Jordanija per Ramadaną

Jaučiam, kad per dešimt dienų padarėm tiek, kiek galėjom, viskas, ką planavom, įvykdyta ir dar su kaupu, nors dar pora papildomų dienų būtų leidę pamatyti ir šiaurėj esantį Jerash, galbūt Dana nacionalinį parką. Nieko tokio - įspūdžių ir taip per akis!

Bendra informacija

Orai. Gegužės mėnuo - dar nėra per karštas turistavimui (vasarą ten geriau jau nebūti), bet pavėsio ir vėjo tikrai norėsis. Temperatūra visur viršija 30 laipsnių, ir, priklausomai nuo vietos, kur esi, čirškina nevaikiškai. Kremo nuo saulės - ir kuo stipresnio - taip pat geriau nepamiršti. Jau per pirmą pasivaikščiojimą dar Ammane link viešbučio sugebėjau raudonai įdegti sprandą. Gerai, kad saulė greitai įspėjo apie savo planus - po to jau saugojomės normaliai :) Lietaus tikimybė ekstra maža, bet gal kam ir “pasiseka”. Mano manymu, gegužė (ypač pirmos jos dienos) yra optimaliausias laikas keliauti - nėra per karšta, bet ir aišku, kad esi Artimuosiuose Rytuose.

Eismas - Ammane važiuoti automobiliu aš visgi nesiryžau - nors ir vairuoti nebijau, bet kvailas nesu. Bardakas :) Visur kitur - viskas gerai, važiuoti įmanoma, o po to ir pats pripranti taip, kad grįžęs į Lietuvą vėl tenka pratintis rodyti posūkius… Šiaip reikia tikėtis visko - jeigu šviesoforas dega raudonai, tai dar nėra signalas, griežtai draudžiantis važiuoti. Kai kuriems vietiniams jis tik įspėjamasis signalas. Posūkiai praktiškai nenaudojami, taip galima atskirti turistų mašinas. Šviesos - kad naktis, tai dar nereiškia, kad jas būtina įsijungti. Arba kad nevertėtų įsijungti ilgų šviesų. Šitų dviejų reikia saugotis, nes nei vienas, nei kitas priešais esančiam automobiliui nieko gero nežada.

Kas dar išskirtina - tai gulintys policininkai. Jų pilna visur - ar ženklas prieš jį yra, ar jo nėra, ar vietinis keliukas, ar autostrada… Visur. Prie šito prisitaikėm labai greitai, kai per pirmas 30 minučių vairavimo porą kartų reikėjo kalt ant stabdžių dėl priešais nepažymėto gulinčio policininko, ir taip daiktus nuo galinių sėdynių permesti į priekį. Prisitaikysit greitai, bet neabejoju - bent porą kartų dugnu tą gulintį policininką vis tiek užkabinsit. Tiesiog linkiu sėkmės, kad tas užkabinimas nebūtų per kietas.

Kuras - visur vienodos kainos, gal poroj mačiau kiek kitaip, 75 centai už benzino litrą. Benziną jie pila 90, nors turi ir 95. Tiesa, stebėkit, kas vyksta, kai pagalbininkas pila kurą. Iš trijų pylimų visi buvo keisti. Vienas norėjo atskaityti už prieš tai pylusį žmogų, ir pripliusuoti jį prie mūsų įpilto kuro, kitoj kolonėlėj kortele atsiskaityti pavyko iš bene 10 karto, ir užtruko labai ilgai, o trečioj - užsipylus už 21,2 dinaro buvau paprašytas 26 - ale, čia už paslaugą. Daviau 22 dinarus ir išvažiavau, palinkėjęs nesvaigt ir nemeluoti. Taigi, tiesiog būkit atidūs.

Taip pat atidumo reikia dėl pakelėse besiganančių gyvūnų. Matėm vieną nuomotą mašiną, kurios vairuotojui nepasisekė - pylė į kažką labai nemažo (gyvūno lavonas jau buvo patrauktas į pakelę), o mašina irgi gerokai aptrupėjus. Čia niekur tokio malonumo nelinkėčiau, o gyvūnų pakelėse Jordanijoje netrūksta, ir piemenukai, kuriems dar dantys ne visi išdygę, neįtikina...

Maistas - puikus, nepražus nei mėsos valgytojai (aš), nei vegetarai (bandėm), nei tie, kuriem greitas maistas labai svarbus (tiesa, tik didmiesčiuose ir toli nuo centro). Minėjau apie saldumynus - Knafeh yra pats pats žymiausias, bet ir kitų paragauti verta. Bet saldūs be proto. Arbatą jie geria (arba bent visi, kurie vaišino arba pirkom) be proto saldžią. Kava geriama keisto aromato - berods su kardamonu. Vieną kartą paragaut yra tikrai įdomu, antrą irgi neatsisakysi, bet trečią turbūt jau pagalvosi, kad norėtum paprastos kavos.

