Jordanija per Ramadaną

Iš 2,3km apie pusė kelio eina be jokio pavėsio, paprastu žvyrkeliu. Per dvi dienas šitą taką įveikus keturis kartus pirmyn-atgal tas žvyrkelis jau darėsi sunkokas. Kita pusė - vaizdingu kanjonu - Siq, išsiskiriančiu tuo, kad turi ir savo vandens nubėgimo sistemą. Pats kanjonas vinguriuoja kairėn-dešinėn, o tu juo ramiai eidamas jauti, kad artėji prie kažko įspūdingo. Jeigu pasiseks - tiksliau, jeigu pataikysite eiti arba anksti ryte, arba kuo vėliau vakare, prieš pat uždarymą - kanjone žmonių bus labai nedaug, vyraus tyla ir ramybė, o tai atmosferą daro nepamirštama. Keletas pralekiančių vežimų, keletas sustojimų pasigrožėti vaizdais, pasidaryti nuotraukų, ir pagaliau - per kampą išdygsta the Treasury, lietuviškai vadinamas iždu.

2

Gniaužia kvapą spalvos, detalės ir apskritai, informacijos, kurią apie visą istoriją esi perskaitęs dar iš anksto, realus suvokimas. Iždas 40 metrų aukščio, 26 metrų pločio. Pradžia nuteikia fantastiškai. Prieky aikštės, esančios prieš iždą, sąmoningai priparkuoti kupranugariai, kurie dar ir guli/sėdi/stovi skersai, kad vaizdas fotografuojant būtų labiau ‘instagraminis’. Čia susiduriam su vietos verslininkėliais - vieni siūlo pajodinėti tais kupranugariais, kiti siūlo užsikelti ant priešais esančių kalnų per 10 min., ir savo smartphone’uose rodo smarkiai, labai smarkiai fotošopintas nuotraukas iš vietos, kurią per 10 minučių pasieksime ir atsivers štai tooooks vaizdas. Čia pasireiškia ir ‘verslumas’, kuris gal prieš kažką ir veikia - naudojimas melagingų argumentų, kad priversti pasinaudoti jų paslaugomis. Kupranugario vadeliotojas, man pasakius, kad pagalvosim, ir gal prajosim rytoj, sako, kad rytoj Petra nedirbs. Sukelia šypseną. Vaikas, kuris siūlo kelionę į jau minėtą vietą su puikiais vaizdais, sako, kad ten galima tik su gidu, t.y. su juo, o kaina krinta net nespėjus kažką ir pasakyti. Nei vienas iš ten esančių “gidų” iš tikro nėra gidas.

Aš azarto derėtis čia nepagaunu, maloniai atsisakau ir šito pasiūlymo, ir apsidairęs virš galvų pamatau improvizuotą kavinukę 20-30 metrų aukštyje, iš kurios, akivaizdu, vaizdas irgi bus geras. “Gidas” mano žvilgsnį irgi greitai pagauna, ir iškart pasiūlo “quick walk 3 minutes only with guide 10 dinars” paslaugą. Jau nebe taip maloniai paklausiu, kodėl jis man meluoja apie galimybę eiti tik su gidu, o vaikinukas tą pastebėjęs ir supratęs sako, kad “I am not a liar - I always joke”. Apsidairau, randu akivaizdų keliuką aukštyn į tą kavinę, ir judam aukštyn.

Žygis nesudėtingas, tikrai trys minutės kelio, ir mes viršuj. Primesta kilimėlių pagalvių, improvizuotas staliukas - baras, ir viskas. Toj smulkioj aikštelėj kimarina trys vietiniai, vienas iš jų - miega tiesiai ant pačio skardžio krašto. Mums atėjus, pabunda, pasisveikina ir pasitraukia, nes jo miegamasis yra su pačiu geriausiu vaizdu toje kavinėje :) paimam iš jų po puodelį nesveikai saldžios arbatos, ir mėgaujamės. Vienas iš vietinių pasitaiko kalbesnis, negu kiti du - pasiūlo ir nuotraukų padaryti, ir pabendraujam apie jų gyvenimo būdą šioje vietoje. Kur tu čia nebūsi bendrautojas, kai didžiąją dalį dienos guli arba miegi… Pliusas Petrai - prisitaikė prie naujųjų laikų ir prie žymesnių paminklų (išskyrus toli esantį vienuolyną - Monastery) visur veiki Wi-fi.

