Jordanija per Ramadaną

8

4 diena - Wadi Al Mujib, Dead Sea.

Šiandienos planas - aplankyti Wadi Al Mujib upę ir to paties pavadinimo parką, kuriame įrengtas takas upe link krioklio. Pakeliui dar pastoviniuojam pamedžioti lobiukų (Geocaching, gal senstantis ar pasenęs reikalas, bet vis skirtingoj valstybėj tas šypsenėles vis dar norisi užsidėti :) ) Pats takas visąlaik veda upe, gylis svyruoja nuo blauzdų iki kaklo, bet visur įrengtos pagalbos - virvės, kopėčios, kiti įrenginiai, skirti padėti keliaujantiems. Pasiekiam parką, mokam po 21 dinarą žmogui už žygį, kuris, pagal planą, turėtų būti valanda į priekį ir valanda atgal. Vietoj jie nuomoja ir vandens batus, ir neperšlampančius maišus, jeigu kam prireiktų. Už tai teks sumokėti nevaikiškai, bet abu dalykai būtini. Jei dar avalynė tinka ir kitokia - ėjom su sneakeriais, ir jokio vargo dėl to nepatyrėm, tai neperšlampantis maišas yra būtinas. Aš, kadangi turėjau daug gražaus laiko pasiruošti kelionei, tai parsisiunčiau vieną iš AliExpress, kainavo iki 10 eurų, tiksliai tikrai nepamenu, bet nuoma kainuos jei ne daugiau, tai tikrai ne mažiau. O reikalas geras - ir daiktai išliko sausi, ir panaudosiu kitose vandens pramogose jau grįžęs, baidarių sezonas artėja :) Be tokio maišo geriau tada visus daiktus apskritai palikti mašinoje, nes permirksi kiaurai, ir kiaurai tikrai reiškia kiaurai - 100% šlapias... Nors ir tų daiktų ne milijonas - įsimetėm vandens, užkandžių, kad pasiekus tikslą galėtum mini pikniką susiorganizuoti, gopro baterija, ir praktiškai viskas.

9

Gaunam privalomas gelbėjimosi liemenes ir išeinam, pradžia dar kanjone su saulės spinduliais - tarpeklis platus, bet greitai jis pradeda siaurėti, susiaurėja iki tiek, kad saulės šviesos daugiau ir nebematom. Upė irgi plauna tarpeklį iš abiejų pusių, sausos vietos - krantas - tik kur ne kur, arba didesni akmenys. Srovė vietom labai silpna, vietom visai įdomesnė. Čia ir prasideda viena iš tų vietų, kurių žmonai nepapasakojau (tiksliau, ne visiškai papasakojau :) ), kad nebūtų savęs nuteikinėjimų, kad bus per sunku, per gilu, per sraunu etc. Brangioji tą greitai pagauna, bet varom kaip tankai, atgal nesidairydami. Iš esmės jeigu yra svarstymas, ar įveiksit, tai taip - įveiksit, didelio fizinio pasiruošimo ten nereikia, pagalba iš šono, jeigu ką, irgi bus. Įleidžiama tik nuo 18 metų saugumo sumetimais, ir tam tikru sezonu, kada upė tinkama tokiems žygiams - čia jau reikia pasigooglint.

Įveikę visas kliūtis pasiekiam krioklį, tempiu žmoną ir po juo (tiksliau, už jo - yra įlankėlė), tačiau ten jau kiek per sudėtinga, bestumdamas ją į priekį pats atsiduriu po krioklio srove, neriu žemyn ir išneriu vėl startinėj vietoj. Abiems kartu po kriokliu patekt nepavyksta, todėl padarau tą vienas, įamžinu video medžiagoj, ir grįžtu atgal, kur susėdam, pasidarom pikniką, ir tiesiog mėgaujamės vieta ir vaizdais. Kelias atgal toks pats, tik atvirkščia tvarka, ir kai kurios kliūtis dabar jau tampa natūraliomis čiuožyklomis, kas yra atskira atrakcija. Prie vienos iš kliūčiu darbuotojas atlieka šuolį į vandenį, parodo, kad galima, aš - iš paskos su atbulu salto :) Kur ne kliūtys - tiesiog plūduriuojam žemyn upe.

Super atrakcija - po kiek laiko jau net kyla klausimas, ar išėjus vis dar oras bus geras, nes visad būnant pavėsy ir gaivioj upėj pasidaro vėsu. Bet tik išlindus iš kanjono karštis grįžta. Pakeliui dar esu pasižiūrėjęs vietų, kurios bent jau google maps iš palydovo atrodo gražiai - druskos iškyšuliai, einantys gilyn į jūrą. Atstumas su šlepetėm (kedai permirkę, todėl esam persiovę) nemažas, bet judam žemyn nuo parkingo link vandens. Patyrinėjam tuos iškyšulius iš arti, pasivaikščiojam, matom ir kitus turistus, pamačiusius, kad galima, jau besileidžiančius žemyn, ir važiuojam toliau.

7

Grįžtam į viešbutį, ir judam darkart grožio procedūromis užsiimti. Antras plūduriavimas vėl toks pats keistas, koks buvo ir pirmasis - atrodo, suvoki, tačiau realiai patirdamas vis tiek jautiesi labai keistai. Vakare vėl lydim saulę, kapojam vietinį arbūzą, pirktą iš pakelės berniukų, kurie išmokę tik kainą ir “what’s your name?”, bet pokalbis su vaikais vis tiek malonus ir, svarbiausia, nuoširdus.

