Ispanija. Oi, ne, Lanzarotė

L1001861L1001866L1001862L1001865L1001859L1001851

Pekeliui atgal prie T formos sankryžos su stop ženklu sukame ne atgal į civilizaciją į kairę, o žvyrkeliu. Koks būtų žvyrkelio atitikmuo, jei jis ne agrarinėje šalelėje, kur žvyras yra bene vienintelė naudinga iškasena ir juo padengti visi neasfaltuoti keliai, išskyrus kelis, padengtus smėliu Dzūkijoje? Kelias padengtas ne žvyru o tuo, kas čia buvo po ranka. Pamatysit patys. Kelias geras ir juo pravažiuoti verta iki galo. Protu suvokti žemės gelmių šposus vis dar sunku – viskas aplink, kiek užmato akys, juoda. Vietomis nedidelės salelės, kurias lava aplenkė. Jos taip ir vadinasi “islote”. Nuo galutinio taško Playa de La Madera galite 12 kilometrų pasivaikščioti iki El Golfo (žr. vakar dieną) per patį dviejų stichijų 6 metus trukusio karo frontą, t.y. palei vandenyną. Gerų batų, maisto ir vandens reikės tikrai. Ir transporto anoje pusėje, nes abejoju, ar labai norėsis pėdinti tiek pat atgal. Mums užteko ir taip.

Pakeliui atgalios dar pasukau link Caldera Blanca ugnikalnio. Kraterio diametras apie vieną km, aukštis – 458 metrai. Paskutiniam festivaly šitas nedalyvavo, bet dalyvavo prieš maždaug 5000 metų. Jei jau matėte kraterius Timanfaya, galite įsivaizduoti, ką šitas pridarė, būdamas toks didelis.  Tačiau greitai teko apsisukti. Pirma – nežinia ar privažiuoti pavyks, o eiti toli tikrai neisim. Antra – net jei privažiuosim, kas lips tuos 458 metrus stačiu šlaitu? Aš gal ir lipčiau, bet tokią kelionę reikia planuoti ir jai ruoštis, kad nelipti žemyn, tik užlipus, o apeiti kraterio perimetrą, kuris yra diametras padaugintas iš Pi.

Laikas jau link pietų, bet prieš tai dar noriu pasižiūrėti į šalia Club La Santa (sportininkų rojų, pasak viešbučio web puslapio) iš kosmoso pasirodžiusias keistas architektūrines struktūras. Važiuoti iš kito salos galo specialiai – neverta. Įlankėlė graži ir gražią dieną vaikams net būtų galima leist čia išsimaudyt. Bet ne šiandien.

Dabar jau tikrai sukam link pietų ir link namų. Važiuojant per eilinį kaimą Ieva pasiūlė patarimo paklaust pas trip adviser. Sustojau, kelionių patarėjas pasiūlė “Bar Meson Tiagua” su gana geru (labai geru) reitingu už 450 metrų. Itališka užeiga su keliais stalais, ranka rašytu dienos meniu ir standartinių picų bei šio bei to meniu. Užsisakėm bulvių, picą, guliašą ir pupelių sriubos. Ploju atsistojęs, kaip sako supermamos. Kelionių patarėjas nemelavo. Super maistas, super personalas (savininkai), super kaina. Čia verta atvažiuoti pavalgyti ir iš kito salos galo. Tikrai.

6Law1fTCTQSjq3xl0Z7ZkQ4ChjsQ%qSEqezJ3Xozpwxg

Dabar jau tikrai namo.

Neee, dar ne. Dar reikia į Zarą priduoti vieną rūbą. Atgavau 8 eurus, o išleidau 128. Balansas niekaip nesueina.

Šiandien nestojam net jokioj parduotuvėj. Gana bus to, ko dievas davė anksčiau.

Nuotaika kiek sugedo, kai paaiškėjau, kad tax free kelionei namo jau nepriimami. Bet vėl pasitaisė atsikimšus alaus.

P.S. restoranas buvo kaime Tiagua, bet gal jau supratot patys.

 

Sausio 16

Šeima vos nepramigo pusryčių. Jau pradėjau garsiai komentuot ir dūsaut visaip. Kiek galima kirmyt, kai saulė už lango ritinėjasi. Na gera, nesiritinėja dar, bet jau šviesu. Tačiau pailsėjus šeima įjungė turbo režimą ir jau po devynių išdūmėm į šiaurę. Kadangi šiandien pučia mažiau, gal pavyks kur koją įmerkt.

