Jordanija per Ramadaną

Pliažai labai platūs, turi dušus, šiek tiek suolų su šiaudiniais skėčiais pavėsiui, lyg ir kavinės yra, tačiau bendrai imant tikrai ne pietų Europos, ar Turkijos (šitoj netekę būt, bet manau, kad teisingai sakau) pliažai - jaučiasi, kad neišvystyta tiek, kiek leistų faktas, kad prie pat kranto vos įlipus į vandenį tokie vaizdai atsiveria. Na, bet ne pliažu džiaugtis čia ir atėjom. Žinau, kad šiame pliaže yra rifas - nors rifas eina praktiškai per visą parką - kuris prasideda bene 6 metrai nuo kranto, ir pro kuriuos praplaukti iš kitos pusės yra siauri, 1-1,5 metro pločio “takai”, o iš kitos pusės vaizdas į rifą kur kas gražesnis. Ant pačio rifo stoti draudžiama, o jie yra labai negiliai - viršūnės yra ~0,5-1 m. gylyje, todėl tie “takai” yra tikrai reikalingi.

Taip pat šitas pliažas išsiskiria tuo, kad gal 15 metrų nuo kranto yra specialiai tam nuskandintas tankas, o toliau - kokia 30 metrų nuo kranto - guli ir nuskandintas lėktuvas. Čia jau highlights, specialiai padaryti narams tyrinėti. Gera idėja - ištrauki visas kenkiančias medžiagas ir nardini tokius žvėris į dugną. Aplink juos jau išsivysčius augalija, plaukioja ir žuvys, vaizdas tikrai ypatingas. Apžiūriu, kaip čia reikės plaukt prie to tanko pradžiai, matau ir laivelius sustojančius būtent ten, todėl vieta kaip ir aiški, jeigu tuščiame pliaže (žmonių praktiškai nėra, ant pirštų suskaičiuotum) didžioji dalis jų yra vienoj vietoj - vadinasi, ir tau ten reikia.

Pro šalį praeina pora bičiukų su ant kaktos parašytais “Do you need a guide?”, aš mandagiai atsisakau. Trečiasis pro šoną einantis klausia kiek kitaip: -Do you know where to swim to find the tank and the plane? -Yes, I have an idea and see these people diving. And I do not need I guide if that is what you will ask :) -Okay, give me a minute to tell where to swim, and we can go together. You will pay with your smile! Dėl keisto akcento aš ne visai pagaunu, ką jis pasakoja, bet mano žmona, kuriai primityvius akcentus pagauti pavyksta iškart, pakartoja tą pay with a smile, mes dar padiskutuojam, bičas tam, kad mes tikrai patikėtume, parodo dar du turistus šone ir garsiai jų paklausia, ar jiems reikėjo sumokėti už jo pagalbą. Tie rodo, kad ne, jie sumokėjo šypsenomis. Nu blyn, čia dar viena vieta, kur įsišaknijęs mąstymas apie paslaugų keitimą į pinigus vėl sunegaluoja.

Velniai nematė, sutinkam su jo siūlymu, dar pasakau, kad žmona kiek baiminasi, todėl turim liemenę, tas nepasimeta ir pagriebęs tą liemenę ją pripučia ir padeda užsidėti. Mato, kad mano brangiajai toks staigus ėjimas nardyti tik ką atėjus į pliažą virsta lengva panika, todėl giria viską - gera, saugi liemenė, puikūs akinukai su vamzdeliu, gerai, kad su kedais esat, bus saugu, puikiai plauki, tau gerai sekasi. Aš šitą reikalą pagaunu, ir jam bemokant mano žmoną kvėpuoti po vandeniu (abu esame taip pat nardę tik vieną kartą gyvenime - Mauricijuje, kur turėjom nuosavą gidą tik dviese, ir viskas vyko lygiai taip pat - gidas matė, kad pas mane jokios baimės nėra ir net nemokėdamas, tik įsivaizduodamas, kaip elgtis, aš daugmaž nepražūsiu, o mano žmoną tampė už rankos, visąlaik padėjo ir tik dėl to pats nardymas tapo malonia pramoga, o ne sudėtingu užsiėmimu, nes maniškė, na, nėra vandens ir juolab povandeninio pasaulio žmogus:) ), matau, kad slapčia rodo man plaukti į priekį link tanko.

Aš taip ir darau, tik plaukiu paskui juos. Viskas pavyksta puikiai, pakeliui link tanko dar aprodo ir rifo grožybes - spalvotus augalus ir žuvytes, atrodo, tinkančias tik akvariumams, o ne atviruose vandenyse plaukioti, ir priplaukiam prie tanko. Čia yra vieta, kur po vandeniu būdamas nusprendžiu, kad norėsiu kada nors išbandyti ir tikrą nardymą, kur nereikės kas penkias-dešimt sekundžių išnerti, išspjauti vandenį iš vamzdelio ir vėl nerti atgal. Apžiūrim tanką, kuris yra viso labo penkių-šešių metrų gylyje, todėl matosi puikiai iki pat detalių, nes vanduo visiškai skaidrus. Žmoną mūsų naujasis draugas palydi į krantą, aš dar panardau prie tanko, ir draugas grįžta. Man kas antrą nėrimą į akinius prileidžia vandens, tai pakeleivis duoda savuosius akinius - sako, geresni. Nei velnio ne geresni - man tiesiog per ūsus oro patenka, kas iššaukia ir vandenį.

