Ispanija. Oi, ne, Lanzarotė

Qo6Jg66JQ0ytDGakQzZdQQQR81qPMwRD2AJir3oByXMQMGgien7kQh6WEZHcb+N6GAUEE5u8o4RfKBZXXeZCgXYwvfc9vIR2TyCD7hHVIBwtuA

Na ir paskutinis taškas, kol toliau į šiaurę vakarine pakrante neįmanoma važiuoti dėl Timanfaya – El Golfo. Pervertintas žalių dumblių pilnas ežeriukas Atlanto pakrantėje, kur važiuoja visi salos lankytojai. Čia kaip kokie aušros vartai lenkams Vilniuje – nenori, bet privalai. Ar važiuočiau vėl? Taip. Ar verta važiuoti? Ne. O gal ir verta. Spręskite patys.

7qp3W6EZTU6AbYvzfpMItQRtrHW7cSTS2hV4m2AR%xsQ

Ėėėėst! Sako liaudis. O aš ką. Aš gi ne prieš. Tik El Golfo, kur vokiečiai, nepavirtę ryklių faršu mojuoja eurais, brangu. Garantuotai. Todėl važiuojam kažkiek link namų ir stojam pirmam kaime Yaiza. Restaurante Los Remedos krito burtai šiandien mums tiekti tapas dviems, kiaulienos kepsnius Tomui, bulves Caro. Niam niam už 35 eurus. Nebrangu, bet gerai. Kaimiškai gerai. Jei skaitot Užkalnį, sakysit, cha, reik eit valgyt į brangius restoranus, o ne pas kaimo bobas. Ir aš su jumis sutiksiu. Bet Yaiza gyventijai Michelin restoranuose nevalgo. Jie savaitgaliais valgo Los Remedos. Nerekomenduoju čia užsukti, ba čia tik kaimo kavinė, kur vietiniai ant plastikinių staltiesių švenčia vestuves, krikštynas, laidotuves. Ar stočiau čia vėl? Stočiau.

Dabar jau tikrai namo, bet prieš tai į Lidl, kaip A.Sabonis. Nieko ypatingo nereikia, bet vynas į pabaigą ir Ievos Cava irgi. Tulga Joven 2016 ir Vespral Reserva 2013 keliauja namo.

Caro buvo žadėta aplankyti kids dance. Laukėm, kaip kokių naujų metų. Nuėjom, kai turėjo prasidėt, bet visi all inclusive dar vakarieniavo, todėl grįžom atgal. Todėl pavėlavom į pradžią. Ir prasidėjo viskas Caro nusivylimu gyvenimu, suaugusiais, Lanzarote. Ir iš viso, gyvenimas baigėsi ir pasaulis gali sustoti suktis – taip mergaitė jautėsi. Asaros byrejo kaip pupos. Nepadėjo, kad tėvas ant scenos sėdėjo ir bandė įtikint. Nepadėjo, kai tėvas išėjo “break the ice” ir iš savo nesekmėm linksmino auditoriją. Padėjo tik bendras tėvų ir vaikų šokis. Nors nedaug. Hello Kitty kokteilis nei kiek nesušvelnino nusivylimo. Teks kita dieną kartoti. Pažadėjau savo mažąjį dešinės rankos pirštelį, kad ryt ateisim anksčiau ir lauksim pradžios. Visiems bus geriau, jei pažado nelaužysiu.

fullsizeoutput_746

Caro nuovargis nugalėjo ir Ieva ją parvedė miegot, o mes su T tęsėm vakaro šou “Afrika” peržiūrą. Trys juodi jaunuoliai rodė visokius cirkus. Žmonai patiko jaunuoliai, mums su T šou. Nors gal ir nepatiko jai. Supaisysi moteris. Dauguma jų plojo ir šaukė smarkiau, negu vyrai. Ar joms labiau patiko šou, ar dar kas, tingiu aiškintis, o googlas neatsakys.

