Pietų Amerikoj mūsų kelionė buvo labai šauni.Mes neskubėjom.Kelionę mums "padarė"raudonasis džipas.Tiksliau,tie-kas vairavo.O mums laiko visur buvo beveik normaliai,tik Gvatemaloj pritrūko. Užtat buvom Gvatemaloj dabar,rugsėjo mėnesį,ir su laiku persistengėm-žinomose vietose buvom jau per ilgai.
Na,kartais mes turime per daug skrydžių,bet niekad neskubam,tinginiavimui visada skiriam daug laiko.Balandžio mėnesį 2 savaites buvom Australijoj,šiek tiek pavargom,bet Šendžene atsipūtėm,visai visai niekur neskubėjom.
Ponia Aušra,tarp kitko,rugsėjo mėnesį aš buvau Niujorke,10 dienų,paskui apie 20 dienų Gvatemaloj ir Salvadore.Niujorke man daug kas patiko,atradau sau daug malonaus,bet,deja,ir daug nemalonaus.
Ačiū kad skaitot.Aš irgi stengiuosi.
Kartais pagalvoju,ar nereikėtų kada padaryt kokį susibėgimą Klaipėdoj.O tai tapsim visiškais internetiniais.
Iki
Kinija: Duokit cepelinų
Arūna,
apie porcelianinę koją rašant,daugiau galvojau apie savas kojas ,kad jos manęs nepavedinėtų,kad dar pakeliaut būtų galima,nes kai kritinio amželio sulauki,tai geras keliauninkas esi tik tol,kol ko nors nesuskausta.
Bent jau kelionės stuburą sukurpt reikia, yra šalių kur būtina,kitaip-kentės poilsis ir piniginė ypač. Aš irgi daug ką palieku savieigai,bet kelionės "griaučius"visada pasidarau.
Ir dar
Arunai,Aušrai...
gal iš tiesų būtų galima kur nors link pavasario susitikt grupelei keliauninkų Klaipėdoj.Mano darbe atsirastų koks 1000 kvadratinių metrų pasikalbėjimui prie kavos.
Nejuokauju.Verta pagalvot.Neskubant.
Įdomu, Alvydai. Bet tektų kokią laskraduškę (ehc- patinka man šitas žodis) savo 1000 kvadratų kampuky pastatyt. Nes atgal į Vilnių baladotis, tai gali ir nesinorėt
Keliems žmonėms atrasčiau. Darbe tokių visokių pufų yra,senovinė lova,minkštas kampas,dar kažkas. Iki naujų esu stipriai užimtas,o po naujų galima paplanuot. Gal ir kokią programą kultūrinę būt galima,tik reiks man žinot iš anksto.
Galim galvot.
Na, jei lova su baldakimu tada reiks labai rimtai pagalvot
Toj lovo ilsėjose Marlena Dytrich.
Galvokim.
Cha, labiausiai megstu tuos "begiojancius", ypac dar su zemelapiu arba vadovu rankose. ir jei kokios n+1 baznycios nepamate, reiskias visa kelione veltui praejo :)))
prisimenu viena seniai vykusi naujamecio sventima Barcelonoje. Kol sausio 1 (!!!!!!!) puse musu draugu su zemelapiais begiojo ir bande pamatyti viska o viska, pora musu nusipirkom vyno, surio, duonos, uzsilipom ant kalno ir ten visa diena relaksavom su visa Barsa po kojomis, ir kalbomis apie Gaudi. Iki siol atsimenu kaip viena geriausiu akimirku.
Siaip visad stengiuosi tureti bendras gaires ka veikti ir kur nuvaziuoti, bet 50 proc laiko palieku improvizacijai. Tikrai ne dienu skaicius lemia keliones kokybe.
apaliokaite-i
O man viena geriausių akimirkų buvo Paryžiuj.Pavargom kaip šunys,tada užbėgom į viešbutį,įsispyrėm į medžiagines šlepetes, ir į nieką nekreipdami dėmesio nuėjom į vieną kavinę pačiame miesto centre,paskui į kitą.Tos kelios valandos praleistos prie kavos smagiose Paryžiaus kavinukėse įsirėžė atmintin iki dabar.
Panašiai buvo ir Kapadokijoj-gražiausios valandos sėdint už staliukų prie kavos,žiopsant į nepakartojamus gamtos fintus.
Nesijaudinkit,bamboo,vietos atsiras abiems lytims.Tik duokit truputį darbus apdirbt,tada apie susibūrimą pakalbėsim.
Žiūriu, kad šitam žvejų kaimelyje pačiam pasisekė daugiau pamatyti, negu man, bent jau kitu rakursu viskas atrodo. Nieko nuostabaus, kai ten net patys kinai nežino kiek gyventojų ar 6 ar 8 mln. Jei įdomu, mano pasakojimas apie kelionę į Pietų Kiniją čia: http://apoliticus.blogspot.com/2008/10/subjektyvus-laukinio-turisto-kelions.html
Išties, ar galima pažinti ir pamatyti šalį per savaitę ar dvi, kad ir kokia ji maža bebūtų. Manau, kad ne. Tačiau įkvėpti to šalies oro, apžiūrėti nors menką kampelį, iš šono pažvelgti į šalies gyvenimą, žmonių bendravimą, paskanauti naujos virtuvės vis tiek yra puiku. Kitoks pažinimas bet kokiu atveju sveikintinas dalykas.
Alvydai, tai kaip ten su porcelianine koja?