Ramadanas - jautėsi tik tuo, kad dauguma restoranų dienos metu yra tiesiog uždaryti. Kam tikrai reikės - pasigooglinsit ir rasit ir dirbančių, ypač labiausiai turistinėse vietose. Lankytinos vietos irgi pagal viską ramadano metu dirba trumpiau, bet čia nepatogumų nepatyrėm. Patiems ramadano laikytis tikrai nereikės, bet bent jau patartina akivaizdžiai prie vietinių dienos metu nevalgyt ir negert. Velniai nematė, žmonių akivaizdoje nevalgėm iš to solidarumo, na bet ir slėptis visiškai nesistengėm. Jokių problemų čia nebuvo. O pati dienos pabaigimo ramadano metu šventė tikrai verta sudalyvauti, bet žymesnėse kavinėse/restoranuose patariu arba būti anksčiau, arba užsibookint iš anksto. Vietiniai masiškai vakarieniauja su šeimomis/draugais/kompanijomis, ir tai trys atskiros vakarienės, todėl dauguma žymesnių vietų yra tiesiog užimtos :) Alkoholis tuo metu griežtas draudžiamas, todėl alkoholio parduotuvės praktiškai nedirba, Duty Free oro uoste arba uždarame rajone prie Aqabos buvo vienintelės vietos, kurias matėm dirbančias.

Jordan Pass - tikrai vertas įsigyti dalykas, jeigu planuojate aplankyti Petrą. Į Jordan Pass įtraukta ir vizos kaina, kurią pridėjus prie paprastai perkamo vizito į Petrą Jordan Pass jau atsiperka. Kainuoja 70, 75 ir 80 dinarų atitinkamai už pasą įskaičiuojant vienos, dviejų ir trijų dienų vizitą Petroje. Tuo tarpu viza atskirai kainuoja 40 dinarų, o vienos dienos vizitas Petroje - 50 dinarų, dviejų - jau 55 dinarai, tad matematika čia labai paprasta - žmogui aplankant tik Petrą jau susitaupo mažiausiai 20 dinarų, o į pasą įeina dar apie 40 atrakcijų, iš kurių bent keletą be jokių abejonių aplankysite. Trumpai tariant, pirkit Jordan Pass internetu iš anksto ir nesukit galvos - atsipirks!

Derybos su pardavėjais čia visai malonus dalykas - visiškai nesijaučia to arabiško priskretimo užgaudžius turisto žvilgsnį į prekes. Vienas užtikrintas “ne” atkabins pardavėją nuo tavęs iki tol, kol pats nepasiprašysi dėmesio. Tiesa, vis tiek jausi, kad esi stebimas. Pardavėjai užveda malonius pokalbius apie savo ir turisto valstybes ir jų skirtumus, pažymi “Welcome to Jordan”, ir visiškai nebando įsiūlyti bet ko, jei tu tuo tiesiog nesidomi. Ammane vaikščiojant supratau, kad viešbuty palikau savo akinius, todėl pirmoj pasitaikiusioj parduotuvėlėj užmečiau akį į juos. Be abejo, yra “Ray Ban”, arba bent jau tekstas toks pats, akiniai, kurių dizaino ir ieškau. Užvedam derybas, nuo 6 dinarų kainą pavyksta numušti iki 3,5, nors labai stengiausi gauti už 3 dinarus. Daugiau pardavėjas nesileidžia, žmona jau sukioja pirštą apie smilkinį dėl mano abejonių ir sako, kad man jų dabar vis tiek reikia ir dėl centų jau nebeapsimoka ieškot kitur ar derėtis, ir sutinku su pardavėju. Duodu penkis dinarus, tas sugrįžta su dviem ir sako, kad galiu imt akinius už tris dinarus. Na ką, arabo, nuleidžiančio kainą jau po to, kai abi pusės sutaria dėl jos, dar nesu matęs. Jausmas, kad sąžinė jį užgraužė :)

Išlaidos - paskutinis punktas, kuris vertas paminėjimo ir aktualus daugumai keliaujančių. Neturiu ko slėpti - pirminis biudžetas buvo 1500 eurų. Tačiau kaip ir priklauso, faktas planą visada viršija 10-20%, jei nebūna nieko netikėto. Taip ir atsitiko, su viskuo, netaupydami ir labai nesukdami galvos dėl išlaidų tilpom į ~1700 Eur. Čia jau ir su skrydžio bilietais, vizomis (aukščiau minėtu Jordan Pass), automobilio nuoma, viešbučiais ir visa kita, už ką teko mokėti. Padalinus tą ant dešimties dienų 170 Eur dienai dviems žmonėms turbūt nėra labai jau didelė suma.

Booking.coms
storyLazyload();