PRIEŠ TAI..
Mūsų (keliavome dviese) pagrindinės priežastys, kurios traukė į egzotišką Keniją buvo gyvūnija, paplūdimys ir vietinių gyvenimas. Taigi negalvodami pasitaikius progai gauti pigesnius bilietus iškart juos griebėme. Kadangi keliauti nusprendėm neprisirišdami prie jokios agentūros, namų darbus turėjom atlikti patys. Pradėjom nuo skiepų, kad spėtų susidaryti imunitetas. Privalomų skiepų Kenijoje nėra, tačiau pasidarėme visus rekomenduojamus, nors rizika užsikrėsti nėra didelė, visgi neplanavome sėdėti tik turistinėse vietose, kaip sakant pasidarydami skiepus, įsigijome ramybę keliaujant, tuolab tikimės, kad tai bus mūsų ne vienintelė šalis už Europos sienų.
Skiepai, kuriuos pasidarėm (atnaujinom):
- Geltonasis drugys,
- hepatitai A ir B,
- vidurių šiltinė,
- difterija, stabligė, poliomielitas.
Po skiepų jokių šalutinių poveikių nebuvo, nors girdėjau, jog geltonojo drugio skiepas sunkiau pernešamas, tačiau, net man, jautruolei, nieko nepasijautė.
Kalbant apie maliariją, net nuo mažens man ši liga buvo vos ne sinonimas Afrikai, todėl sužinoję, kad nuo šios ligos skiepo nėra, ištiko mini šokas, tačiau buvom informuoti, kad prevencijai nuo užsikrėtimo (maliariją perneša uodai) reikia gerti tabletes Malarone vieną dieną prieš kelionę, kelionės metu ir septynias dienas po jos. Tabletės nėra pigios, nuo jų gali būti šalutiniai poveikiai (mum beveik nebuvo), o ir alkoholis nėra patartinas. Aišku teko girdėti, kad dvi ponios iš Lietuvos taupymo sumetimais jau kažkokias kitokias tabletes pirko Kenijoje, kurių kaina 7 USD, palyginimui mum abiem tabletės Lietuvoje kainavo 140 Eur.
Kitas svarbus dalykas susipirkti reikiamą aprangą, daiktus ir juos susidėti taip, kad gebėtumėt paeiti. Mano manymu 'must have' daiktai keliaujant į Afriką:
- 50 SPF kremas nuo saulės,
- labai geri žiūronai safariams,
- fotoaparatas su geru optiniu priartinimu (mums spaudė širdį, kad neturėjom, bet aišku guodėmės,kad kas geriau fotografuoja įspūdžius, jei ne akys..),
- prožektorius,
- keniška SIM kortelė (nusipirkom oro uoste),
- purškalas nuo uodų (nusipirkom oro uoste, lietuviškas per silpnas),
- vaistinėlė ir įvairūs vaistai (ha, bet ypač nuo viduriavimo, na tikrai, 70 proc. sutiktiems lietuviams jų prireikė),
- specialus adapteris (kištukas) elektros lizdams - 220/240V.
Taip pat svarbu yra susidėlioti maršrutą, pasidomėti vietovėm, kurias trokštama aplankyti ir pasiskirstyti laiką. Mes beveik viską susiplanavom Lietuvoje, pasidomėjom apgyvendinamais ir keliavimo būdais. Nors Afrika yra Afrika, jei toks būtų, puikiai tiktų šis posakis- turistai planuoja, o Afrika juokiasi. Šitą mes žinojom, bet vis dėl to, rizikavom ir be kelių niuansų viskas klostėsi tikrai neblogai.
PER TAI..
Atskridę į Nairobio oro uostą vizas pirkome vietoje iš tiesų dėl tingėjimo pildyti formas dar Lietuvoje. Eilės turintiems e-vizas ir norintiems įsigyti labai smarkiai nesiskyrė, todėl iš esmės didelio skirtumo nėra, formas susipildai stovėdamas eilėje, o ir gaunasi 10 USD pigiau (oro uoste 50 USD, internetu 60 USD).
Pirmą kartą žengus ant Afrikos žemyno kilo įvairūs jausmai, pasirodo kultūrinis šokas yra realus dalykas. Nors dauguma vietinių kalba angliškai (Kenija yra buvusi Anglijos kolonija), tačiau pas kai kuriuos tai tarsi svahili ir anglų kalbos burbėjimo mišinys, pradžioj buvo sunku suprasti, vėliau kaip ir prie viso kito, pripranti. Bendrai afrikiečiai palyginus lėtesni ir ramesni žmonės, miestuose situacija šiek tiek kitokia, tačiau vis tiek tai ne mum būdingas tempas, kai lekiam nežinia ko vejami. Faktas, kad jų protas mažiau „užterštas“ šiuolaikinio pasaulio informacija, netgi retas namuose turi televizorių. Nors tik atvykus europietiška inercija kažkur vis liepė skubėti, bet galiausiai neliko nieko kito, tik atsipalaiduoti ir bent trumpam pakeisti savo įprastą ritmą, o tai padėjo padaryti draugiška ir visada su šypsenom Kenijos tauta, kurie praeinant nepamiršta šūktelėti visiems puikiai žinomo melodingo pasisveikino – Jambo.