Velniai nemato, sakau, kad geri, ir tą vandenį tiesiog vis išleidžiu ir vėl neriu :) Bičas paima mano gopro, nes jis - su lastais, o aš su sneakeriais, kurie plaukt tikrai nepadeda. Nieko, tiesiog kiek lėčiau plaukiu, bet kai pasiekiam jau kur kas didesniam gylyje esantį lėktuvą - net kojos nušiurpsta. Po savim išvysti tokį, tikrai nemažo dydžio, lėktuvą ir pasijausti tikrai mažai dalelei tam vandenyje - kažkas išskirtinio. Aplink pasisukinėjam kur kas ilgiau, spangstu nuo tų akimirkų, bet vanduo, patenkantis į akinius, jau pradeda graužti akis, ir tenka suktis atgal. Grįžinėjam jau kitu keliu, apžiūrim dar keliolika metrų rifo, dar kiek pabendraujam, ir draugas, parodęs, kur parplaukt, tiesiog nuplaukia prie kitų turistų (tiems jau mano žmona paaiškinus, kad čia ne dėl pinigų viskas).

Grįžtu, ir mes su žmona vis dar apakę, kad kelintąkart pataikom ant tokių žmonių. Užsiimam saulės voniomis, aš dar bent keletą kartų plaukiu ratais po rifus, žmona taip pat bando ir panardom arčiau kranto. Įspūdžiai neįtikėtini - bandysim nardyti ir rytoj kitam pliaže. Grįžtam į viešbutį, dar išsiturškiam baseine, apsirengiam, pasitikrinam Aqaba miestą, ir judam pasižiūrėti, kas gero yra mieste.

O atvažiavus į centrą turistų jau daug, jaučiasi, kad čia užsuka ir nakvynes turi organizuotos turistų grupės. Pasivaikštom po miestą, užsukam į vieną geriausiai įvertintų adekvačių kainų restoranų, kur pasiimam mėsų mix’ą, po vakarienės darom dar vieną didelį ratą, šaunam po beprotiškai skanų šviežių vaisių šerbetą ir judam namo. Pakeliui dar sustojam pasižiūrėti į naktinę panoramą, kur puikiai matosi ir Aqaba ir Izraelio Eilatas iškart už sienos.

9 diena - Aqaba

9 dieną praleidžiam atsipalaiduodami - aktyvi kelionė baigėsi, todėl reikia kiek ir pailsėti. Tiesa, nardymas baterijas iškrauna lygiai taip pat. Šiandien renkamės pliažą, kur yra “japoniški sodai”, nors nei japoniškų, nei sodų ten tikrai nėra. Bet augalijos ir žuvų įvairovė dar didesnė, negu vakarykščiame pliaže. Gilumoj dar yra ir laivas, kuriam jau tikrai reikia nardymo įrangos, bet aš nuplaukiu tolyn, ir iš paviršiaus jį vistiek pamatau. Nebe taip, kaip vakar, nes tiesiog per didelis gylis, bet laivo dydį ir masyvumą suvokti užtenka. Vėl šiurpsta kūnas ir kerta per galvą nuo to pačio suvokimo.

Nardom pakrantėje, tikrai nesudėtinga plūduriuoti iki dešimt metrų nuo kranto, kelių metrų gylyje ir stebėti, kas vyksta po vandeniu. O vyksta labai daug. Gyvas screensaver’is :) Vakare vietoj vakarienės Aqaba mieste prisiperkam vietinių saldumynų, kuriuos jau po Ammano atskiriam lengvai, savam viešbuty pasiimam šviežių sulčių ir kaljaną, ir tiesiog kimarinam terasoj. Saldumynų ryškiai prisipirkom per daug, pasiliekam ir rytojui, kurių, deja, nebeprireiks.

10 diena - Aqaba>Amman>Vilnius

Paskutinę dieną niekur neskubam, skrydis tik vakare, o kelionei reikia trijų keturių valandų. Pabundu su keistu jausmu, tačiau vis tiek pavalgau pusryčius. O iškart po pusryčių ir prasideda… Panašu, kad vakarykštė vakarienė ir visas mixas nelabai tiko - paleidžia “per visus galus”. Tai dar kiek užsitęs, todėl nepatogumų turėsiu dar ir grįžęs namo. Bet kokiu atveju, kol aš leidžiu rytą kambaryje, žmona dar gaudo saulę prie baseino. Apie pietus pajudam link oro uosto, kur atiduosim mašiną, ir skrisim namo. Kelionė neprailgsta, praeina praktiškai be trikdžių, ir mūsų Jordanija baigiasi.

Booking.coms
storyLazyload();