Antradienis ryt. JAU ANTRADIENIS..! Norisi verkti, kaip greitai lekia laikas.

 

Sausio 15

Šiandien nelyja, bet pučia smarkiau, negu vakar. Maudytis vandenyne nepavyks, o ir didelio noro nėra. 19 laipsnių namie būtų visai komfortiška, bet čia norisi daugiau. Važiuojam ten, kur šilta. Kur karšta. Velniškai karšta. Kur taip karšta, kad net simbolis – “El Diablo”. Važiuojam į nacionalinį parką Timanfaya, salos vizitinę kortelę, su vienu vis dar aktyviu ugnikalniu. Visi gidai rekomenduoja važiuoti arba anksti, arba vėlai. Mes važiuojam anksti ir aš jau bijau, kad vėluojam ir teks stovėti kilometrinėj eilėj. Bet mums šiandien sekasi, mat turistai dar kerta pusryčius ir aktyvus tik tokie, kaip mes. Bilietas suaugusiam 10, vaikui  pusė kainos. Iki 7 visai nemokamai. Suskaičiavot, kad mums keturiems – 25 eurai. Po visko galiu drąsiai teigti, jog vieta yra must see ir verta netgi daugiau. Ta prasme, kad esam matę mažiau vertingo š… už brangiau. Tik nevažiuokit čia pirmą atostogų dieną, nes viską būsit jau matę.

Parko personalas dirba greitai ir efektyviai. Nežiūrint į uraganinį vėją ir kurčius, po autobusais lendančius, turistus. Į bilieto kainą įeina ekskursija autobusu, todėl nuo jo ir pradedam. Mums sekasi antrą kartą – mes eilėje į autobusą pirmi, todėl užsiėmėm pirmą eilę su geriausia apžvalga. Tuoj pat paaiškėjo, kad bilietus palikom Ibizoj (toj, ant keturių ratų) ir aš jau puoliau bėgt, bet vairuotojas numojo ranka. Nusiteikiau, kad nuotraukų nebus, mat langas murzinokas ir atspindi vokiečių raudonas bei geltonas striukes. O 100 šūdinos kokybės nuotraukų “pažiūrėk, va ten krateris, šalia to geltono vokiečio striukės klecko” man nereikia. Kameros net netraukiau, išsitraukiau telefoną. Pirma eilė gera dėl dviejų dalykų – vaizdas nepakartojamas, ypač, kai autobusas vingiuoja kraterių šlaitais ir vairuotojas maloniai pasisiūlo padaryti keletą nuotraukų strateginėse vietose per atidarą savo langelį (man tokias padarė dvi neprašytas, už ką užsidirbo eurą). Minusas vienas – jei bijote aukščio, kaip bijo Ieva, sėskite toliau. Arba nesėskite. Ilgiau atsiminsite tą didybę, o ne vokiečio geltoną striukę.

Žemėje slypinti galia – protu nesuvokiama. Po paskutinio išsiveržimo 1730 – 1736 (taip, lava čia tekėjo 6 metus) praėjus beveik 300 metų kur nekur vienas kitas krūmelis ar žolytė bando atkovoti vieną kitą milimetrą iš ugnikalnių stichijos. Epizodinis išsiveržimas buvo ir 1824. Lavos laukuose kaip liniuote užbrėžta riba tarp senųjų ir paskutinio išsiveržimų. Pastarasis rimtas (primenu, 300 metų senumo) paliko juodą 51 kvadratinio kilometro lavos šlako plotą. Išsiveržimo mastelis buvo nesuvokiamas – 2  milijardai kubinių metrų lavos iš 100 kraterių. Net jei matėte lavos laukus Sicilijoje, Fuerteventuroje ar Tenerifėje – nieko dar nematėte. Nebent jums svarbiau namie užuolaidos ar šaukštai, o ne ugnikalniai, tada gal nekelkite didelių lūkesčių, nes čia užuolaidų nėra. Čia net žolė – didelis gyvosios gamtos pasiekimas prieš negyvąją.