Pirma diena buvo praleista Nairobyje (Kenijos sostinė). Šis miestas turi ir prabangos, ir skurdo, o ir gyvenimas čia nepasirodė, kad būtų labai pigesnis nei Lietuvoje (ypač turistams, Kenijoje vyrauja 'resident/non resident' kainų politika). Tačiau pamatyti čia tikrai yra ką. Kalbant apie keliavimo būdus, galite visai įdomiai persigabenti su vietiniais autobusiukais Matatu ar Tuc Tuc'ais, tačiau tikėtina pakliūsite i transporto chaosą, kokio dar neregėjot Europoje. Saugiausias keliavimo būdas turistams yra Uberiu ar Boltais. Beje, teko skaityti, kad Kenijoe 80 proc kelių nėra asfaltuoti. Kai dabar pagalvoji, tiek kiek mum teko važinėtis visos kelionės metu, statistika tikrai panaši. Labai nenukrypstant, štai mūsų rekomenduojamos vietos Nairobyje, kurias vertėtų aplankyti:
- Drambliukų prieglauda - joje glaudžiasi našlaičiai, vienaip ar kitaip netekę mamų. Jie užauginami ir paleidžiami į laisvę gyventi jiems skirto gyvenimo. Tik turėkit omeny, kad lankytojai yra įleidžiami kartą per dieną - 11h. Na o jei kokį drambliuką labai įsimylėsite, galite netgi tapti jo 'tėveliais', ten egzistuoja įdramblinimo procedūra. Galėsite su juo pasifotografuoti, pabendrauti, o ir išvažiavę į savo gimtinę toliau gausite informaciją apie jį.
- Žirafų centras - puiki proga pabūti kiek įmanoma arčiau žirafų, lankytojai gauna žirafinių sausainukų ir gali juos sumaitinti ilgiesiems draugams.
- Kenyatta international conference centre - visai faina vieta pamatyti Nairobį iš aukštai, nors pastate pilna apsauginių su AK-47 (visgi pasirodo jų pilna visoje Kenijoje) bei prieš pakylant susirenka pasus, tačiau nepaisant biurokratijos, rekomenduoju.
- Kibera lūšnynas - mes asmeniškai nebuvome dėl laiko stokos (išsižioję apžiūrėjom pravažiuojant), tačiau tai didžiausias Afrikos lūšnynas esantis Nairobyje, ką domina pamatyt daugiau mums neįprasto gyvenimo, manau verta, į šią vietą organizuojamos ekskursijos, todėl dėl saugumo nereikės jaudintis. Pasiskaitykite internete plačiau apie jį, tikrai daug įdomių faktų, kurie traukia ten žengti žingsnį.
Kitas penkias dienas buvom paskyrę tam, dėl ko čia mus pagrinde ir atvijo - safariai (keliavome su agentūra Heritage of African jungles, pasitaikė nuostabus vairuotojas Francis). Kenijos įspūdingiems safariams konkurentų mano manymu nėra daug. Čia galima rasti visą sąrašą per televizoriaus ekraną sekmadienio rytais matytus gyvūnus, tiek didįjį penketą (dramblys, liūtas, leopardas, raganosis, bizonas), žirafas, begemotus, krokodilus, antilopes gnu ir daug kitų, didesnių bei mažesnių, netgi paukščiukai čia prikausto dėmesį savo ryškiomis spalvomis. Gyvūnai Kenijoje yra labai saugomi nuo įvairių pavojų, o ypač brakonierių, todėl jie nejaučia baimės žmonėms, o riedėdamas su safariniu džipu jautiesi tarsi šios gamtos dalimi, nes pro tave gyvūnai eina kaip pro eilinį krūmelį. Aišku keliauti į safarius savarankiškai tikriausiai nepavyks, visų pirmą nemanau, kad gautųsi pigiau, o visų antrą safaristų bendruomenė turi racijas, todėl užmačiusieji gyvūnų scenas, kviečia likusius privažiuoti ir pamatyti šiuos gyvūnų spektaklius. Iš čia išplaukia šioks toks minusas – susidaro džipų ir mikroautobusų safario kamščiai, o kokiam liūtui pajudėjus du žingsnius, visi patyliukais parieda link jų, netgi užstatydami vieni kitiems kelią. Na bet tikėkimės gyvūnams nei šilta, nei šalta dėl to, todėl tokie 'nepatogumai' užsimiršta. Ir visų trečią, kai kur keliai nėra Dievo dovanėlė, palijus užstrigti rizika tikrai didelė, faktas vienas, gauti milžiniški pinigai už safarius tikrai neinvestuojami į jų infrastruktūrą, bet kitas klausimas ar to reikia, visgi smagiau įsijausti ir mėgautis gamtos grožiu kai į ją žmogus įkiša kuo mažiau rankų. Kenijoje nacionalinių parkų yra labai daug, bet šiek tiek pasiskaitinėję nusprendėme aplankyti tris:
