Tyliai lentynoje snaudžiantys lagaminai saugo prisiminimų šleifą - per asfaltą dardantys ratukai, kylantys lėktuvai, daugybės žmonių rankos ir kojos, o paskui tamsa…. kol pasibaigs skrydis …. Ir vėl ratukų dardėjimas nepažįstamo miesto gatvėmis…
Nors rugsėjis lepino pakankamai šiltomis dienomis, tačiau Bergamas pabirusius per oro uosto duris priėmė į dar šiltesnį glėbį. Nesvarbu, kad laikas vėlyvas, kad miestas jau seniai nugrimzdo tamson – mergaitiškos atostogos tik prasideda. Mergaitiškos atostogos mergaitiškai ir prasideda. Kadangi apartamentų šeimininkas nelauks pusę nakties, kviečiamas Uber. Oi tie taksistai – ir surask gi dabar tamsoj, kur ten kokio numerio aikštelė ir kur ta užkandinė, šalia kurios jis stovi, jei net nežinai į kurią pusę pasukti. Intuicija šį kartą nepadeda. “-Scusi, aiuto!“- tenka kreiptis (kas ten dabar supaisys) į kažkokį tai pareigūną. Tuo pat metu suskamba telefonas – vėl Uber taksistas. Įjungus mikrofoną, viskas vyksta žaibo greičiu. Pareigūnas itališka greitakalbe paaiškina taksistui kur stovi trys pasimetusios gražuolės ir netgi leidžia jam sustoti neleidžiamoje vietoje. Pagaliau pilnas taksi nurieda naktinio Bergamo gatvėmis. Ir nors atstumas visai netolimas, taksi čia plėšikiškai brangus –apie 30 Eur (vien įsėdimas beveik 10 Eur). Tačiau į vietą tris turistes pristato akimirksniu. O čia žvangindamas raktais skuba apartamentų šeimininkas. Greit parodo kas ir kaip, pasiima pinigus ir lekia miegoti.
Butukas simpatiškas, kai kurie daiktai, atlikdami netiesiogines funkcijas, čia gyvena antrą gyvenimą.
Svarbiausia nesujungti kelių, daug elektros ryjančių prietaisų, nes elektra dings ir teks ropoti po kriaukle, nes būtent ten įrengtas šviesos skydelis. Viską išsinagrinėti teks dienos šviesoj, o dabar svarbiausia pasidalinti lovas ir miegelio ...
Bergamas
Nauja vieta neleidžia ilgai miegoti, bet nusiminti nėra ko – bus daugiau laiko pasižvalgyti po miestą, į pasaulį išleidusį Arlekiną arba kitaip Triufaldiną.
Geroji mergaitiškos kompanijos fėja kiekvienai atskirai mikroskopiniame itališkame kavinuke išverda šlakelį espresso kavos. Paskui pusryčiai ir į trasą.
Pirmam apsižvalgymui pėstute iki stoties (2 km ryte vienas juokas). Juk iš ten kitomis dienomis teks dundėti traukiniais. Tuo pačiu patogu nusipirkti dienos bilietą (kaina 3,50 Eur, tuo tarpu vienkartinio 1,30 – pirmai zonai). Skirtingoms zonoms, skirtingos kainos. (https://www.atb.bergamo.it/en/atb-network/tickets/fare-system) Nusiperki ir ramu- nereikia kiekvieną kartą įlipus į miesto transportą galvoti apie bilietą. Bilietus galima įsigyti vadinamuose tabako kioskuose, bilietų automatuose, esančiuose autobuso stotelėse (bet ne visose jie stovi) ir viduje pačiame transporte. Dienos bilietas galioja 24 val. Važiuoti galima visu miesto transportu ir funikulieriumi. Svarbu nepamiršti pasižymėti įlipus į autobusą. Laikas skaičiuojamas nuo tada, kai pažymėsite bilietą autobuse. Vienkartinis bilietas galioja 75 min. Sustojimuose autobusais stabdomi ištiesus ranką, o norint išlipti reikia nepamiršt paspausti raudoną mygtuką.
Pirmasis lankomas objektas, su kuriuo susiduria beveik visi nuo stoties keliaujantys turistai- bazilika Chiesa di Santa Maria Immacolata delle Grazie.
