Kelionė po Balkanus. 3 dalis. Albanija

Dar prieš kelis metus Albanija su Moldova konkuravo dėl skurdžiausios Europos valstybės vardo, bet apsilankius abejose valstybėse ir įvertinant potencialą, manau, kad Albanija jau gerokai toliau pažengusi į priekį. Albanijos galimybės atitrūkti nuo Moldovos yra geresnės. Visų pirma dėl provakarietiškos orientacijos. Albanija yra atvira europietiškam verslui.
Albanija musulmoniška šalis, tačiau kaip buvusi liaudies respublika, labai stipriai yra paveikta komunistų valdymo. Dėl to, kaip patys albanai sako, šalyje yra daugiau ateistų nei praktikuojančių musulmonų. Iš tiesų, sostinėje Tiranoje mečečių nėra daug ir musulmoniška dvasia taip pat netvyro ore. Moterys čia retai dėvi čadras, o vyrai musulmoniškai beveik nesirengia. Dabar Albanijoje ypač vyrauja vakarietiška kultūra ir stilius. Albanija savo gyventojų skaičiumi yra artima Lietuvai, ten gyvena apie 3,5 mln. žmonių. Sostinėje Tiranoje, kaip ir mūsų sostinėje gyvena apie 0,6 mln., tačiau patys albanai sako, kad tas skaičius jau perkopė milijoną. Jie perdeda aišku, bet taip daro turbūt visi pasaulio piliečiai. Tačiau skirtingai nei mūsų šalyje, Albanijoje žmonių skaičius sparčiai didėja. Didėja ir albanų ambicijos. Šiuo metu šalis yra pasirinkusi provakarietišką kursą, siekia įstoti į ES ir NATO. Į NATO įstoti šiai šaliai gali pavykti pakankamai greitai, tačiau į ES įstoti, be abejo, bus daug sunkiau. Mano manymu, kol kas Albanija per daug skurdi, apleista ir netvarkinga. Bet pažanga vis tik yra ir nemaža, nes albanai vis labiau įsileidžia užsienietiškas kompanijas ir tampa vis labiau verslui atviresnė šalis. Keliaujant po šalį, vis dažniau galima matyti plevėsuojančias mėlynas ES ir NATO vėliavas. Didžiausią įtaką iš ES šalių Albanijai daro Italija, kurią nuo Albanijos skiria Adrijos jūra. Italija yra pagrindinė Albanijos verslo skatintoja. Kuo toliau, tuo daugiau italų vyksta ir poilsiauti į Albaniją, nes čia jiems yra pigiau...

Daugiau rasite mano bloge: http://nj109.blogas.lt

storyLazyload();