- Amboseli nacionalinis parkas - lyginant su kitais parkais gyvūnų čia gal ir mažiau (aišku sąlyginai, Lietuvoje ir su žiburiu tiek 'mažiau' nepamatysi) , bet verta keliauti dėl Tanzanijoje esančio Kilimandžaro kalno. Kadangi parkas yra kalno papėdėje, o jis pilnai atsiveriantis, stebėti gyvūnus su tokia snieguoto kalno panorama tiesiog atima žadą. Nesakykit, tikrai smagu savo telefone turėti dramblių šeimynos nuotraukų su legendiniu milžinu fone (aukštis 5895m).
- Lake Nakuru parkas - tai nedidelis parkas aplink ežerą, tačiau tikrai nesusileidžiantis gyvūnų gausa. Gamta čia turtingesnė, todėl ir medžių daugiau, vadinasi yra galimybė pamatyti įspūdingą reginį - liūtus besikarstančius šakomis. Taip pat daugiausia šansų išvysti raganosius yra būtent čia. Vis dėl to ežeras su laiku patvino, todėl nebėra beribių rožinių pulkų - flamingų. Kalbama, kad jie numigravo prie ežero Bogoria.
- Masai Mara nacionalinis parkas - tai Kenijos safarių lyderis. Šis parkas yra Tanzanijos Serengeti parko dalis, todėl gyvūnai laisvai gali migruoti iš ten. Būtent Didžioji gyvūnų Migracija vyksta nuo liepos mėnesio pradžios iki pat spalio pabaigos. Įdomus faktas, kad norint pasiekti Masai Mara parką, gyvūnai turi perbristi upę, kurioje tyko ne visada draugiški krokodilai. Šiame parke mes praleidome daugiausia laiko, dvi dienas. Jei vis dėl to sugalvosite laiko ir pinigų taupymo sumetimais aplankyti tik vieną safarį, jau žinote kurį rinktis.
Taip pat noriu paminėti, kad prie Masai Mara nacionalinio parko yra Maasai Mara kaimelis, kurį galima aplankyti ir pabendrauti su vietiniais gentainiais. Masajai yra be galo įdomūs ir spalvingi, jų gyvenimas nesikeičia ilgus šimtmečius, todėl iš dalies gali jaustis lyg su laiko mašina persikėlęs į praeitį. Jų gyvenimas vis dar priklauso nuo saulėtekio ir saulėlydžio, jie geria vandenį iš upės, namus stato moterys iš šakų, žolių ir karvių mėšlo, o pats netikėčiausias faktas yra apie paauglius berniukus, kurie sulaukę 15 metų turi palikti savo namus ir penkeriems metams iškeliauti į mišką. Jų tikslas išgyventi miškuose ir sumedžioti liūtą, kurio galvą išdidžiai parneša į kaimelį. Taip, tai tikrai kitokie (o gal mes kitokie) žmonės, kuriems nauji telefonai, automobiliai ir kitos prabangos tikrai nesukeltų jokių emocijų, skirtingai nei mums, europiečiams, tačiau tai puikiai priminė, kad vis dažniau nuklystame nuo savo pirmųjų namų - gamtos. Beje, patekimas į kaimelį gali kainuoti net 20 USD, nebent paprašysite nuvežti į nesukomercintą genties dalį. Nors genties vadas mus patikino, kad pinigai iškeliauja kilniam tikslui - mokyklai. Kalbant apie mažuosius masajus, nepamirškit, kad dovanėlės turi stiprią koreliaciją su jų šypsenomis.
Sekantis planas buvo kelti sparnus ir vykti arčiau Indijos vandenyno (vietiniai skrydžiai yra labai gerai išvysti per visą Keniją). Kad ir kokia kelionė bebūtų, visada gerai turėti laiko ramiam poilsiui ir mėgstamai knygai. Tai mum turėjo suteikti legendom apipintas Diani paplūdimys. Bet prieš tai turėjom dar vieną misiją - Shimba Hills nacionalinį parką ir jame esantį viešbutį. Šis parkas yra vienas iš trijų Kenijoje esančių 'rain forest', o jame stūksantis medinis viešbutis, apsuptas pelkių ir džiunglių, su babūnais registratūroje, voverėm restorane ir nuliniu ryšiu su išoriniu pasauliu, buvo viena įspūdingiausių vietų, kurioje teko nakvoti. Aišku dalintis kambariu teko su driežiukais ant sienų, todėl suprantama, ši patirtis tiks ne visiems. Taip pat reindžeriai kiekvieną rytą organizuoja žygius prie nuostabaus grožio krioklio. Turint omeny, kad šiame parke taip pat yra nuodingų gyvačių ir leopardų, reindžeris tuo metu atrodė geriausias tavo draugas, nors jis mus patikino, jog gyvūnai retai lenda prie žmonių, kaip sakė, taip ir buvo, niekam nepasimaišėme kelyje. Vienareikšmiškai, šią vietą rekomenduoju 100 proc., įspūdžiais dalinsitės dar ilgai ilgai..
Palikę Shimba Hills nacionalinį parką, atgavę ryšį ir atlaikę artimųjų nerimo žinutes (todėl prieš ten vykdami perspėkite apie trumpą ryšio praradimą, žinant, kad esi Afrikoje, tokie dingimai tikrai gali atrodyti nejaukiai), nukeliavome iki Diani paplūdimio. Nieko keisto, kad ši vieta kaip magnetas traukia turistus, žydras vanduo su baltai puriu smėliu atrodo lyg sapno iškilęs vaizdinys. Šioje net 17 km besitęsiančioje kranto linijoje pilna aktyvaus laisvalaikio pramogų - nardymas, plaukiojimas kateriu, banglenčių sportas ir kt., o puikų egzotikos prieskonį prideda beždžionėlių gausa, kurios pastoviai mėgsta tikrinti turistų budrumą ir prižiūrėti jų tinkamą dietą, neleisdami persivalgyti. Sugalvoję prasieiti paplūdimiu apsišarvuokite saulės kremais ir kantrybe. Dėl saulės kremo kaip ir viskas aišku, pusiaujo saulė negailestinga mūsų europietiškai odai, o kantrybės prireiks bandant atsiginti nuo vietinių, vis siūlančių suvenyrus ar ekskursijas, bet kai pagalvoji juk sukas kaip gali, darbais čia juk nesimėto. Na o mūsų pasivaikščiojimo tikslas buvo Colobus Conservation - beždžionėlių prieglauda, tačiau šį kartą rezultatas buvo 1:0, saulės naudai, nusukom nuo paplūdimio pasigaudami taksi likusiai kelionės daliai. Taip pat labai įdomus reiškinys vykstantis šiame pasaulio kampelyje yra potvyniai ir atoslūgiai, tad vakare vanduo gali pakilti net iki palmių, o vat ryte gali drąsiai eiti patyrinėti likusias po atoslūgio vandenyno gėrybes. Ir visgi, negaliu nepaminėti vietos, kurioje teko apsistoti - tai Stilts Backpackers. Gyvenom suręstam namelyje apsupti beždžionėlių ir 'bushbabies', o kadangi savininkui (kuris beje yra be galo bendraujantis kietas kaituotojas kanadietis) priklauso ir 4* Flamboyant viešbutis, turėjom galimybę naudotis jo privalumais. Na kai prisimeni, rojus, ne gyvenimas. Nors trumpasis lietaus sezonas prasidėjo šiek tiek anksčiau (įprastai spalį - lapkritį), tai tikrai neapkartino atostogų, poilsis nuo žudikės saulės buvo į naudą.
