Ką kiniečiai pardavinėja savo krautuvėse nežinom. Buvome tik vienoje, išsigandom prekių gausos ir jų margumo, todėl į kitas ir nėjom. Išvykose už miesto, visur mūsų laukdavo malonūs siurprizai ir draugiški žmonės, su kuriais pasikalbėti taip niekur ir nepavyko. Vienintelė vieta kur mes sulaukėme atsako į visus mums iškilusius klausimus buvo oro uosto informacija.
Tarp kitko,ruošdamasis vykti į Šendzeną, dėl savo nedėmesingumo, buvau išmokęs netaisyklingai tarti šio miesto pavadinimą – Čenzenas. Ir tik Kinijoje, iš linksmos vietinių reakcijos supratau, kad jų miestą vadinu ne taip. Pasitikslinau ir pasitaisiau.
Kai grįžau namo,pirmoji prie durų mane pasitiko nedidelė šunytė Čenzenė. Negaliu atskleist , ar didelio miesto ir mažos kalytės vardų panašumas yra specialiai sumanytas, ar atsitiktinis, galiu tik pasidžiaugti , kad tie vardai skirtingi. Juk būtų labai nepadoru mažą lietuvišką kalytę vadinti Kinijos didmiesčio vardu, ar ne?
