KARALIAI, CEPELINAI, 300 KM Į VAKARUS NUO KLAIPĖDOS. ÖLAND.

L1002276L1002277L1002279L1002280

Laikas valgyti, o ir picerija jau dirba. Maistas geras ir sąlyginai nebrangus. Už rimtus pietus sumokėjome tiek, kiek Helsinkio oro uoste būtume sumokėję už keturis sumuštinius (be alaus). Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad Helsinkio oro uoste sumuštiniai nėra pigiausi Europoje. Ypač non-Schengen zonoje. Buvo labai gerai. Burbuliukų irgi radom – visi laimingi.

L1002282

Vakar nepatikėjau savo akimis – vidury laukų ganosi sau kupranugariai. Ölande? Kupranugariai? Net patryniau akis. Tikrai. Šiandien prasukom pro šalį – http://kamelranch.se. Deja, oras ne kupranugarinis. Nei vieno nėr. Po laukus laksto kažkokios lamos, kurioms mes nė motais, kaip ir jos mums. Kupranugariai irgi nelabai, bet neįprasta juos matyti tokioje platumoje.

Kad jau išsukom iš kelio, tai negi apsisuksi. Važiuojam tiesiai link Äleklinta uosto, o tada į šiaurę palei jūra. Kelias – must see. Rimtai. Skirtingais metų laikais, skirtingu paros metu, skirtingi čia peizažai. Net tokiu oru, kaip šiandien – oho.

Vos nepralėkėme. Užmečiau akį į telefoną ir pamačiau keistus statinius prie pat jūros. Atsisukau į kairę – taip, reikia stot. Must stot čia – 56°59’26.6″N 16°46’57.4″E. Bruddesta žvejų kaimelis. Namukai turėjo dvi paskirtis – saugoti žvejybos reikmenis bei pernakvoti. Magiška kažkokia vieta.

L1002286L1002287L1002288L1002289L1002291L1002292

Jei ir toliau važiuosite į šiaurę (pasirinkimų nelabai yra, nebent grįžti), sustosite dar ir čia 57°02’20.6″N 16°49’30.6″E. Pravažiuoti neįmanoma. Jus sustabdys tūkstančiai ”trolių” namukų. Sustokit ir pastatykit savo.

L1002294

Ir toliau važiuojam į šiaurę, iki pat Sandvik uosto, o tada į pagrindinį kelią ir ”namo”. Už vairo daugiau, negu 5 valandas. Lietuje nedaug, bet kiaurai. Laikas ilsėtis, įsipylus taurę ar dvi.

Linksma diena, prisimenant tai, jog planavom ilsėtis viešbučio kambary.

——————

Prakeiktas laiko keitimas. Kad jį kur tą Džordžą Hadsoną. Prieš šimtą metų gal tas kaitaliojimas ir atnešė kažkokios naudos, sutaupydamas šiek tiek grašių balanoms, bet šiandien neturi jokios prasmės – atsikeli žiemą tamsoje, namo grįžti irgi tamsoje. Dienos šviesą, žmogus, matai tik pietų metu ir tai, jei oras padoresnis. Pagaliau EU atsikvošėjo ir šiandieninis keitimas bus paskutinis. Atsikėliau valanda per anksti. Galvojau, kad išprotėjau, bet prisiminiau, kad Džordžo čia kaltė. Atlėgo.

Pirmas darbas nubudus – pasitikrinti orų prognozę. Per naktį galėjo viskas pasikeisti. Lengviau atsidusau – nepasikeitė. Vėjas turėtų aprimti, lyti turėtų mažiau. Šviečiasi graži diena.

Šiandien Tomas miegojo su Ieva, o aš su Caro. Vakar buvo atvirkščiai. Lygybė. Šiandien, pagal planą, vaikai turėtų miegoti vieni. Kažkodėl abejoju, kad taip bus ir man išpuls laimė miegoti su mano gerąja puse. „Oi, tai tę tuos vaikus reik varyt nx“ sakysit. Gal ir reikia, bet kada dar, jei ne dabar. Kai barzda sužels, nemiegos juk. Ne tik, kad nemiegos, visa savo barzda ir kūnu nekęs ir atsikels su viltimi, kad mes per naktį numirėm, dinozaurai.

Kol kepa blynai ir kiaušiniai, o vaikai linksminasi prie tv, dar kartą persuku galvoje šiandienos scenarijų, sudėliotą dar vakar. Jei skaitot, žinot, kad aš už technologijas. Atsivežiau šį kartą su savim apple tv. Pajungiau prie tv ir vietinio wifi ir vualia – mes prijungti. Youtube, netflix, mėgstami filmai – all inclusive. Vietoj to, kad džiaugtis vienu TV4 (daugiau čia nieko nerodo), turim visą savo media biblioteką, online ir offline. Apple TV Plex appas pasiekia namų serverį su viskuo, kas ten pasiekiama. Well done, Steve.

