Indija II dalis

. Į šį miesta atvykome tik vieno, pasiplaukioti žymiaisiais Alleppey kanalais. Dar tą pačią dieną nuėjom prie kanalo, susitarėm dėl rytojaus plaukimo. Apie tai, kad reikėtų įsigyti vietinę telefono kortelę, jau galvojome dar būdami Varkaloje. Bet, tai neturėjo kortelių, tai buvo uždarytos pardavimo vietos. Dabar turim laiko, pats metas tai padaryti. Susiradom kažkokio mobilaus operatoriaus kioskelį, sakom, norim vietinio ryšio kortelės. Apgailestauju, nebeturiu, eikite į pagrindinį mūsų biurą. Ok, taip ir padarom. Susistabdom tuk tuką atvažiuojame į biurą. Nevarginsiu Jūsų detaliai aprašydamas visą SIM kortelės pirkimo operaciją, pateiksiu tik reikalavimus ir veiksmus. Visų pirma, visa operacija užtruko apie 90 minučių, jei kam patogiau tai, vieną valandą ir trisdešimt minučių. Eilės nebuvo jokios, vos tik įžengėme, iškart pradėjome. Reikalavimai: adresas Indijoje, adresas Lietuvoje, telefono numeris Indijoje, pasas, mano nuotrauka, pardavėjo nuotrauka (pardavėjo dvi nuotraukos) Beje, telefono numeriu Indijoje, kurį mes davėme, vadybininkas skambino, domėjosi, ar mūsų apartamentų Alleppėje savininkas mus žino. Ir visa tai tam, kad gauti 1,5Gb interneto. Visos šios itin slaptos operacijos kaina - 300 rupijų, apie 4 eurus. Tai tą reikia parašyti, tai va čia dar svarbu, jau įpusėjom pasakojimą, o vis nebuvo laiko parašyti, kad keliaujame viena iš gražiausių Indijos valstijų – Kerala. Tai pietrytinis Indijos pakraštys, pagarsėjęs savo kurortiniais miesteliais.