Jordanija per Ramadaną

Truputį nusnūdę, kylam, rengiamės ir šįsyk iki Visitors Centre nuvažiuojam mašina - įveiktų kilometrų jau netrūksta, todėl pataupom kojas. Vakarinis renginys - Petra by Night. Teoriškai skamba gražiai, aprašymas taip pat - sutemus žibintais apšviečiamas tiek takas nuo lankytojų centro iki iždo, tiek pats iždas ir jame esanti aikštė. Dar eilėj stovėdami matom, kad jau sutemo, o keletas žmonių dar tik pareina, nors teoriškai jie jau turėtų būti išėję iš parko, nes parkas jau uždarytas. Tačiau jie dar tik pareina, o į Petra by Night nusipirkusių bilietus dar neįleidžia, vadinasi tą taką jie tamsoj įveikė vienui vieni. Šitą idėją pasigaunam, susiplanuojam panašiai padaryti rytoj. Petra by Night žmogui kainuoja papildomai po 17 dinarų, Jordan Pass čia jau neveikia.

Pats renginys, nors idėja ir graži ir galima įsijausti, bet sugadintas dėl noro pasipelnyti. Girdėjom, kad anksčiau buvo leidžiamas ribotas kiekis žmonių į šį renginį, tačiau dabar kiekis neribojamas. Žmonių ryškiai per daug, į aikštę susirinkę iš pradžių sėda ant trijų eilių ant kilimėlių, kad prieky matytųsi visos švieselės ir pats iždas, tačiau žmonių jūrai nesibaigiant prasideda sėdimas bet kur, todėl lempučių kiekio ir pačio įspūdžio nelabai ir belieka. Pavyko nupaveiksluoti daugmaž, kaip tai atrodo, pažiūrim pasirodymą - pasakojimą apie Petros istoriją, pora muzikinių vietinių kūrinių, iždas pradeda mirksėti įvairiomis spalvomis, ir...viskas. Renginys nurodytas, kad vyksta dvi valandas, tačiau į tą įeina ir kelionė iki iždo, ir atgal, todėl pats veiksmas vyksta viso labo gal pusę valandos. Pamatyti verta, jeigu esi kartą čia, bet tik tiek. Taip galvoja kiekvienas atvykęs, todėl pati idėja čia ir nublanksta.

96

Grįžtam į apartamentus, pasitikrinam, kad įveikę apie 18 kilometrų, ir šaunam miegoti, nes kitą rytą suplanavę labai anksti keltis.

7 diena - Petra

Keliamės labai anksti todėl, kad parkas atsidaro 6 valandą ryto. Norim iždą pasiekti kuo anksčiau, kad gauti “laiko sau”, t.y. su kuo mažiau turistų. Planas pasiteisina, įėjus nuo pat atsidarymo ir pasiekus iždą ten yra viso labo keletas žmonių. Paveiksluojamės, tyrinėjam, gėrimės dar kartą iždu, kurį matome jau ketvirtą kartą. Vis dar įspūdinga. Užlipam pas vakarykščius draugus atsigerti arbatos, pasimėgauti spalvomis, besikeičiančiomis dėl saulės padėties, ir judam toliau. Šiandien tikslas - vienuolynas (Monastery).

Perėjus tiesiai kiaurai visą miestą, ir priėjus taką aukštyn, dar lieka 2,5km arba 2,5 valandos kelio pirmyn-atgal Ad-deir trail’u, kuris ir veda į vienuolyną. Vyniojam atkarpą atsargiu tempu, nes saulė jau aukštai ir kaitina nekukliai. Daug vandens, gaudom pavėsį, kur tik įmanoma, ir pasiekiam tikslą. Vienuolynas - kur kas didesnis ir įspūdingesnis, negu pats iždas, o ir žmonių kur kas mažiau. Užkandam, atsigeriam specialiai tam ryte nusipirktos šaltos kavos, ir tiesiog mėgaujamės buvimu laiku ir vietoj. Vėliau dar apeinam toliau esančią uolą, kad pamatyti vaizdą tolyn į dykumą. Ten jau visiška tyla ir ramybė ir jokių žmonių. Pastaruoju metu tokios akimirkos labiausiai įstringa į atmintį. Tiesiog staiga iš niekur nieko suvoki, jog, atrodo, gali girdėti tylą, o ausyse nuo tos tylos net spengia. Atrodo, gegužė yra pats sezonas, bet ar čia ramadanas atvykstančių turistų kiekį sumažino, ar tiesiog taip yra iš tikrųjų, bet tokių absoliučios tylos momentų buvo galima rasti dažnai ir daug kur.

