Ispanija: Hola, trečią kartą, arba Galicijos link (3 dalis, Sevilla)

2012-10-08 20:49

Fantastiškas miestas, labai į jį noriu... Bet patikėk, flamenko atsisakėt be reikalo - tai tikrai ne masinis renginys, netgi sakyčiau atvirkščiai, viskas vyksta labai nedidelėje erdvėje, daugiausiai 10 metrų atstumu nuo žiūrovų, o ir tų žiūrovų nebūna daug, na gal koks 50 :)

2012-10-09 09:27

Sevilija tikrai labai nerealus miestas, labai šiltas, net tik temperatūros prasme, be to jame nepajautėm to didmiesčiams būdingo neršto ir erzelio, nors turistų ir daug, bet visi atsipūtę, ramūs ir niekur neskubantys. O Flamenco ten tikrai ant kiekvieno kampo, bet reikėrų ramiau keliauti, bent porą dienų mieste pabūti, kad dar kažko norėtųsi, nes pralėkus 12 valandų ant kojų tokiam karšty, tai tikrai ne Flamenco vakare rūpi, bet tikiuosi kada nors dar ten apsilankyti...

2012-10-09 09:49

Apokai,
o aš jau seniai nelakstau po šalis kaip akis išdegęs ir daugiau pamatau. Bent aš taip manau. Man atrodo iš skubėjimo nieko gero. Komentaro pabaigai svari - citata "Geriau mažiau, bet geriau" - Leninas.

2012-10-10 08:20

Aušrai,
As rekomenduočiau Prancūzijos pietus.

2012-10-10 09:37

Alvydai, aš, matyt, dar neužaugau, man dar norisi lėkti, nors kartais jau būna, kad viena koja spaudžia gazą, o kita pusė norėtų kur aikštėj kavinukėj pasėdėti už alaus bokalo, dėl pamatymo daugiau ar mažiau, tai čia labai subjektyvu, negalima aprėpti neaprėpiamo, pamatei vieną nepamatei kito, nors Leninas, žinoma, visada teisus:)))
Aušra, aš tai nedrįsčiau taip kategoriškai teigti, kad Prancūzijos pietūs geriau už Ispanijos. Kiekviena vieta turi savų pliusų ir minusų. Iš savo patirties galiu paskyti, kad San Cyprien tikrai geriau už Roses, bet blogiau už Benidorm, jei tik liežuvis apsiverčia tokį žodį vartoti.
Važinėtis automobiliu įdomiau Prancūzijoj, ten gal kiek ir ramiau, turiu omeny pačius pietus, o ne San Tropezą su Kanais, bet maistas ir jūra geresni Ispanijoj. V.ž. visur gerai, o aš dar labai rekomenduočiau Biskajos įlanką, man ten labai patiko:)))

2012-10-10 12:58

O man patinka sėdėt, mėgstu kalbėtis, kalbėtis man iš vis patinka, manau, kad pusė gyvenimo grožio yra bendravime. Tikriausiai, kad šituos reikalus apsprendžia charakteris. Charakteris - nepakeičiamas dalykas, su metais jis tik šiek tiek formuopjasi.
Šiap tai turiu rūpesčių, atsirado rimtų trukdžių dėl kelionės, kol kas laukiu kantriai.

2012-10-10 15:53

Tu čia, Aušra, kaip prštu į akį pataikei, ir apie tą lėkimą, dėl pačio proceso, o ypač dėl bendravimo, tiesiog negaliu nei pridėti, nei atimti. Būna tokių situacijų, kad norėtum ir ilgiau pabūti kokiam miestuke, pasėdėti, bet vėliau pagauni save prie minties, kad tas pasėdėjimas tik tam, kad galėtum pailsėti ir vėl lėkti toliau. Taip pat ir su tuo bendravimu, aš pats mielai pasišneku su žmonėmis, kuo labiau nepažįstami, tuo geriau, kiek mano gan ribotos kalbos žinios leidžia, bet visą tai yra niekuo neįpareigojantys juokeliai ar bendrinės frazės, kaip gražu, kaip gerai. Visiems linksma, liežuviais pamalėm, bet tikrai nieko daugiau.

2012-10-11 09:24

Užsienio kalbos barjeras tikrai blogai, bet negali juk mokėti visų Europos kalbų.Nelabai Bavarijoje kas kalba angliškai,nepuola ir Italai rytais sakyti " good morning" greičiau išgirsi "buon giorno".
Teko bendrauti su graikų žvejų: jis kalbėjo graikiškai aš lietuviškai viską supratau ką jis man norėjo pasakyti.:)))))) ir su čekų bendravome taip pat.

2012-10-11 13:46

Ne visada bendravimas pagrįstas naudos ieškojimu. Ypač Europoje. Matau kai žmogus dėl naudos bendrauja, ir kai tiesiog šiaip. O tas tiesiog šiaip yra žavus tuo, kad net ir su kalbos trukdžiais gali labai normaliai pasikalbėti ir sužinoti. Galima ir nupiešti, ir rankom parodyti- nematau tame jokių problemų :)
O ypatingai smagu, ypač vyresnio amžiaus, kurie mokėsi rusų kalbos ar teko ta kalba kažkiek kalbėti, tiesiog paprašo su jais pabendrauti rusų kalba. Ir kiek sužinai tada...
Pasėdėjimai ir nelėkimai tai man tiesiog būtini, kai gali stebėti kas vyksta šalia, kaip kalba, bendrauja, kaip žmonės atrodo - tai viena iš kelionės sudedamųjų dalių bent jau mūsų kelionėse. :)

