Ispanija. Oi, ne, Lanzarotė

DJI_0127DJI_0133DJI_0135DJI_0140DJI_0157DJI_0148DJI_0124

Pamenate serpentiną, kurį rekomendavau anksčiau? Visai šalia yra puiki, slapta vieta, kuri retai kur skelbiama. Mirador de El Risco, koordinatės pagalbai 29°07’33.9″N 13°31’24.6″W (29.126083, -13.523506). Jei jums atrodys, kad važiuojate per kolūkio laukus ir turbūt ne ten, važiuokit vistiek. Privažiuosit, kaip toj pasakoj, sankryžą su trim pasirinkimais ir google navigacija navigacija tylės, žinokite, kad teisingas kelias yra į dešinę. Bet nebaisu, jei nuvažiuosite tiesiai. Vaizdas irgi puikus.

CT7O8TuqQv2YD51GezeB6g

Tik po to grįžkite ir sukite teisingai. Ir pasilikite ten bent valandai. Puiki vieta piknikui, su griliu, su sūpynėmis vaikams ir svarbiausia – peizažais. Secret Lanzarote jums atskleidžiau. Turistų prie Mirador del Rio – 100. Čia – 6, ir 2 iš jų – niekur neskubantys ispanai, nukabinę kojas nuo skardžio. Kur juos radom, ten ir palikom. Must visit.

L1001885a%XEfLReQZWEDU2xRVyciADv4RztVQQFCXedADubJsWgxmZ0gRPeTKWSMdkKj6vVtwPaskutinis dienos must visit – Lidl. Be šio bei to namo keliauja butelis Baron del Cega ir dar kažkokio rytdienai, bet tingiu dabar keltis iš kėdės mūsų terasoje prie baseino ir eiti patikrinti. Ryt parašysiu, jei nepamiršiu. Nors ar išlauks iki ryt, nepažadu. Baronas del Cega – vertas nuodėmės. Ieva gurkšnoja Cava (nepainioti su pupelių kava). Jau sakiau, kad čia – alkoholikų Meka? (Teatleidžia man musulmonai už tokią paralelę).

 

Sausio 18

Šiandienos planas, nieko neveikti. Bent jau toks planas buvo vakar vakare. Nieko neveikti pagal mus – nereiškia gulėti ant gulto įsmeigus akis į senos švedės užpakalį. Tuoj pat gimė to do sąrašas:

  • Priduoti netikusią zarą.
  • Nusipirkti pigių gėrimų.
  • Apkirpti Tomą.
  • Surasti draugų Ingos ir Arūno paliktą užduotį – kažkur prie tvoros paliktus peliukus.
  • Užsipilti benzino.
  • Praskristi virš vynuogynų.
  • Paragauti vietinio vyno.

 

Čia iki pietų, maždaug. Visi punktai to do sąraše įvykdyti, ant stalo butelis La Geria Tinta Joven raudono vyno, kuris nevertas 8 eurų (arba 12, jei ieškoti internete). Bet tai ne joks ne siurprizas, o tik check to do sąraše, kad nesakytumėt, “kaip tu gali sakyti, kad ten vynas – šūdas, jei tu jo net neragavai”. Nors galite sakyti “nesupranti tu nieko, ba ragavai tik vieną ir patį prasčiausią; reikėjo ragauti baltą šviečiant jaunam mėnuliui – va ten tai vynas, mmmm…”. Tačiau nuomonės aš nepakeisiu. Negali vynas būti super ten, kur vynuogės auga skursdamos. Jau sakiau, kad ir Anykščiuose pagamintą alkoholinį gėrimą galima vadinti vynu, tačiau tai savęs apgaudinėjimas ir gerti jį galima tik dėl kompanijos, šposo ar vienkartinio patyrimo ir daugiau negerti. Galima dar iš bėdos, kai nėra nieko kito geriamo, o troškulys mirtinai kankina. Tada pateisinama – juk viskas dėl sveikatos. Bet taip mąstant ir iki klijų gėrimo galima nusiristi, todėl nerekomenduojama.

Peliukų ėjom ieškoti su Caro, kol Ieva kirpo Tomą. Vienišas, beveik 40-ties nesiskutęs tėtis su maža dukra yra žiaurus pussy magnet. Visos sutiktos tetos šypsosi ir merkia akį, net kai aš su akiniais nuo saulės, t.y. jos nemato, kad mano akys irgi šypsosi. Matytų, neatsiginčiau. Jei jums reikia primagnetint kokią ispanę ar negražią anglę, galėčiau netgi pasvarstyti padirbėti pilnu etatu už duoną su daktariška dešra ir vyną. Jei gražią, dėl mokesčio tarsimės atskirai. Dar ir Caro reikės kažką duoti.

pmUbAkruRWSz+o5tL9Rf1AIMG_0611

Jei skaitėte įdėmiai, jums turėjo iškilti klausimas, o kaip gi Ieva, nekalbanti angliškai, nuvedė kirpt Tomą. Paprastai. Lietuviškai. “Ar imate korteles” sako ji rodydama kortelę. Yes, atsako kirpėja. Kai abi pusės kosmopolitiškos ir išprusę bei nori susikalbėti, problemų nekyla. Jei pusės nenori susikalbėti, nesusikalba net ta pačia kalba. Gerbiu savo žmoną už šitą bruožą. Man jo trūksta. Aš – intravertas, todėl išmokau išsisukti kitaip. Pvz išmokdamas kalbą.

