„Jei norite patirti tikrą Graikijos dvasią – važiuokite į salas“. Ne kartą girdėjau šį patarimą ir negalėjau suprasti, kodėl ore sklando tokia nuomonė? Juk tikroji Graikija – tai mitai, dievai ir herojai, antikinė architektūra bei filosofija. O čia – važiuokite į salas... Bet viskas susidėliojo į savo vietas, kai vasaros gale paskyrėme dvi savaites nuostabiai salai – Korfu. 
Dar kitaip sala vadinama Kerkyra su sostine tokiu pačiu pavadinimu. Čia vyrauja labai atpalaiduojanti atmosfera, neįpareigojanti niekur skubėti ir suteikianti visas sąlygas mėgautis lėtu gyvenimo tempu, jūra, peizažais, maistu ir graikišku gyvenimo stiliumi. Sala yra labai žalia, nes rudenį bei žiemą daug lyja, todėl pakanka drėgmės gausiai augmenijai palaikyti. Korfu garsėja savo alyvmedžių giraitėmis ir mažųjų kiniškų apelsinų (kumkvatų) sodais. Na, ir, aišku, čia daugybė pliažų: laukinių ir su infrastruktūra, mažų ir didelių, smėlėtų ir akmenuotų, tuščių ir sausakimšų... Bet apie viską nuo pradžių.
Kerkyrą nuo Vilniaus skiria trumpas (2 val. 20 min.), lengvas ir nevarginantis skrydis. Išlipus iš lėktuvo iš karto per makaulę trenkė +35°C karštis. Oras toks, kokio ir tikėjomės. Iš esmės, man patinka šiluma, svarbiausia visada po ranka turėti „prakaito rankšluostį“ ir reguliariai nuo veido valytis prakaitą, kol tas sūrus skystis nespėjo užpilti akinių. Išėjus iš oro uosto maloniai nustebino automobilių nuomos atstovas su teisingai užrašyta mano pavarde ant lentelės. Dėl mašinos nuomos buvau susitaręs iš anksto https://corfusunrise.com/. Mus įsodino į auto ir nuvežė į netoliese esantį biurą (39.611869,19.907231), kur susitvarkėme formalumus, sumokėjome 550 Eur grynais ir 15 dienų pasiėmėme Nissan Pulsar su automatine greičių dėže. Noriu paminėti, kad į kainą įėjo ir pilnas draudimas su nuline franšize. Jokių kredito kortelių, jokių užstatų ir mašinos fotografavimų. Mes dar bandėme sakyti, kad gal užfiksuojame vienur kitur esančius įbrėžimus, bet atstovas numojo ranka ir pasakė: niekam to nereikia, juk pas jus nulinė franšizė ir bet kokiu atveju už jokius sugadinimus baudos bei sankcijos negresia. Tai pasitvirtino, nes auto po dviejų savaičių grąžinau šiek tiek papildomai įlenktą bei subraižytą (be to neapsiėjo), tačiau už pažeidimus nieko nemokėjau.
Nustatėme navigaciją į Kassiopi miestelį, kuriame gyvensime pirmą savaitę. Pakeliui ketinome apsipirkti supermarkete, bet, pasirodo, Žolinė (rugpjūčio 15 d.) švenčiama ir Graikijoje, todėl visos didesnės parduotuvės nedirbo. Artimiausioje kuro kolonėlėje papildėme baką benzinu (1,4 Eur /l). Pačiam nieko daryti nereikia – operatorius viską už Tave padaro pats. Jis (arba ji) tik paklausia kiek kuro pilti. Net į kolonėlės vidų eiti nereikia, čia pat vietoje ir atsiskaitai. Puikus aptarnavimas. Ir taip visur saloje. Sustojome pakelės vaisių prekyvietėje, kur prigriebėme arbūzą, nektarinų, duonos, 10 litrų vandens ir 1,5 litro balto vyno (už viską 15 Eur). Iki Kassiopi riedėjome vingiuotu keliu, todėl greitis nedidelis, eismo beveik nebuvo, vaizdai puikūs. Apartamentus Fatiras Studios (39.787056, 19.917222) radome iš karto, bet iki jų paskutinius kelis šimtus metrų reikėjo kilti ypatingai stačiu siauru betonuotu keliuku. Vienu momentu atrodė, kad mašina taip ir apsivers atbulom ratais aukštyn. Kaip tame animaciniame filme „Ratai“, kai Žaibas Makvynas išgąsdino miegančius traktorius ir tie kaip vabalai apsivožė ratais į viršų. Šeimininkas pasitiko, palydėjo į kambarį, paaiškino kas, kur ir kaip bei palinkėjo gero poilsio. Per booking.com jau buvome užmokėję iš anksto 458,50 Eur už savaitę laiko. Kambarys gana kuklus, bet su visais patogumais ir mini virtuve. Fatiras Studios apsistoti verta vien dėl terasos su įspūdingu vaizdu į miestelį, jūrą ir ranka pasiekiamą Albaniją. 
