra numatyta aukščiausia kaina (2,5 Eur) už skėčių ir gultų nuomą, kurios viršyti neleidžiama.
Aš vietinėje parduotuvėje nusipirkau 2 skėčius nuo saulės (12 Eur už abu) – per tris dienas jie man tikrai atsipirko. Pliaže tamsios spalvos smėliukas, pas mus prie Baltijos smėlis nepalyginamai geresnis. Bet užtai su jūra visai kita istorija: ji nepakartojama, švari, skaidri, dugnas smėlėtas, jokių duobių ir pavojingų vietų. Gaila, kad vanduo dar nespėjo įšilti, maudytis galima laisvai, bet mirkti vandenyje neišeina. Žmonės į pliažą pradeda rinktis apie vidurdienį. Galiu pasakyti, kad aplinka visur labai apleista, trūksta elementarios tvarkos – pakelės prišiukšlintos, žingsnis nuo pagrindinės gatvės – ir jau šiukšlynas. Bet pats pliažas tai palyginti normaliai atrodo. Smagiai leidome laiką su vaikais, kapstėme smėlį, statėme pilis, maudėmės, braidėme, deginomės, vienu žodžiu, tradiciniai pliažo malonumai. Pietauti grįžome namo, nes kabake pietauti brangu. Po pietų grįžome į Coral Bay miestelį tiesiog pasitrinti, panagrinėti pajūrio gatveles, suvenyrų pardovkes ir pan. Kabakuose daug britų, yra ir rusų. Visi valgo, gurkšnoja, šurmuliuoja, bendrauja. Veiksmas vyksta, elementarus kurortinis tūsas. Normalaus kepsnio be 8 Eur nelabai nupirksi, patys suprantate, jei penkių asmenų šeima pietautų kasdien kabake, tai bankrotas iš karto. Sutikome lietuvį, dirbantį mašinų nuomos punkte. Smagiai paplepėjome, malonu sutikti draugišką tautietį svečioje šalyje. Jis jau 3 metus nėra buvęs Lietuvoje. Sakė esantis klimato emigrantas – labai jau jam ne prie širdies buvo lietuviški darganoti orai. O čia jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje, karštis jam patinka ir tinka. Kažkokiame brangiame supermarkete prie viešbučio nusipirkome 4 porcijas ledų už 9 Eur. Plėšikai, daugiau čia nieko niekada nebepirksiu. Vaikštinėjome, kol sutemo. Tuomet pasukome namo ir pagal susiklosčiusį scenarijų - alus, vynas, užkandžiai...
Ryte po sočių pusryčių nuvažiavome į Agios Neofytos vienuolyną prie kaimelio Tala.
Kadangi dar buvo ankstyvas rytas, tai ir turistų buvo mažai. Daug erdvės, ramiai galima vaikštinėti po vienuolyno teritoriją, patyrinėti vietovę, padaryti „švarių“ nuotraukų, kuriose nesimato žioplinėjančių turistų. Vietinio muziejaus ir urvų lankymas kainavo 2 Eur, o šiap pavaikštinėti po vienuolyną galima ir nemokamai. Bet man tie urvai patiko – juose išlikę gražios freskos ant sienų ir lubų, čia anksčiau gyveno vienuoliai. Tie urvai išskaptuoti stačioje uoloje, gana įdomiai atrodo. Vienuolynas pastatytas gražioje vietoje, puikūs vaizdai atsiveria prieš akis. Pačių vienuolių nemačiau, gal jie dar miegojo.

Sėdome į auto ir nuvažiavome į Adonio vonias (Adonis baths), kurios randasi visai netoli aukščiau minėto vienuolyno. Rasti vietą lengva, nes visur yra nuorodos, nukreipiančios į Adonio vonias. Ženkluose parašyta, kad kelias tinkamas visoms transporto priemonėms. Tai yra totali apgaulė, nes kelias tikrai prastas, neasfaltuotas, vietomis pavojingas. Vienu žodžiu, grynas mašinos gadinimas (nebent važiuojate su visureigiu). Be to, off road nebegalioja mašinos draudimai, jei pasikabinsite ant kokio akmens ir pramušite dugną, tai draudimas neapmokės žalos. Kai šiaip taip nuvažiavome į vietą, mūsų laukė dar viena apgaulė – pasirodo, kad Adonis baths ir ten esantys kriokliai yra privati teritorija, ir norint į ją patekti, reikia kiekvienam asmeniui (net vaikams) susimokėti po 9 Eur. Nesąmonė, nemokėjome tiek pinigų, sėdome į auto ir išvažiavome atgal. Girdėjau tokių pasakymų, kad Adonis baths yra pati romantiškiausia vieta pasaulyje ir viena iš pačių erotiškiausių vietų Europoje. Nežinau, ar galima tuo tikėti. Kadangi ten neapsilankiau, tai nuomonę galiu susidaryti tik iš viešai prieinamų nuotraukų. Moterys, nusimaudžiusios po Adonio vonių kriokliais gražėja, jaunėja ir tampa nekaltomis mergelėmis. Moterys, kurios pačiupinėja ten esančios Adonio skulptūros vyrišką pasididžiavimą, būtinai pastoja. Legenda byloja, kad grožio dievas Adonis šiose vietose ganė savo arklius ir medžiojo netoliese esančiuose miškuose. Jis su Afrodite čia susilaukė daugybės palikuonių.

Booking.coms
storyLazyload();