Jungtinė Karalystė: Anglijos kvapai

Kodėl kvapai? Todėl, kad pirmas įspūdis išlipus iš lėktuvo buvo kvapas.Pas mus toks oras net po griaustinio nebūna-kažkoks gaivus, tyras, persisunkęs gėlių aromato. Gal dėl to, kad sala, be to buvo pats rapsų ir gudobelių žydėjimas, kurios taip kvepėjo, kad rodos ne autostrada važiuoji, o po žydinčiu krūmu sėdi…

O kelionė įvyko visai neplanuotai, besišnekant skype su emigravusia pusseserė, kuri taip ilgisi saviškių, kad kviečia atvažiuoti.Taip bejuokaudamos užmetėm akį į Ryanair bilietų kainas ir radę pigių bilietų, net nepasitarę su šeimų nariais (nes buvo 2h nakties ir jie miegojo) užsisakėm bilietus. Skrydžio data sutapo su mano gimtadieniu, todėl pamaniau, kad jie nesupyks ir pasidovanojau sau nuo visų jubiliejaus proga pačią geriausią dovaną-kelionę į Angliją.
Pusseserės šeima mūsų labai laukė - abu pasiėmė atostogų, nusipirko septynvietį automobilį, kad galėtumėm visi kartu pakeliauti, ir nors mes abejojome, kad su jų mažomis mergaitėmis nebus problemų, bet jos net Londono 8 valandų pasivaikščiojimą atlaikė puikiai.
Gyvenome Thetforde, kuris yra apie 100km į šiaurės rytus nuo Londono, ir pirmą dieną atskridę bei pasivaišinę išėjome po jį pasivaikščioti.

Miestelis nustebino savo švara ir ramybe, pasijautėme kaip kurorte: visur auga pušys, nuostabios vejos, ant kurių vaikai žaidžia futbolą, daugybė žaidimų aikštelių ir prie kiekvieno namo po taip sutvarkytą gėlyną, kaip pas mus tik pavyzdinėse sodybose būna. Žmonės ramūs, malonūs, besišypsantys.Labai gražūs namai, pastatyti iš perskelto pusiau, kumščio dydžio, vietinio akmens, kuris panašus į titnagą (koks tai akmuo,deja nepavyko išsiaiškinti). Mieste išlikę XIII amžiaus vienuolyno griuvėsiai, aplink kuriuos sutvarkyta aplinka ir dabar yra parkas.
Kadangi oras buvo nuostabus, kitą dieną išvykome į pajūrį. Aplankėme du miestelius:Cromerį ir Sheringhamą. Pirmąjį vietiniai vadina,,krabų miestu", nes čia daugelis atvažiuoja nuo didžiulio molo gaudyti krabų. Vietoj parsiduoda masalas ir gaudo su specialiais tinkliukais, kaip pas mus vėžius, ir su meškerėm.Tik vienas trūkumas-krabus po to reikia paleisti:))) Anglams tai jokia problema- nueina po molu ir iškrato, o kaip jūs manot, ką tada daro lenkai su lietuviais? Manau atspėjote- susirenka jų pagautą laimikį ir veža namo į puodą. Mes neturėjom laiko krabams ir išvykome pasigrožėti Sherinhamu.Tai pajūrio miestelis tarp dviejų kalvų, kurios šiame lygumų krašte atrodo originaliai ir suteikia vietovei išskirtinio žavesio.Taip pat paragavome maisto, kurį valgo visi ant kiekvieno kampo-Fish & Chips. Pirmą ir paskutinį kartą. Mes normalaus maisto gerbėjai, tik nesuprantu, kaip su tokia mityba, palyginus su amerikiečiais, pas juos tiek mažai nutukusių.
Deja,nematėm nė vienos pilies. Visos pakelės nuorodose pažymėtos pilys- tai 1-2 metrų aukščio griuvėsiai, aišku, aplinka sutvarkyta, žolytė- kaip stadione. Ir kada jie ją spėja nupjauti? Atrodo va tik ką nušienauta, o pjaunant neteko matyti. Gal naktį? :)))
Ir paskutinis šios dienos taškas-Hunstantonas.Čia mus atvežė pasigrožėti nuostabia uolėta pakrante,kurios išskirtinumas tas,kad per visą, kelis kilometrus besitęsiančio skardžio pjūvį atsiveria ryškus plytinės spalvos sluoksnis.Smėlėtas paplūdimys nusėtas įvairiausių kriauklyčių ir skylėtų akmenukų.Gaila,kad temo ir negalėjome čia ilgiau pabūti.

