Italija, picos, Amalfis ir glausta Kampanijos apžvalga

man tai Pozitano ten pats gražiausias, pas jus jis kažkaip "iškrito", Ravello balandžio pradžioj labai nemažai buvo žmonių, teko stot kamščiuose kelis kartus važiuojant į kalną ir su parkavimu vos vos radom(gal kad velykų antra diena, vietiniai italai pajudėjo?). bet Ravello vaizdai nuo kalno atvirukiniai-desktopiniai, gaila, kad oras jums nepasitaikė. Amalfio kelias irgi neblogas- turi stresinių elementų, yra tokių pasiaurintų vietų, o "stori"autobusai tai važinėja, teko užsilenkti veidrodėlius , kad prasilenktumėm.

testas

Positano pas mus buvo suplanuotas vienai iš dienų patyrinėti iš arčiau, kaip tik ketinome praeiti "Il sentiero degli dei" (dievų keliu) praeiti, patrekinti. tuo pačiu ir Positano apžiūrėti, na bet jau kai gavosi pas mus medicininė situacija, teko perplanuoti. :)

Kad per velykas Ravello radot kur pasiparkuoti ir kamščiuose strigot tik truputį, tai galit pasidžiaugti, kad dar visai neblogai prasisukti pavyko. Mūsų kelionės pirma diena buvo eilinis kovo pradžios sekmadienis ir tai tiek Vietri, tiek Salerno buvo sausakimši. Nieko keisto, kai pagalvoji, kad vos už 50-60 kilometrų yra Neapolis su savo berods 4 milijonais gyventojų.

Dėl vaizdų labai nesikremtam, realiai, plika akim žiūrint jie geresni buvo, nei nuotraukos perteikia. Aišku, žalumos, mėlyno dangaus su saule kiek trūko, bet pakankamai įspūdinga vistiek buvo. O kelias tai jo, pagerintas. Man labai patiko. :) Net radau progų pritaikyt gruzinų kultūros elementų - prieš posūkį spaudi signalą, kad visi, važiuojantys iš priekio, girdėtų, jog tu atvažuoji. Ir nesvarbu, ar realiai kas nors važiuoja ar ne, vistiek signalini.

Neturistiniu metu pats tas tokiose vietose lankytis. Ir nekaršta, ir tos žmonių masės nėra. O jau tie rūkai - mistiškos nuotaikos priduoda

Jo, kai tik rūkas, tai dar visai pakenčiama. Kai rūkas virsta lietum, vienok, jau ne taip malonu. :)

ko gero, geriausia ne savaitgalį tokiu metų laiku ten važinėtis , nes jau kitą dieną ta visa vietinių masė dingo, bent jau toks įspūdis susidarė, liko tik svetimšaliai... o dėl tų velykinių kamščių mes praradom laiko daug ir patį Amalfio miestelį tik labai epizodiškai pamatėm. žodžiu, neįvertinom,
planavimo klaida.

Man irgi Pozitanas labiausiai patiko. Salernas pasirodė toks pramoninis, nesugundė kazkaip, bet aišku, senamiestis juk ne uosto krantinė, turėjo būti gražus.
O dėl vairavimo, tai 100% sutinku, man irgi taisyklės ir ženklai kartais prasilenkia su logika ;)
Ir kokie smagūs picų koliažai :))

Architect-jazz, būtent taip ir mums buvo. Sekmadienį nėra kur mašinos pastatyt, visur žmonių masė. Pirmadienį visas Vietri beveik tinkamas postapokaliptiniam filmui filmuot. Beveik, nes nuo 7 ryto žmogiukai su liemenėm prabėgo, visas šiukšles surinko, išvalė.. Tai postapokaliptiniam filmui per švaru būtų. :)

Linosa, picos - pusė Italijos žavesio, tai kur jau koliažai bus prasti. :)) O Salernas ir man atrodė iš foto ir aprašymų toks pramoninis, eilinis uostamiestis, turbūt dėl to didžiausią įspūdį ir padarė tas toks kontrastas tarp lūkesčių ir realybės.