Visą savaitę negalėjome nustoti mėgautis šia prieš akis atsiveriančia panorama. Kažkas nerealaus: atsisėdi terasoje prie stalo, užmeti akį į horizontą ir gyvenimas atrodo nuostabus. Nė kiek neperdedu.
Susidėjome daiktus ir iš karto nusileidome į pliažą Kalamionas beach (39.788721 19.918204). Kaip supratote, mes gyvenome ant kalvos, todėl į miestelį reikėjo leistis 120 laiptelių žemyn. Leistis smagu, su lipimu į viršų ne taip malonu, bet įveikiama. Pliažas akmenuotas, jūra šiltutėlė, kaip baleika sode pas močiutę. Labai pravertė maudymosi batai. Išlipi iš vandens, atsiguli ant saulėje įkaitusių švelnių akmenukų, pasitrini į juos nugara – štai tau ir masažas. Žmonių pliaže labai mažai, socialinį atstumą išlaikyti nesunku. Nervina tik bobos plikais papais – gadina vaizdą savo „padėvėtais“ buferiais. Ką, jos nežino, kad papams nesveika gauti tiesioginių saulės spindulių? Pliažinomės, kol vaikai pareiškė, kad išalko. Netrukus sėdėjome savo super terasoje ir dorojome pakeliui į Kassiopi nupirktą produkciją. Vakare nuleidome saulę, su Ramune pagurkšnojome vyno, aptarėme kitos dienos planus ir jau su tamsa sugulėme į lovas.
Ryte išgėrėme kavos ir išvažiavome į pliažus Porto Timoni beach ir Pirate beach (39.715239, 19.658087). Pakeliui sustojome miestelyje Acharavi ir vietinėje kepyklėlėje prisipirkome visokių spurgų, pyragėlių su sūriu ir kumpiu, bandelių ir duonos (12,9 Eur). Nuvairavome į kalnų kaimelį Afionas, automobilį priparkavome gatvėje (39.723006, 19.660431) ir pajudėjome pliažų link. Dar tik 9.00 val. ryto, todėl žmonių nedaug, laisvai radome parkavimo vietą. Afionas – simpatiškas, mielas kaimelis su gražiais kiemais, dailiomis siauromis gatvelėmis ir viliojančiomis tavernomis. 
Daug nuorodų, nukreipiančių į pliažus, todėl pasiklysti neįmanoma. Iki paplūdimių galima tik nueiti pėsčiomis arba priplaukti jūra. Privažiavimo nėra. Lipimas žemyn nėra paprastas, nes takas status, akmenuotas, vietomis netgi su galimybe lengvai paslysti ir susivaryti kojas. Leidžiantis, negalima dairytis aplinkui, o konkrečiai žiūrėti, kur statai kojas. Kažkokių spec. batų tikrai nereikia, bet su tapkėmis lipti nebūtų lengva. Atsargiai, neskubant per 20 min. nusileidome į pliažus, kuriuos skiria tik siaura sausumos juosta. 
Kairėje pusėje yra Porto Timoni pliažas, kur visiškas štilis, jokio vėjelio ir jūros dugnas nusėtas smulkiais akmenukais. 
Už keliasdešimties metrų priešingoje (dešinėje) pusėje - Pirate beach, kur pučia stiprus vėjas, dugnas labiau akmenuotas ir įdomesnis snorkelingui. 
Tai bent kontrastai, kuriuos skiria tik nedidelis žemės ruoželis. Mes įsikūrėme vėjuotoje pusėje, nes jis nupučia karštį ir suteikia gaivumo pojūtį. Palaipsniui žmonių rinkosi vis daugiau ir daugiau. Girdėjosi daug italų ir lenkų kalbos, lietuviškai kalbėjo tik viena kompanija. Taip ir praleidome visą dieną maudydamiesi tai vienoje, tai kitoje iškyšulio pusėje. Vaikams labiau patiko mirkti vandenyje Porto Timoni pliaže, o man patiko ir ten, ir ten. Laikas tikrai neprailgo, po pietų susirinkome daiktus ir morališkai susikaupėme grįžimui atgal, tiksliau pasakius, varginančiam kopimui atgal į Afionas. Kaitinant saulei užkopti į kalną buvo tikras iššūkis.