Sekančios dienos planas buvo mūsų užgaida pamatyti Stonehendžą iki kurio teko nukakti 300km.Ir nors pakeliui suplanavom aplankyti Oxfordą,tai buvo pati blankiausia diena.Nors ir labai garsus objektas,Stonehendžas tikrai nėra vertas tokios kelionės,juolab,kad prie jo prieiti negali.Už nemažą mokestį gauni ausines, su mokslininkų spėlionėmis ir mitais, ką gali ir taip bet kur pasiskaityti, ir eini ratu, maždaug 20 metrų atstumu aplink. Mes tuo nesusigundėm , pasidžiaugėm beveik 5000 metų senumo vertybe per vielinę tvorą, kuri tik 5 metrai nuo apžvalgos tako ir išvažiavom į Oxfordą. Miestas labai gražus, bet savaitgalį suvažiuoja tiek turistų, kad neįmanoma pajusti tikro studentų miestelio dvasios.
Tai mes supratome tik pirmadienį nuvykę į Kembridžą, kuris panašus į Oxfordą kaip dvynys, tačiau paliko didžiulį įspūdį. Šalia fantastiško grožio koledžų -nuostabūs gėlynai, šalia išpuoselėta veja,ant kurios sėdi studentai ir ilsisi arba mokosi, nes skelbimai, draudžiantys įeiti, skelbia, kad vyksta egzaminai. Nepakartojama panorama nuo bažnyčios stogo…