Tačiau pagrindinis Bergamo grožis sutelktas aukštutiniame mieste Città alta. “Namai ant kalno”, kitaip “Bergheim” – juk atitinka? Autobusas išleidžia prie vienų senojo miesto vartų (Citta Alta turi ketverius vartus), pro kuriuos išžingsniuoja senyva italė elegantišku šviesiu kostiumėliu. Sijonėlis šiek tiek virš kelių, nežiūrint, kad koja apibintuota elastiniu bintu, batai su kulniukais. Žavu.
Įžengęs pro vartus patenki į Piazza della Cittadella. Aikštė nėra labai išvaizdi, tačiau iš jos įžengus į Via Bartolomeo Colleoni, vaizdas pasikeičia. Aukštų akmeninių namų įrėminta gatvė alsuoja senove. Viskas kompaktiška, norisi pasiklysti tarp trijų namų ir vėl pratapenti tomis pačiomis simpatiškomis gatvelėmis. Kam tas išankstinis planas – tegul guli kuprinės gelmėse. Žvilgsniai nuklysta į namų portikus, išsislapsčiusius sodelius, butikėlius, mažų parduotuvėlių vitrinas.Vitrinos tarsi maži linksmi paveikslėliai. Nebūtų mergaitiškos atostogos – oi, kaip rūpi kyštelti nosis į parduotuvėlių vidų.
Taip visai netikėtai patenki į - Piazza Vecchia- Senąją aikštę, atsirėmusią į balsvo marmuro biblioteką. Atsiradusi tuo metu, kai buvo nugriauti senieji pastatai, dabar vilioja apjuostu sfinksais Contarini fontanu, Senąja ir Naująja rotuše. Su fontanu, beje, nutiko įdomi istorija. Gerasis žmogus Contarini 18 a. nutarė miestui padovanoti fontaną. Ir padovanojo. Džiaugėsi miestiečiai vandeniu. Tik staiga 19 a. miesto valdžia šioje vietoje sugalvojo pastatyti paminklą Garibaldžiui. Fontaną panaikino, paminklą pastatė, o po kiek laiko persigalvojo ir sugrąžino fontaną į senąją vietą.
Visai šalia Piazza del Duomo, apsupta Bergamo Katedros, Santa Maria Maggiore bazilikos, Vyskupo rūmų, Colleoni koplyčios ir gražutės krikštyklos.
Daili iš išorės kaip saldainiukas Colleoni koplyčia viduje visiškai neišvaizdi. Net nesuprantama, kodėl ten draudžiama fotografuoti. Gal dėl to, kad po auksiniu sarkofagu koplyčioje iki šiol ilsisi Colleoni palaikai. Įdomiausia, kad ji nėkarto nebuvo perstatyta, kas būdinga daugeliui Italijos pastatų.
Šalia koplyčios prisišliejusi kukli savo išore Basilica di Santa Maria Maggiore.
Tačiau įėjus į vidų tiesiog visu svoriu užgula grožis. Jo tiek daug, tad belieka prisėsti ir sugerti vaizdus skanuojant viską iš eilės, kad neužspringti tarsi vandeniu iš krioklio. Skirtingai dekoruoti skliautai, milžiniški gobelenai, dekoruotos kolonos, pasakiško grožio drožinėtos klausyklos. Net nežinai kuris rakursas gražesnis. Bazilikoje palaidotas žinomas miestelėnas ir garsus kompozitorius Donizetti.
Po Santa Maria Maggiore Katedra atrodo pakankamai kukliai. Tačiau jos šviesus, lengvas barokas iš tikrųjų įspūdingas. Ypač balkonėlis ir užuolaidėlės ant langelio.
Vienoje ramioje nedidukėje aikštelėje (už Gombito bokšto) pūpso Antico Lavatoio – didelė marmurinė vonia. XIX amžiaus pradžioje šioje vietoje buvo įsikūrusi viešoji Bergamo prausykla ir skalbykla.
Iš balkonėlio turistus išdidžiai stebi senoji miesto ponia.
Tapenant Senojo miesto gatvelėmis, viena jų išveda prie pat miesto sienos, iš kur atsiveria vaizdas į dalį naujojo miesto ir apylinkes. Išdykėlis šiltas ruduo dar kartą pražydina kaštonus.
Kita rami gatvelė nuveda iki pasislėpusios nuo turistų akių Šv. Kryžiaus šventyklos (Tempietto di Santa Croce), datuojamos XI a. Šis nedidukas akmeninis grožis slapstosi prie kito Basilica di Santa Maria Maggiore šoninio įėjimo. Šalia moksleivių būrelis su gidu. Nugirsta naudinga info-Bergame yra net 32 įvairių stilių bažnyčios.