P.S. man užuolaidos bei šaukštai nėra nesvarbu, bet jei reikėtų rinktis, šaukštai pralaimėtų.

Cirkas grįžus irgi vertas pamatyti. Įkiš prie jūsų į skylę žemėje kūlį dagiu ir tas po keleto sekundžių užsidegs. Supils į kitą skylę kibirą vandens ir tas po dviejų sekundžių geizeriu iššaus. Restorane jus pavaišins ant žemės gelmių karščio kepta vištiena ar triušiena. O dabar susimąstykite. Jau 13 metrų gylyje temperatūra siekia 600 laipsnių. Turbūt nepamenat, jog magmos temperatūra yra 700-1300 laipsnių. Aš irgi nepamenu, bet yra googlas. Taigi, čia 13 metrų gylyje temperatūra yra tik 100  laipsnių žemesnė už magmos temperatūrą. Kokiame gylyje yra magma, spręskite patys. Juolab, kad vietomis vos 10 cm gylyje temperatūra siekia 277 laipsnius. Tiksinti bomba, kuri vieną kartą vėl driokstels. Skubėkite pamatyti.

swTXRoILSPy7HxeVrpcHTgfullsizeoutput_7434QnV4QjzRVejvl1yMowG%wb9LvAFKcQRGZkpjSfu93RQfullsizeoutput_741CT1bDXMXTx+zfWT4QC2sKA

Šiandien perskaičiau du naujus faktus. Pasirodo vynuogių duobės turi dar vieną funkciją. Įgilinimai leidžia vynuogių šaknims pasiekti derlingą, pelenais užklotą, žemę. O restorano grilis turi dvi funkcijas. Pirma – akivaizdi: kepti turistams pietus. Antra – originali: aušinti restorano pamatą. Vaikštinėdami aplink pačiupinėkit raudoną gruntą. Jei turite lazerinį termometrą, pamatuokite grunto temperatūrą. Įdomu baisiai, ar kiaušinis iškeptų, ar ne. Tuo pačiu suprasite, kam reikia aušinti restorano pamatą.

Kartojuosi, bet čia privaloma atvažiuoti, jei esate saloje. Verta, net jei esate Fuerteventuroje ir į Lanzarotę specialiai neplanuojate.

Po ugnikalnių tęsiam kelionę ir sukam link Tenesar kaimo – taško, pasižymėto namie analizuojant google earth. Kaimas beveik miręs. Nėra net elektros. Gyventojų matėm tik vieną, o gal ir tas ne vietinis, o kokio nors vietinio pusbrolis. Kad čia šiomis dienomis galima atvažiuoti pailsėti – aišku. Bet neaišku, ką čia žmonės veikė iki prieinamos komercinės aviacijos atsiradimo ir turistų srautų. Abu su Ieva pastebėjome, jog čia pirmas kaimelis, kuriame nėra nei vienos kavinės. Rekomenduoju nuvykti. Taip pat rekomenduoju pasivaikščioti pajūriu į rytus (netoli, galite ir nuvairuoti, kelias neblogas) iki juodos uolos, į kurią tokią audringą dieną, kaip šiandien, bangos muša su tokia jėga, kad vanduo pakyla 20 metrų (aukščio tiksliai, kaip suprantat, nematavau). Pučia taip, kad mūsų Ibizą užpylė druska. Automobiliukas dabar surūdis dvigubai greičiau. Kelias šiaip iki pat Tenesar labai geras. Vertinčiau, kaip must see, tačiau ir vėl prisiminkite užuolaidas. Viešbučių čia nebus, patogumų čia nebus, parduotuvių čia nebus, architektūros paminklų irgi nebus. Nebus ir vienodų, pagal tą patį projektą statytų, baltų dėžučių. Dėl to čia ir važiavom.

Booking.coms
storyLazyload();