5

Tuo pačiu keliu grįžtam atgal, saulė šiuo metu yra pačiam įkaršty ir tiesiai virš galvos, pavėsio praktiškai nebelieka, todėl užvedinėjam aukštyn lipančius ir klausiančiu žvilgsniu žvelgiančius kitus turistus, kad liko viso labo 5-10 minučių iki tako pabaigos. Pakeliui esančiose parduotuvėlėse vykdau agresyvias derybas dėl skaros, kurią jau ir pats nusižiūrėjau. Pavyksta, gaunu savo norimą skarą pusvelčiui, ir žygiuojam toliau. Grįžtam pro iždą iki lankytojų centro apie trečią valandą dienos, tiesiai iki savo apartamentų, užkandam pietų, ir krintam pietų miego, nes naktis buvo ganėtinai trumpa. Kaip jau rašiau, prieš Petra by Night susidarėm planą pabandyti pamatyti šį reginį kiek kitaip, todėl pabudę po pietų miego vėl ruošiamės atgal į Petrą… Gerai, per dvi dienas gausis keturi vizitai - patyrinėjimas gavosi neblogas.

Parkas uždaromas 6 valandą vakaro, todėl prie parko vartų atsiduriam apie penktą. Iš darbuotojų komentarų apie uždarymą negaunam, nors tikėjomės, tai vyniojam prie iždo. Atėję vėl matom ganėtinai mažą žmonių skaičių - dienos ekskursijos jau išsiskirstę, tie, kas kruizais nuo Aqaba ar iš Egipto/Izraelio atvažiuoja, jau turbūt irgi palikę Petrą. Tas mums tinka, vėl lipam į jau pamėgtą “kavinę”. Ten vėl geriam arbatą, papasakojam vietiniui, ką čia darysim, tas dar siūlo ir lipti su juo aukštyn, gauti tikrą beduinų vakarienę, pamatyti Petra by Night iš pačio viršaus, ir net ir pernakvoti jų olose. Tas, aišku, nebūtų legalu (nakvoti Petros parke draudžiama), ir būtų ne už dyką, bet jeigu tik mes būtume tą žinoję vakar ir tada, kai dar nebuvom bilietų į šitą renginį papildomai nusipirkę… Tikrai būtų verta pasilikti.

Mandagiai atsisakom, į tą pačią vietą ateina dar trys turistai - pora bulgarų ir išprotėjęs belgas, kuris su tais bulgarais susitiko Egipte ir tiesiog jiems pasiūlius pasirašė keliauti kartu 10 dienų po Jordaniją. Pats gyvena Egipte jau 4 mėnesiai, prieš tai velniai žino kiek laiko gyveno ir keliavo pietų Amerikoje, istorijų pilnas, įspūdžiai, matosi, irgi visiškai kitokio tipo, negu mūsų, nes keliauti gyvenant destinacijoje ilgesnį laiką yra visiškai kitas pažinimas, negu nuskristi tik per savo atostogas nuo darbo… Įsibendraujam, humoro jausmas visiškai sutampa, ir net nepastebim, kad apačioje parkas jau uždarytas, o darbuotojai visus veja lauk iš parko. Tik tada suvokiu, kad prieš 5-10 minučių kažką su apačioje esančiais bendravęs su mumis esantis beduinas jiems melavo, kad pas jį viršuj nieko nėra, vien tam, kad dar padėti pratempti laiko ir saulę “nuleisti” dar žemiau, kad greičiau užgultų tamsa. Visgi po kiek laiko, deja, atsklinda griežtesni raginimai leistis žemyn ir eiti lauk iš parko.

Čia jau nebeieškom problemų, ir leidžiamės visi penki žemyn. Apačioje esame tik mes, ir darbuotojai, kurie skatina skirstytis. Atsisveikinam su iždo vaizdiniu, dar kartą sugerdami jį akimis. Laikrodis jau rodo 7.15 vakaro, dangus akivaizdžiai pradeda temti, ir mes pajudam per kanjoną atgal link lankytojų centro. Bulgarai nujuda pirmi, o mes su belgu bediskutuodami pajudam iš paskos. Be abejo, mūsų ėjimo tempas atitinkamas norui sulaukti tamsos dar parke, žvakės jau išdėliotos, mes, kalbas vis pakeisdami dirbtinomis tylos minutėmis, kad pasimėgauti ta tyla, judam atgal, kol iš lėto su jau užgulančia tamsa grįžtam prie tako pradžios. Esame paskutiniai, grįžę iš dienos turo, iškart mums praėjus paleidžia žmones link Petra by Night renginio. Planas visiškai pasiteisino, pamatėme tą šviečiantį taką būdami vienui vieni, o ne lėkdami su turistų banga. Paskutinis tos 2,3km atkarpos įveikimas buvo be abejonės pats įdomiausias ir turiningiausias iš visų 8 tokių buvusių.

Grįžę palinkim vieni kitiems gerų įspūdžių, ir išsiskirstom. Mudu grįžtam į tą pačią užeigą, kur pasiimam vietoj keptą vištą vakarienei, nes pietų kaip ir neturėjom, ir grįžtam į apartamentus ilsėtis. Įspūdžių ir nuovargio šiandien daug, labai daug, tiek daug, kad mano brangioji užmiega bekalbėdama - čia jau kažkas išskirtinio. Labanakt!

Booking.coms
storyLazyload();