Sekmadienį gavosi tokia poilsio-parduotuvių-nesąmonių diena. Kadangi šeimininkai buvo suplanavę ryte į turgų, o dar mano vaikinai užsiminė, kad nori fotoaparato ir telefono, išvykome visi apsipirkt.Jų turgus tai Gariūnai prieš20 metų - tipo seni emigrantai ir gudrūs anglai nebrangiai parduoda nereikalingus daiktus naujiems gyventojams . Aišku, nėra garantijų, kad tas pigus daiktas veiks, bet, kai beveik už dyką, tai …Kadangi mes nesusidomėjom, tai laukdami kitų, nutarėm paragauti ledų ir turėjom nuostolių, nes ledai tokie skanūs, kad po to kasdien pirkom po porą kartų, o porcija 6-8 litukai gaunasi. Būtinai paragaukit-tokiuose ledų automobiliuose-kioskeliuose iš automato pripila (kažkaip kvailai paaiškinau:))
Niekada kelionėje neinu į parduotuves, nebent maisto. Kažkaip visada gaila tam laiko, bet atsitiko taip, kad gegužės pradžioj atsidūrus 27-29C karštyje ir išskridus tik su rankiniu bagažu pritrūkom vasariškų drabužių(juk į Angliją skridom-striukes pasiėmėm).Todėl nuvykom į didesnį miestą-Norwichą .
Išėjus po 3-4 valandų su pirkiniais supratau, kodėl žmonės skrenda į Londoną apsipirkti. Jeigu cigarečių pakelis kainuoja panašiai kaip šortai ar maudymosi kostiumėlis…Vienu žodžiu, po tokių pirkinių dar apžiūrim miestą ir prie jūros.Išsirinkom pajūrio kurortą Lowestoftą ir kelias valandas deginomės, grožėjomės, ilsėjomės.Nors vandens temperatūra nesiekė 8-9C,besimaudančių,aišku, buvo. Anglai manau turi išskirtinį požiūrį į šaltį-ten ir žiemą pamatyt žmogų su basutėmis-norma.Ir paskutinis dienos įvykis-pusseserė davė vyrui parvairuot namo.Žiūrėt, kaip jie važiuoja kita puse jau sunku, o važiuoti, nors ir kairiarankiui nelengva, ypač žiedu.Na pustuščiu keliu 30km parvažiavo, bet į kiemą įsuko vis tiek lietuviškai-anglui iš priešpriešinės juostos beliko tik sustoti ir, kaip visada, nusišypsoti. Šiaip duoti kitam vairuoti negalima,nes draudžiama ne mašina, o vairuotojas, ir įvykio atveju joks draudimas negaliotų. O draudimas Anglijoj brangus-apie 200litų į mėnesį, bet įeina ir techninė pagalba kelyje su vairuotojo parvežimu namo, ir kelių mokesčiai.
Dar tą patį vakarą aplankėm Thetfordo apylinkėse esantį, taip vadinamą, medžių parką.Tai kaip botanikos sodas su augalais iš viso pasaulio. Prie kiekvieno lentelė su info,kai kurie sprendžiant pagal dydį, tikrai seni. Parke senas dvaras, tvenkiniai, daugybė vandens paukščių.Tokių vietų Anglijoj tikriausiai daug, nes mes ,kol ten buvom, nesutikom nė vieno žmogaus.
Pirmadienį,aplankę Kembridžą,užsukom,į miestelį,pakeliui namo-Ely.Pamačiau,kad žemėlapyje pažymėtas dviem žvaigždutėm,kaip lankytinas ir užvažiavom.Jau iš tolo pamatėm nebūdingo Anglijai dydžio ir grožio katedrą.
Tai buvo gal didžiausias atradimas viešnagės metu,nes apie kitas aplankytas vietas šiek tiek buvom pasidomėję.Labai gražus ir pats miestelis.
Šalia katedros gražus parkas,kuriame ganėsi margi arkliai(kaip mūsų karvės).Čia matėm vienintelį per tą savaitę katiną.Kažkaip keista kad šaly,kur gyvūnai labai saugomi ir gerbiami(teko matyt,kad dėl einančios keliu anties sustojo eismas ir visi kantriai laukė kol ji pasitrauks),beveik nėra kačių.Šiaip pakelėse labai daug kiškių ir fazanų,pastarieji labai lėti,todėl dažnai pakliūna po ratais.
Na ir paskutinė diena pasigardžiavimui buvo skirta Londonui.
Miestas daug kam pažįstamas , girdėtas ir matytas, todėl nesiruošiu dar kartą jo aprašinėti. Mums jis patiko, labai. Aišku per vieną dieną tik apėjom pagrindines vietas, pamatėm savo akimis tą, ką norėjom pamatyti ir susidarėm savo nuomonę.
Labai norėjom į karo ar gamtos muziejų, bet, aišku, nespėjom. Kitą kartą.Kadangi apžvalgos ratui pagailėjom laiko, nors eilės beveik nebuvo, nutarėm užsikelt nors į Tauerio tiltą, bet nusivylėm-ekskursija neįdomi, vaizdai per grotas skurdoki, abejojantiems-nepatarčiau.Keistas ir man tas jų stovėjimas gatvėse prie pabų su vienkartine alaus stikline, nes viduje rūkyt draudžiama.Koks čia poilsis,bent atsisėst kur būtų? Na,bet kiekvienoj šaly savos tradicijos ir įpročiai…Užtat miesto parkai fantastiški ! Ir tie žmonės besiilsintys ir užkandžiaujantys ant pievelių tokie atsipalaidavę, ramūs.Per tą savaitę negirdėjau nei per langą, nei iš automobilio sklindančios muzikos,nei lėkimo visu greičiu per miestą mašina ar motociklu.Toks ,,atsipūtęs"miestas.Su mielu noru dar kada nuskrisčiau…

Tai štai koks buvo mano gimtadienis:jokių balių,jokių pagirių,jokių dovanų ir girtų veidų:)))O prisiminimas visam gyvenimui!

Booking.coms
storyLazyload();