Penktadienio vakare kavinėse linksma. Mūsų gatvelė lygiai taip pat nemiega
5 diena-tiksliau rytas
Po vėlyvo grįžimo miegasi ilgai. Kambarį reikia atlaisvinti iki 11 val., o jei norėtųsi palikti bagažą, tektų daugiau nei kilometrą pėdinti į kitą vietą. Tad išnaudoji laiką miegui. Kad ir su rankiniu bagažu, bet akmeniniais grindiniais ilgai nepasivaikščiosi.
Palikus viešbutį, įsitaisai ilgiems pusryčiams- priešpiečiams „savo“ kavinukėje „L'Emporio alla Pace“. Sumuštiniai, bandelės, kava, kiek vėliau vietinis limonadas.
Gera sėdėti ir stebėti gatvės gyvenimą. Vėl lauke suėję kavinių darbuotojai paplepėti (nemanau, kad pas mus tai būtų toleruojama), diedukas dėliojantis visokius atikvarinius dalykėlius ant stalelio, senjoros su šuniukais, gatvės mados, vairuotojai, besistengiantys išlaviruoti siaurose gatvelėse (Romos vairuotojai ryškiai nekenčia numestų bet kur paspirtukų). Sėdėtum ir sėdėtum.
Bet išvykimo laikas artėja nenumaldomu greičiu. Šį kartą kviečiamas taksi per Uber. Kažkodėl vis permetami užsakymai, tad išjungus bandom iš naujo. Pagaliau užsakymas priimtas, bus po 7 min. Atvažiuoja limuzino klasės BMW. Numeris tas, bet jau įsėdus vis tik pasitikslini vairuotojo vardą, nes kažkaip prabangiai viskas. Viduje ir šalti gėrimai, ir saldainiai, puikus grojaraštis. Važiavimas tobulas. Gauni ne tik vairuotoją, bet ir gidą, pasakojanti apie pravažiuojamus objektus.
Lėktuvas kyla - Ciao, Roma, tikimės, kad dar pasimatysime. Nuostabus laikas su dukra, kitokios kasdienybės skonis, ranka palytėta istorija, sielon įkritę prisiminimai, kuriais dar ilgai gyvensime...