Neatsispiriam pagundai paskambinti į namus ir pabendrauti su artimaisiais - geresnės vietos papasakoti apie savo einančias atostogas ir nesugalvosi. Besileisdami žemyn prie iždo sutinkame rusų porelę, su kuriais prie lankytojų centro ryte vieni kitų paprašėm padaryti po nuotrauką prie I love PETRA ženklo. Tiesa, ten mums kiek keistai pasirodė, kad jie ganėtinai karštai apie kažką diskutuoja, o panelė dėvi aukštakulnius. Tas tuo metu kažkaip neįstrigo, bet kai pamatėm tą pačią porelę lipant į kalną, o mergina vis dar lipo su tais pačiais aukštakulniais, juoko sulaikyti nesugebėjom… Persimetėm linksmais komentarais, kad ne pati geriausia avalynė, įgavom laaabai daug energijos ateinantiems žygiams vien pagalvoję, kad kažkas į Petrą sugalvojo atvynioti su aukštakulniais. Instagramas atbukina loginį mąstymą, ne kitaip?

Apsisprendžiam, kad šiandien įveiksim dar vieną trail’ą - The Treasury Viewpoint. Šio paskutinė stotelė irgi yra iždas iš dar aukščiau. Nuo iždo tolyn takas veda pro Street of Facades, taip pat pro didžiulį amfiteatrą-teatrą, ir sukam į dešinę, kur praėję pro krūvą parduotuvėlių (vienos, deja, nesugebėję įveikt - išėjom su gražia skara žmonai, nuderėję daugiau nei trigubai nuo pradinės kainos), ir apžiūrėję dar kelis milžiniškus fasadus-kapus, įeinam į trail’ą. Rašoma, kad pirmyn-atgal sudėliosim 3,5km ir 2-3 valandas. Čia informacija ganėtinai tiksli. Trailas žymimas kaip sunkus, tačiau toks nepasirodo, pff, kažkas gi su aukštakulniais po Petrą vaikščioja :) o ir stotelių pailsėti, nusipirkti vandens ar kitų gaiviųjų gėrimų ar tiesiog pabūti pavėsyje yra keletas. Vienoj tokioj užsibendraujam su vietiniais ir užsibūnam kiek ilgėliau, nors iki tako pabaigos likę viso labo dešimt minučių kelio. Vandens buteliukas visur kainuoja kaip taisyklė - vienas dinaras, todėl tų dinarų pamėtom nemažai, nes kuprinėj per daug vandens ir svorio temptis irgi nenorėjau, nes žinojau, kad yra daug vietų nusipirkti šalto vandens.

91

Pasiekiam paskutinę stotelę, kur žmonių nemažai, matyt niekas nenori eiti atgal tuo pačiu taku, o reikės… Vietinis verslas - nori gauti vaizdą į Treasury? Pirk gėrimą. Priešintis nebandom, perkam Coca-cola, susileidžiam po skardinę, ir sėdam ant skardžio. Kojos - žemyn, po kojomis - iždo fasadas, oras - pasakiškas, šalia - besišypsanti ir tokiose pačiose mintyse apie šią akimirką paskendusi mylima moteris - ko daugiau čia ir reikia… Greitai tampa aišku, dėl ko čia žmonės tiek užsibūna :) Kelias žemyn būtų toks pats, jeigu tako į priekį pabaigoje nebūtume kažką labai įsidiskutavę, todėl einant atgal užgrybaujam - nei vienas nepamenam, kurį takelį pasirinkti. Renkamės blogą, ir visi sekantys “man atrodo, kad reikia čia” yra neteisingi - tai skardis, tai siena, tai kopti reikėtų su įranga.

Sukamės atgal, grįžtam į tą pačią sankryžą, “Lemtingas posūkis 23” šįsyk neįvyksta ir randam kelią atgal. Grįždami irgi stojam atsigaivinti, pasifotografuoti, stebim, kaip beduinas savo asilui rankinį stabdį užtraukia, kad nuo kalno nenulėkti, ir grįžtam į pagrindinį taką. Tolyn šiandien jau neisim, nes dar yra kitų planų. Grįžtam nuo Treasury iki lankytojų centro, tik išėję iš teritorijos sėdam artimiausioj picerijoj, suvalgom labai jau pusėtino skonio picą (o ko reikėjo tikėtis?), užgeriam kola, ir žygiuojam iki apartamentų - 1,2 km kelio kylant aukštyn į kalvą. Parėję atsigaivinam duše, super jausmas dulkes ir karštį nuplaut gaiviu vandeniu - kur taip sausa, vandenį vertini labiau. Krintam įkraut baterijas power nap’u, nes vakare dar grįšim į Petrą.

Booking.coms
storyLazyload();