2012-10-11 17:11

Oi cia idomios kalbos mezgasi, pasirodo. As pritarciau Arunai, kad tikrai maziau nei 90 proc vietiniu zmoniu uzkalbina del to, kad nori ispesti naudos is turisto.
As daznai jauciu, kad zmonem tikrai smalsu suzinot, ka manai apie ju sali, ir nuosirdziai patarti pvz pamatyti ta ar ta. As pati save kartais pagaunu, kad isgirdus kur Vilniuj uzsieniecius kalbancius, noriu prieit ir paklaust, is kur jie ir kaip jiem cia patinka ir pasiulyt ka nors. Ir net jei tai yra trumpas pasikeitimas mandagumais ir lengvom frazem, jeigu nuosirdus, tai jis, kaip kokia razinka, paskanina kasdienini pyraga :).

Rasiau as apie tai, bet noriu pasikartot ir su malonumu prisimint tuos trumpus ir ilgus pasikalbejimus Jordanijoj. Nei vienas tu zmoniu su kuriais kalbejausi nebuvo joks prekeivis, ir ju smalsumas suzinot ka nors apie mane, mano sali buvo visiskai naturalus ir tikras.

Del Ausros pasakymo, kad noras tik judeti ir kuo daugiau aprepti ir megautis procesu yra charakterio savybe. As galvociau, kad sitai nera grieztai i charakteri irasyta. Mes gi visi nuolat keiciames, aplinka mus keicia ir visa kita. Tai man atrodo prikeliavus sociai ir dar truputi, nori nenori imi keistis ir pamazu is to besimegautojo tik procesu ir lekimu pamazu patampi ir besimegautoju pasisedejimais prie kavos ir paplepejimais su vietiniais. Na, tai tikrai vyksta su manimi :)

2012-10-12 13:48

Tur būt nieko naujo nepasakysiu, bet tiesiog negaliu neįsiterpti :) Vienoks bendravimas su vietiniais yra ten, kur knibždėte knibžda turistų, ir visai kitoks, kur jų nedaug arba visai nėra. Bet ir ši taisyklė, kaip patyriau, turi išimčių. Kažkada Sirijoje Palmyroje teko lipti ant kupranugario vien dėl to, kad įkyriam vaikinukui netekusi kantrybės pasakiau - tik už dyką. O jis ėmė ir sutiko. Ir tikrai - pinigų išdidžiai atsisakė.
Kopiant į Kilimadžarą per turistus buvo sunku praeiti, bet ir čia vietiniai juodaodžiai vedliai, nešikai, virėjai neįtikėtinai nuoširdžiai rūpinosi ir padėjo.
Ir paskutinis potyris – praėjusį pavasarį Maroke, Fese, mus, pasiklydusius klaidžiame senamiestyje, užkalbino vietinė moteris, parodė kelią, o kai siūliau pinigų, vos neįsižeidė. Taip ir likau išsižiojusi, nes Maroke lankiausi jau antrą kartą ir buvau susidariusi nuomonę apie vietinių elgesį su turistais ten, kur jų daugiausia. Žodžiu, visur yra visko. Svarbiausia nesusidaryti išankstinės nuomonės. Čia ir sau taikau :)

2012-10-12 15:58

In, visiskai sutinku, kad vietiniu bendravimas skiriasi priklausomai nuo to, ar bendrauji su jais Kairo turguj, ar pvz. mazam Skotijos kaimely. Bet va mes vistiek esam linke apibendrinti, kategorizuoti ir panasiai. Tai va tuo cia ir uzsiimam :)

2012-10-12 16:27

Ra, geriau jau tuo užsiimti, negu niekuo neužsiimti:)))

O šiaip jau yra ir kita to reikalo pusė, vieniems to bendravimo reikia daugiau, kitiems mažiau, o tretiems visiškai nereikia, arba dažniausiai netgi erzina aborigenų ( aborigenai- tikrąja žodžio prasme) klausimas "Iš kur tu esi?". Netgi ir tam pačiam žmogui skirtingose situacijose gali visiškai priešingai atrodyti.

Nereikia tam net ir kelionių, pvz. Alvydas mėgsta kalbėti, o aš mėgstu klausyti, viskas puiku, jeigu abu mėgtume tik klausyti, gautųsi toks tylus bendravimas be žodžių, o jei abu - kalbėti, tada jau turgus:)))

2012-10-12 18:01

Aha, Apokai, man patinka, kad uzsiimam ir kalbam. Man prie kavos darbe abai tinka tokia veikla!

Va, kad visiem skirtingo kiekio to bendravimo reikia, tai labai sutinku. Bet ir tai kinta, ir vel, priklausomai nuo to, kur esi.

Va pvz Kanadoj zmones linke nuolat apsikeitineti frazemis ''apie nieka'. Lifte apsikeitineja, gatvej, parduotovej, ir visai su nepazistamais zmonem. Ir ziuriu, kad jau uzsikreciu ta mada - pati pradedu kalbint zmones, kuriuos pirma kart matau :)

2012-10-12 18:06

Apokai,

pas mane dabar yra toks periodas, kai aš mėgstu kalbėti. Bet , man atrodo, kartais prisimenu ir tai, jog laikas muo laiko turiu patylėt. Čia visai įdomi diskusija Jums išėjo.
šiaip tai aš šiek tiek neaiškiai išsireiškiau, tikslesnė mintis būtų buvusi " gyvenkime kalbėdamiesi, girdėdami ir klausydami "