Man pasyvus poilsis kenkia sveikatai. Uždaviau Ievai klausimą, kokiu tikslu Dievas sukūre Instagram’ą. Ji man paaiškino. Vėliau keletą valandų praleidau googlindamas, kam ir kaip jis naudojamas ir nutariau paeksperimentuoti. Todėl jūs jau man atleiskite už spamą, pradėkite mane sekti ir laikinkit visus mano postus. Taip sulauksit daugiau nuotraukų ir, galbūt, panašių aprašymų.

X4pLSMBGRSqVIM2nLbNsaw

Po pietų ir po butelio vyno jau tikrai niekur nevažiuosim. Užtai einam maudytis per visus viešbučio baseinus, kokius tik randam. Maudėmės, kol daugiau nebebuvo jėgų, mat maudėmės ne kaip kokie girti suomiai, o visą laiką full speed. Vakarienės likom viešbuty. Cinco Plazas mumis rūpinosi savaitę, maitino pusryčiais ir šildė baseinus. Pusryčius užsisakėm namie ir labai tuo džiaugėmės. Labai gerai, kad baseinai šildomi – vaikai galėjo kasdien maudytis. Ne Hilton, bet labai komfortiškai praleidom savaitę. Net gultų prie baseino ieškoti nereikėjo, mat nuo mūsų terasos iki baseino, kokie 5 metrai. Ir vakarienė šiandien nenuvylė.

Atostogos, kaip ir viskas gyvenime, būna tokios, kokiomis jas pasidarai. Mums šį kartą vėl buvo labai geros. Daug naujų potyrių, daug pamatyta ir paragauta. Namo visai nesinori. Jeigu kas nors teleportuotų čia gyvenimą iš šiaurės, mielai pasilikčiau. Bent jau keletui metų. Tai pasidaryk, sakysit. Gal ir tiesa, tačiau aš jau per senas tokioms didelėms pastangoms, kaip kalbos mokymasis ir t.t. Taigi, kol kas patogiau čarteriu teleportuotis į šiaurę.

– Oi, mums tai patinka žiema, – sakysit.

 

Sausio 19

Patinka ir man žiema, bet man patinka ŽIEMA, o ne tas oras, kai ryte lyja, o vakare šąla. Kai sninga ir jau eini traukti rogių, o kol ateini, viskas ištirpę. Kai braidyti tenka kas rytą per košę. Kai vaikų kombinezonus reikia skalbti kiekvieną dieną. Ne, tai ne žiema, tai kažkas kito.

– Tai kraustykis į šiaurę, – sakysit.

Na ne, ne iki tiek man patinka žiema, kad pusę metų nematyti saulės.

– Tai kraustykis į pietus, – sakysit.

Galbūt. Kada nors. Neradau dar idealios vietos, kad dienos būtų žiemą ilgos (Kanarų salos visai tiktų), kad kalnai su snieguotom viršūnėm būtų kelių valandų atstumu (šiaurės Italija visai tiktų), bet nebūtų vasarą per karšta, kad darbas būtų šalia ir vaikai turėtų ateitį.

– Tai čia sapaliones kažkokias svajoji, taip nebūna, – sakysit.

Tai todėl ir nesikraustom niekur kol kas. Bet paieškas tęsiam. O ir svajoti niekas neuždraus.

Visą rytą Ieva man vardino kryptis ir kainas – Maljorka, Zadaras, Malta (vėl važiuotume), Gran Canaria (vėl važiuotume), o aš skaičiuoju kilometrus ir nakvynes, jei važiuoti savo transportu. Nežinau, kokią kryptį pasirinksim, bet kai krypčių tiek daug, pasirinkti nebus sunku. Jau minėjau kažkada, kad planuoti yra taip pat smagu, kaip ir keliauti.

Autoreisen autonuoma vėl nenuvylė. Viskas smooth ir be nuotykių. Užpyliau pilną baką, dėl ko nustebo ir padėkojo.

Čekinas irgi nuobodus ir greitas, ko iš ispanų nesitikėjau. Paprastai randa, ko paklaust. Gal kad penktadienis šiandien? Neiprikibo nei prie drono, nei prie jo baterijų, nei prie laidų kūšio, be kurio niekaip neišsiversi niekur. Tas, kas pirmas unifikuos laidus arba dar geriau – leis jų atsikratyti, taps milijardierium labai greitai. Daugiausia vietos ir svorio užima laidai ir visokie pakrovėjai. Jau aš ir taip stengiuosi optimizuoti imdamas kuo mažiau. Netgi prieš kelionę svarsčiau ar neįsigijus vieno su keletu usb liszdų, kad vietą ir svorį taupyt, bet nusprendžiau, kad bereikalingas pirkinys. Juk patogiau pasijungti devaisą, ten kur pats esi, pvz lovoje.

Booking.coms
storyLazyload();