11 diena:
Išsimiegoję einame į kepyklėlę bandelių, pusryčiaujame ir niekur nestodami važiuojame iki Makarskos kurorto. Daug planų Makarskoje neturėjome todėl tik pavaikštome promenada ir važiuojam maudytis. 
Maudynėms parinkau vieną labiausiai fotografuojamų Kroatijos paplūdimių Baška Voda. Deginamės, nardome, maudomės, fotografuojamės. 
Pailsėję nuo kaitrios saulės ir atsigaivinę važiuojame iki Splito. Čia vaikštinėjame gatvelėmis, grožimės Diokletiano rūmais. 
Pavalgome Splite ir važiuojame iki nakvynės vietos Trogire, kadangi Splite užtrukome ne taip ilgai kaip planavau dar spėjame pasivaikščioti po vakarėjantį Trogirą, kuris mane nustebina labai jaukia atmosfera. Ramiai vaikštome ištuštėjusiomis gatvėmis, lankome mažytes suvenyrų parduotuves ir einame miegoti.
12 diena:
Šiandien pirmas darbas buvo nusimaudyti kažkur prie Šibeniko, tačiau nežinau kaip mums taip pavyko, bet mes neradome mums patikusio paplūdimio ir likome net nesušlapę, todėl maudynes palikome vakarui. Patraukėme susipažinti su Šibenik miesteliu.
Iš skaitytų kelionių blogų ir kitų aprašymų susidariau įspūdį, kad Šibenikas bus toks pat gražus ir jaukus kaip Trogiras, Splitas ar Zadaras, tačiau ar mes jau atbukome nuo tiek daug įspūdžių ar jis tikrai nebuvo toks įspūdingas, todėl labai ilgai neužtrunkame, Kažkaip net nelabai radome ką fotografuoti. Kiek nepatenkinti, kad taip ir likome nenusimaudę važiuojame iki Nin paplūdimio. Vanduo čia labai labai šiltas, bet labai negilu. Bandome maudytis, bet pagrinde sėdime ant kranto ar kaistame vandenyje. „Atsigaivinę“ važiuojame iki Zadaro, kur vaikštome po vakarėjančio miesto gatves, klausome užburiančios jūros vargonų muzikos, stebime saulėlydį ir šviesų instaliaciją „Greeting the sun“. 
Dar vienas ramus ir geras vakaras Kroatijoje baigėsi. Šiandien jau atsisveikiname su jūra. Atostogų liko vos kelios dienos tad nuotaikos jau kiek liūdnokos.
13 diena:
Ilgai liūdėti netenka, nes laukia dar daug gerų įspūdžių. 
Šios dienos tikslas – pasivaikščiojimas po Plitvicos Nacionalinį parką. Važiuojame iki aukštutinio įėjimo ir renkamės vidutinio ilgio trasą. Vaizdai tiesiog kerintys. Mėlynas mėlynas ir skaidrus iki begalybės vanduo, iš aukštai krintantis krioklių vanduo, turistų nebijančios žuvytės ir paukštukai. 
Visą dieną prisivaikščioję ir prisifotografavę kai kurie važiuodami traukinuku iki išėjimo netgi pamiega. Toliau lieka tik ilga kelionė iki Zagrebo. Vaikščioti po miestą jau nebenorime, nes esame ganėtinai pavargę, be to ryt turėsime visą diena pažinčiai su Zagrebu ir ilsėjimuisi nuo automobilio prieš kelionę namo.