Kol rytas ankstyvas ir kol pakeliui, sustojome vėl prie skenduolio. Bandysiu droną pakelt. Pakėliau ir sėkmingai nuleidau. Kol antras Mavic’as neišėjo, šitas dar reikalingas. Laivas įspūdingas, tik niekaip negaliu suprasti, kaip galima buvo taip netyčia užplaukti ant kranto. Galu. Čia kaip tas kur ant peilio pats netyčia trisdešimt tris kartus nukrito. Draudimas, ne kitaip. Kai jau europą užkariaus teslos, reiks važiuot su savo dyzeliu į Ukrainą, pastatyt kur nors centre ir nerakint. Irgi netyčia juk…

DJI_0089DJI_0088DJI_0092DJI_0096

Nors aš ne toks. Miegosiu prastai. Sakysit durnas, bet va gavau Ibizą su pilnu baku, nors popieriuose parašyta, kad su puse. Galėčiau grąžinti su puse, visą savaitę naktim nemiegu – svarstau. Nepraturtėsiu dėl to pusės bako, o miegosiu ramiau ir karma gal švaresnė bus. Ar kokia ji ten būna, karma.

Aš tyčia anksčiau neminėjau, o jūs ir neklausėt, bet jau laikas. Be Timanfaya sala turi dar vieną vizitinę kortelę – garsų architektą, menininką César Manrique. Jo kūrinių čia, saloje, galite pamatyti visur ir nemokamai. Pvz. jis įtakojo vietinę valdžią neleisti statyti viešbučių-gigantų. Įžvelgė salos turizmo potencialą. Važiuojam šiandien pasižiūrėti architekto namo-muziejaus. Mane, visada besižavėjusiam architektūra, muziejus-namas užbūrė. Jei galėčiau šiandien rinktis, gyvenčiau dideliame fabriko ceche su viena, bendra erdve, aukštomis lubomis, aukštai langais ir betoninėmis sienomis. Jokių tapetų, tik betonas, stiklas ir nerūdijantis plienas. Jaukumą galima sukurti baldais ir augalais, o taip pat šviesa. Bet šiandien rinktis negaliu. Todėl César Manrique sugebėjimas lavos lauke išnaudoti reljefą savo naudai tikrai žavi. Beveik idealus namas.

Apsidairykite aplink ir pastebėsite keletą kitų įspūdingų namų šalimais.

Gal spjaut į viską ir stot į architektūrą?…

L1001876L1001879L1001875

Toliau – lagūna pačioje salos šiaurėje šalia Orzola miestelio, iš kurio laiveliai plukdo į gretimą salelę. Vaikai į vandenį nedrįso lįsti, mat po dviejų dienų audros vanduo ne pats šilčiausias net lagūnoje. Bet prisitaškė iki valiai. Aš pagainiojau droną, Ieva iš megztinio nelindo. Šiltesniu oru, kokį balandžio mėnesį, čia galima praleisti visą dieną. Ir aš jums rekomenduoju taip padaryti.

DJI_0098DJI_0099DJI_0097DJI_0122DJI_0114DJI_0119DJI_0118DJI_0107DJI_0110DJI_0098Su pietumis trip adviseris šiandien pavedė. Sustojom kaime ant kalno – Ye. Nemeluoju, taip ir vadinasi. Beje, jei čia, šiaurėje, dar nebuvote, pastebėsite, kaip skiriasi landšaftas nuo viso kito, ką jau matėte. Volcan de La Corona vadinasi restoranas. Važiuokite, jei mėgstate daug pavalgyti. T-bone steikas dydžiu tikrai vertas pagarbos. Bet niekuo kitkuo. Aš paprašiau t-bone rare ir gavau viską nuo rare iki well done. Well done, žinoma, neįkandama ir nesukramtoma. Rare skanu, bet tik koks trečdalis iš tų 700 gramų. Ieva paprašė medium rare entrecote. Ir gavo labiau rare. Nesiginčijom, prarijom, kiek tilpo ir į kelią. Ne laikas kaime aiškinti, koks turi būti rare ir medium rare. Aš ne ekspertas, bet pirmą kartą entrecote skaniau iškepiau. Kaip kainos, paklausite. Entrecote – 12.50, t-bone – 16. Vaikai pasitenkino bulvėmis.

Jei jau esate šiaurėje, tai nepraleiskite Mirador del Rio – apžvalgos aikštelės, suprojektuotos garsiojo architekto. Ar norite eiti vidun, spręskite patys. Mes nėjom. Sustojom už poros šimtų metrų žemyn keliu nuo Mirador del Rio link Hoya de la Pila. Rekomenduoju sustoti Mirador de Guinate (koordinatės dėl visa ko – 29°11’04.9″N 13°30’04.0″W, 29.184706, -13.501122).

Booking.coms
storyLazyload();