Jordanija per Ramadaną

3 diena – Amman>Madaba>Mount Nebo>Dead Sea

93

Po dar vienų pusryčių ant stogo, organizuojamės Uber ir judam prie netoli oro uosto esančios automobilių nuomos kompanijos, kur buvome rezervavę mašiną. Rezervacija nieko nekainavo, apie įmonę (Monte Carlo Rent A Car) buvau pasiskaitinėjęs forumuose, el.laiškais irgi palyginus gerai bendravo, todėl nusiteikęs buvau gerai – tarpinis variantas tarp pasaulinių nuomos kompanijų tinklų ir visiškai vietinių firmelių, duodančių savo mašinas pasivažinėti. Neprašovėm – mūsų 1.4 litro žvėris Hyundai buvo jau paruoštas. Mašiną pasiimti pasirinkau netoli oro uosto, nors buvo ir artimesnis taškas Ammane, nes pažiūrėjus į jų eismą didmiesty, kažkaip važinėjimąsis po Ammaną pasirodė nelabai jau traukiantis dalykas. Bet čia taip tik Ammane, toliau viskas proto ribose (apie eismo ypatumus – pabaigoje) – netrukom prisitaikyti. Nors rezervuojant rašė, kad mašina bus su mechanine pavarų dėže, pasisekė, kad gavom automatą – gerokai supaprastino reikalus.

Pasižiūrim offline maps (naudojau Maps.me programėlę – nepavedė), renkuosi tiesų, bet visiškai šalutinį kelią – taip darysiu ir visą likusią kelionę - link Madabos. Pasiekiam miestą, statomės mašiną, susileidžiam po ledų porciją ir judam ratu. Pradedam nuo St.John the Baptist Roman Catholic Church. Bažnyčia mums – tas pats, kas ir mečetė – vieta, kur žmonės derinasi savo reikalus su neaiškiomis jėgomis, tuo tarpu mes į visas šitas vietas einame tik apsidairyti ir pasigrožėti interjeru ir architektūra (šituo irgi per daug nesidomim, bet pamatyt visada įdomu). Šitas pažiūrėjimas kainuoja po dinarą. Čia pataikėm ant amerikiečių senjorų ekskursijos, kuriems istoriją pasakojo kunigas, ilgai dirbęs JAV, todėl ir klausimų buvo įdomių, ir atsakymų. Paklausėm diskusijos, kuri buvo kur kas įdomesnė, negu pati bažnyčia. Bažnyčia turi ir šiokius tokius požemius, po kuriuos prasieiti buvo įdomu, ir bokštą, iki kurio pakilimas klaustrofobinis ir labai status. Eidamas 30cm žemiau varpo, ir užkalbėdamas žmonai dantį, kad kuo mažiau galvotų, kur čia galima nusisukt sprandą (o yra kur), slapta žiūrinėjau į laikrodį ir tikėjausi, kad tas varpas nesugalvos trinktelt mums belipant aukštyn ar žemyn, nes tuo atveju gera jau tikrai nebus. Anyway, užlipus į viršu atsiveria puiki 360 laipsnių panorama į visa Madaba miestą, todėl užsilipti ten tikrai buvo verta.

94

Sekantis punktas - St. Georges Greek Orthodox Church, kur vėl esam nukaštuojami - berods po du dinarus, ir einam į vidų žiūrėti garsiosios mozaikos - tiksliau jos dalies - kurioje atvaizduojamas Šventosios Žemės žemėlapis, ir ji “atėjus” iš 6-ojo amžiaus. Kažkaip lengvai mane tie likučiai nunešė į vaizduotę, kaip turėjo atrodyti visa pilna ši mozaika iš dviejų milijonų dalių. Stringa gan giliai. Kad jau taip nutiko, pakeliui toliau užsukam ir į Church of the Martyrs (bažnyčios čia nerasit, tik griuvėsius ir dar mozaikų, bet gidė už vieną dinarą pravedė greitą ekskursiją, šauniai užvedančią ant kelio), ir Archeological Park. Šitie abu įeina į Jordan Pass, todėl nieko nekainavo.