Liksim šiandien šiaurėje. Oras turėtų leisti paskraidyti, todėl mažiau šiandien sėdėsim mašinoje, daugiau lauke. Pirmas tikslas – „Ilgšis Erikas” (Långe Erik) švyturys šiauriniame iškyšulyje. Bet pakeliui dar trumpam sustojome prie Neptūno laukų (Neptuni åkrar), pakrikštytų taip garsiojo Carl von Linne. Vasarą čia turėtų būti nuostabu. Šiandien, nemeluosiu, malonumas menkas. Plius keturi ir pučia. O dar ir krušos su Ieva gavom. Nors peizažas mistiškas. Ateičiau čia šiltą vasaros vakarą su buteliu vyno saulės palydėt.

Erikas netoli. Parkingai tušti. Tik vietiniai žvejai mėgėjai sekmadienio proga spiningus mėto. Maloniai pasisveikinom ir patraukėm prie švyturio. Tuoj pat prisistatė dvi avys, Carolinos pakrikštytos Anna ir Johanna.

L1002296L1002297L1002298L1002300L1002302L1002303

Švyturys gražus. Matot patys. Pastatytas 1845 mažoje salelėje, su Öland sala sujungta tiltu tik 1965. Salelėje stovi ir keletas pastatų, kažkada apgyvendintų, tikrai taip, švyturio prižiūrėtojų. Nuo pastatymo iki 1862 švyturį saugojo C. G. Ekström, kol numirė. Nuo 1862 iki 1875 – Gustaf Adolf Hagström, kol numirė ir t.t. Viskas surašyta ir dokumentuota. Atsiprašau. Pastarieji nebuvo prižiūrėtojai. Nežinau lietuviško termino, bet šitie buvo labiau vadovaujantys. Tada buvo prižiūrėtojai. Dar buvo ir atsarginiai pameistriai ar kažkaip panašiai. Dėl to ir namų keletas, skirtingo lygio švyturio personalui su šeimomis.

Pats švyturys 32 metrų aukščio, matomas 14 jūrmylių atstumu, modernizuotas šimtą kartų, kol galų gale 1990 pagrindinis lęšis tapo nereikalingas, o pamainą perėmė šiuolaikinis šviesos šaltinis, sumontuotas ant turėklų. Labai rekomenduoju aplankyti.

DJI_0209DJI_0210DJI_0212DJI_0214DJI_0217DJI_0222

Anna ir Johanna vaikus sekiojo visą laiką. Matyt tikėjosi kažką gauti. Maloniai vaikų pasiūlytu burbuliukų butelio kamščiu josios, deja, nesusižavėjo.

Dronas šiandien pakilo, bet vėjas toks, kad tam tikras raumuo susitraukė. Bet aš drąsus, keletą foto padariau. Patirtis daro savo – nevaryk, brol, pavėjui, nes prieš vėją gali baterijos neužtekt. Geriau, brolau, varyk prieš vėją – pavėjui ir su pusiau tuščia baterija parskrisi. Šiandieniniai krušos ir sniego debesys prideda dramos.

Traukiam toliau. Į Trolių mišką – Trollskogen. Čia žmonių dešimt kartų daugiau, negu visur kitur, t.y. apie 10 automobilių. Visur kitur mes buvom praktiškai vieni. Bet miške jų nematyt, mat miškas – 100 hektarų. Mes visais įmanomais takais nebridom. Šaltoka, o ir vaikams pušys su kadagiais nelabai įdomu. Nors jie ir taip gerai atsilaikė. Nupėdino iki laivo liekanų ir net iki trolių ąžuolo.

L1002305L1002308L1002309L1002310L1002311

Laivas Swiks buvo pastatytas Upesgriva miestelyje tarp Ventspilio ir Rygos 1902 metais Indrik S. Puhlin iš Rygos užsakymu. Pastarojo pravardė buvo Svikis – neva nenugalimas. Kas žinot latvių kalbą, patvirtinkit. Iš čia ir laivo pavadinimas. Laivas parduotas keletą kartų atsidūrė Åland saloje. 1926 metų gruodžio mėnesį laivas plaukė iš Vokietijos į savo namų uostą Åland. Pakeliui, 21 dieną, sniego audra privertė pakeisti kursą į Kalmar‘ą, ieškoti užuovėjos ten, bet apiplaukiant Öland salą laivas užplaukė ant seklumos prie Trolių miško. Ekipažas pasiekė krantą gelbėjimo valtimi, o laivas liko ant seklumos iki pat 1950-ųjų, kol audra jį išmetė ant kranto. Vietiniai kolūkiečiai nusipirko, manydami panaudoti medieną ir geležį, bet tai pasirodė per brangu. Taip ir guli Svikis trolių miške. Trijų stiebų ir 34,4 metrų laivo nerasite, bet wreck‘as tikrai įspūdingas. Kažkaip papildomai šildo faktas, kad laivas pastatytas Latvijoje.

Booking.coms
storyLazyload();