4

5 diena - Dead Sea>Karak Castle>Dana view>Petra

Šią kelionės dieną pradedam lėtai, po pusryčių dar sušokam į baseiną pasiplaukiot, pagaut dar kelis saulės spindulius (lyg jų ten būtų mažai ir reikėtų gaudyti), susimetam daiktus į savo dviejų metrų ilgio limuziną, išsicheckinam, vėl susitikrinam žemėlapius, kad iki Karak Castle važiuotume ne pagrindiniais keliais, ir pajudam. Dar vienas lobiukas pakeliui, gražūs vaizdai, stojam keliose vietose apsidairyti, ir pasiekiam Karak miestą.

97

Į pilį su Jordan Pass įėjimas nemokamas. Vaikštom po pilies tunelius, domimės istorija, pagaunu kažkokį geliantį vabzdį po savo laikrodžiu, įgelia kartą, kol kratau ranką ir bandau jį ištraukti iš po laikrodžio, seka dar keli įgėlimai. Jaučiuosi normaliai, apart tvilkčiojimo rankoje, bet prakeikta pasąmonė vis tiek pradeda kurtis vaizdinius ir įsivaizdavimą, kad man lyg jau ir galva svaigsta, lyg ir silpnoka… Veju mintis lauk, užbaigiam savo ekskursiją po senovinę pilį, kuriai informacijos on-the-spot kiek ir trūksta, bet pliusas, kad vaizdai iš aukštai vėlgi ganėtinai išskirtiniai, o ir istorija siekia mameliukų laikus. Vėl eilinis atsivėsinimas - ledai, gėrimai, ir važiuojam toliau.

Sekantis sustojimas - Dana. Tiksliau - tik panoraminiai punktai į Dana Valley, kadangi į maršrutą 10 dienų neskubant šis nacionalinis parkas, deja, nesutilpo. Kažką labai bediskutuodami gerokai pravažiuojam numatytą nusukimą, net nepastebim, kad navigacija apskaičiavo naują kelią, kurio atkarpa eina tiek kalnų keliukais, kur telpa tik viena mašina (turbūt ta vienintelė per dieną pravažiuojanti :) ), ir netgi neasfaltuotais žvyrkeliais. Tenka ir sustot, ir pasitikrint, ar kelias dar ruošiasi susmulkėti, ar jau netoli išvažiuosim į normalesnius kelius. Taip, norisi šalutinių kelių, bet ne, nesinori tokių, kur džipo reikia, o ne Hyundai’aus, kuris vėliau Wadi Rum dykumoj ant parkinge esančio smėlio kauburėlio užvažiavęs užstrigo…

Visgi išvažiuojam į Kings Highway - garsiausią ir vaizdingiausią turistinį kelią Jordanijoj, privažiuojam Dana, stojam kuro, kavos, užkandžiaujam su puikiu vaizdu į Dana Valley, ir važiuojam link tikslo - Petra, kur esame užsakę apartamentus trim naktims. Vos įvažiavus į Petra jau jaučiasi, kad čia bus turistinis miestas. Judesys, eismas, turistai net ir vėlai vakare. Susirandam apartamentus, parkuojam mašiną privačioje aikštelėje, kas iš tikro yra vieta gatvėje, kurią surado apartamentų nuomos darbuotojas (jį kankinau kasdien, kad jau taip, nes problemų dėl parkavimo susilaukti nesinorėjo), pasipildom atsargas sekančiose duryse esančioje parduotuvėje, ir einam ilsėtis. Poilsis prasideda nuo netoliese esančios geriausiai įvertintos užeigos, kur užsisakome vištienos ir kebabo iešmelių. Skonis pasakiškas - įtariam, kad dar sugrįšim. Apartamentai paprasti, bet su visais patogumais, kaina ~35 Eur nakčiai, apie kilometras pėsčiomis nuo įėjimo į Petrą.

6 diena - Petra

Jordan Pass’us esame įsigiję su dviejų dienų vizitu Petros mieste (pagal tai skirstoma ir Jordan Pass kaina - pasas, į kurį įeina ir Jordanijos viza, kainuoja 70, 75 ir 80 dinarų su atitinkamai vienos, dviejų arba trijų dienų vizitu Petroj), todėl šį rytą labai anksti nesikeliam - laiko turim. Apie dešimtą ryto įeinam į miesto-muziejaus teritoriją. Tam, kas Petrą įsivaizduoja tik kaip pirmą paveikslėlį, įrašius google Petra, ir susimokėjus už įėjimą iškart patekti prie tos vietos, iš pradžių teks kiek nusivilti. Nuo lankytojų centro iki Treasury, kuris yra pats žinomiausias fasadas (taip, tik fasadas - kaip ir beveik visi kiti, į vidų patekti neteks) visame senoviniame Petros mieste, yra apie 2,3 km atkarpa, kurią teks įveikti pėsčiomis. Na, arba žirgu arba tempiamu vežimu, už ką teks atsiskaityti papildomai, net jei ir tą paslaugą siūlantys žmogeliai sakys, kad štai, sėskit, įskaičiuota į jūsų bilietą. Kelionė gal ir įskaičiuota, bet tipsai arba durniaus mokestis įskaičiuotas nebus. Nors, jeigu jau labai pavargus, gal ir smagu pralėkti tą atkarpą kur kas greičiau.

Booking.coms
storyLazyload();