98

Atsigaivinam, sėdam į mašiną ir judam toliau, sekanti stotelė - Mount Nebo. Iš čia Mozė pamatė Pažadėtąją Žemę. Einam ir mes paieškot to vaizdo. Pakeliui - keli monumentai, bažnyčia su mozaikomis, stilizuotas paminklas, ir pats vaizdas… Matosi maža dalis Negyvosios Jūros - vadinasi, matom ir savo šiandienos paskutinę stotelę. Grįždami kavinukėj išgeriam skanios kavos, nes jau vidurdienis, sėdam į neblogai įkaitusį savo Hyundai’jų, vėl susižiūrim žemėlapius (realiai tai kelias tiesiai prieš nosį ir nuveda iki pat Negyvosios Jūros, bet taip neįdomu), kad būtų vietinis keliukas, iš ko tikimės gauti papildomų vaizdų. Randam vieną tokį, kad būtų ratu, bet ir atstumas neišsipūstų, ir judam. Įsivažiavus jau matau, kad gavau, ko ir tikėjausi - kitų mašinų praktiškai nėra, jos rastis pradeda tik artėjant prie jūros ir už turistinio taško - apžvalgos aikštelės su restoranu ir muziejumi. Stojam apsidairyt ir toj aikštelėj, įvažiavimas mokamas, vaizdai - panašūs, kuriuos jau atvažiuodami matėm. Realiai 10 minučių ir judam toliau - nusileidžiam prie Negyvosios jūros.

95

Prisistatom į viešbutį (Ramada vadinasi, vėlgi toks tarpinis variantas gavosi tarp tinklinių prabangių viešbučių su savo privačiais pliažais ir ganėtinai stambiomis kainomis už naktį ir mažų save viešbučiais vadinančių užeigų velniai žino kur ir be nuosavo pliažo. Turi savo nuosavą pliažą, todėl už išsimaudymą mokėti nereikės, yra baseinas, restoranas, pusryčiai, ir kaina adekvati), praeinam pro metalo detektorius, ant durų dideli ženklai, kad savo maisto ir gėrimų įsinešti negalima, tačiau apsauga tik patikrina, ir praleidžia su viskuo, o į Jack Daniels butelį parodo pirštu ir sako “enjoy”. Enjoy tai enjoy - ramadano mums laikytis nereikia, todėl įsiregistravę pasimėgaujam savo kokteiliais, ir judam patikrinti, koks iš tikro jausmas maudytis toj Negyvojoj jūroj.

O jausmas - neįtikėtinas. Lyg ir žinai, kad ten plūduriuosi, vanduo kels į viršų, bet pirmą kartą atsisėdus (tiesiogine prasme) į vandenį vis tiek lieki apstulbęs. Visas galūnes be jokių pastangų gali laikyti iškėlęs ore, ir nebus jokios rizikos, kad panirsi po vandeniu. Lygiai tas pats, ar tu guli ant pilvo, ar ant nugaros. Patirti tai tikrai verta, bet tikram maudymuisi šita “jūra”, deja, netinka. Vandens temperatūra gegužės mėnesį jau ~30 laipsnių - negaivina nei kiek, o ir vandens konsistencija labiau aliejų primena ir tai matosi plika akim. Išsiturškiam, šokam į purvo vonią, tepamės nuo galvos iki kojų, ir mėgaujamės sveikatinimosi procedūromis. Žmonių nedaug, tas labai smagu, o ir jie visi maudosi vienoj vietoj, todėl užtenka paeiti 20 metrų į šoną ir esame visiškai vieni. Matom plikį, kuris dar ir visą galvą išsitepa tuo purvu, Šrekas konkrečiai :)

Skaičiau iš anksto, kad yra pliažų, už kuriuos mokėti nereikėtų, t.y. jie yra laukiniai, bet po pirmo išsimaudymo supratau, kad čia geriau netaupyt ir gėlo vandens priėjimą - t.y. dušą turėti yra būtina. Grįžtam į viešbutį (nuo jūros iki viešbučio 600 metrų, pastoviai važinėja autobusiukas, gabenantis pirmyn-atgal), dar sušokam į baseiną, kol saulė vis dar nenusileidus. Nusprendžiam, kad labai jau tas baras vandeny viliojančiai atrodo, priplaukiam, užsakom pora alaus, gaunam sąskaitą 17 dinarų - virš 21 euro - apšąlam, na, bet kainos ir patys neklausėm. Atostogos, velniai nematė. Kol mėgaujamės alum, iš kitos pusės baro sausuma prieina du irgi rytų Europos išvaizdos vyrai, vienas iš jų - jau žvairesnių akių atstovas - užsisako vieną bokalą alaus ir gauna 13 dinarų sąskaitą. Nusiprunkščiam dėl tokios kainodaros, palydim saulę, džiaugiamės atvėsusiu oru sutemus, tik vėjas kažkokiu būdu dar labai karštas. Diena taip ir pasibaigia - lėtai, ramiai, jaukiai.

Booking.coms
storyLazyload();