Kelionės padovanoja neužmirštamą patirtį. Žvalgytis po pasaulį, stebėti, užuosti, ragauti ir stebėtis. Jokia knyga, joks filmas apie bet kurią pasaulio vietą nepadovanos tokių apčiuopiamų jausmų. Kartą kur nors apsilankę, apie savo jausmus galite kalbėti visą gyvenimą, nes kelionės metu patirti įspūdžiai liks atminty visą gyvenimą. Noras tyrinėti pasaulį telpa žodyje „wanderlust“, kuriame derinami vokiški wandern – „klajoti“ ir lust -„geismas“, o gal geriau kelionių ilgesio troškimas ar kelionių troškulys... Alkis malšinamas valgant ir jeigu iki soties neprivalgai, lieka kankinantis neišsipildymo jausmas. Turbūt todėl po kelionės į Romą galvoje įkyriai, tarsi genys, stukseno mintis - mažai, mažai, mažai. Jeigu ko nors atkakliai nori, mintys materializuojasi. Taip kompiuterio ekrane išniro pigus pasiūlymas į Kretą.
Važiuoti per kelionių agentūrą? Bet pigu, o be kelionės ir apgyvendinimo nieko daugiau iš jos nereikia (net pusryčių neapsimoka imt)) ). Išnaršius atsiliepimus apie viešbutį viskas tinka. Belieka užsisakyti automobilį ir susidėlioti kelionės planą. Kreta - prisilietimas prie didelės senovės civilizacijos istorijos. Tikras lankomų vietų klondaikas. Super populiarios turistinės vietos kaip Knoso rūmai, Samarijos tarpeklis ir pan. galėjo net nesikėsinti patekti į planuojamų lankyti vietų sąrašus. Kretoje atstumas matuojamas ne kilometrais, o valandomis ir blaškytis iš vieno salos galo į kitą visai netikslinga. Reikia labai stipriai pagalvoti ar verta belstis 3,5 puse valandos į kokią gražią vietą, kad ten praleisti valandą ar dvi ir tiek pat dardėti atgal. Nežiūrint to, kad viešbutis pačiame centre - netoli Retymno, tiesiog gaila laiko. Tad apsisprendimas apžiūrėti tik centrinę salos dalį pasiteisino su kaupu.
1 diena
Skrydis tik per pietus, bet laikas pralekia akimirksniu. Vėluoti nesinori, nes šį kartą išnaudojamos galimybės skristi su priduodamu bagažu. Didelis pliusas – gali atsivežti visokių skanių gėrybių, žudantis minusas – laukimas prie bagažo juostos. Eilė prie bagažo pridavimo juda lėtai – tikrinami ES žalieji pasai ir užpildytos graikiškos formos. Už atstovėtą eilę verta save apdovanoti bedieviškais brangiais sūrio kroketais aerouosto „Pankolio“ kavinukėje.
Lėktuvas pilnas. Skrydis ne toks ir ilgas, bet daugiau nei pusė keleivių tiesiog neišgali pasėdėti su kaukėmis. Tas iš tikrųjų nervina. Norisi kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą. Apačioje sušmėžuoja Santorinis.
Tačiau kol nusileidus įeini į oro uostą (tikrinami ES pasai), susirenki bagažą, kol autobusas nuveža iki viešbučio, sutemsta. Sfakaki miestelyje prie mūsų viešbučio „Danaos Beach apartment“ išlipam tik mes ir dar viena pora. Nedidelis šeimyninis viešbutis ant jūros kranto tik pusiau užpildytas. Atvykusius pasitinka kalytė Lili ir juodas kaip angliukas katinas Agripi. Užsakyti dviejų kambarių apartamentai su virtuvėlės kampeliu ir nemažu balkonu nors ir kuklūs, bet tenkina. Kondicionierius mokamas, tačiau spaly jo neprireikia.
Kadangi sūrio kroketai jau seniai užmiršti, numetus daiktus tiesiu taikymu į iš anksto nusižiūrėtą šeimyninę „Dimitris“ taverną (35.380103, 24.579201). Nors aplinka tokia valgyklinė, tačiau vietinių mėgstama. Pagaliau skani graikiška vakarienė – vienam graikiškos salotos, kitam puiki mėsytė. Viskas aplaistoma vietinu baltu vynu (4 eur – puslitriukas). Geruliai graikai - sugalvojus paragauti vietinės rakijos už 3 eur, tikiesi stikliuko. Tačiau ant stalo atkeliauja grafinukas. Balius tęsiasi. Ir aišku, paprašius sąskaitos, atkeliauja bonusas – ledai. Kretoje kiekvienoje vietoje pavalgius gaudavai bonusą.
Kol dar neužsidarė, reikia apsilankyti parduotuvėje produktų pusrytukams. Pasirinkimas didelis, parduotuvė dirba iki 23.30, tad gali nueiti beveik miegodamas))
2 diena
Kietoki čiužiniai ankstokai išverčia iš lovų. Galima ramiai virtis kavą ir įsitaisyti balkone pusryčių, stebint jūrą. Nuostabūs ožkų ir avių jogurtai.
Tenka laukti kol pristatys užsakytą atomobilį. O tuo tarpu atvyksta Tezturo atstovė. Domina vienintelis klausimas, kada išvykstant paims autobusas. Bet vietoj tiesaus atsakymo, gauni dozę arogancijos, baksnojimą į lapelyje pateiktą Qr kodą ir specialiai tęsiamą pauzę, vietoj to, kad pasakyti, jog duomenys apie išvykimą kode atsinaujina prieš parą, o ir lapelį prie registratūros pakabina. Tačiau šis šaukštelis deguto nieko nesugadina.
Atskuba mergaitė iš Voyager auto nuomos. Šioje firmoje radom palankiausią auto kainą. Greit sutvarkomi dokumentai ir galima lėkti užkariauti naujų žemių. Baltas kibiriukas nors ir mažutis, tačiau į kalnus traukė kaip reikiant.
Georgioupolis miestelis su tapybiška koplytėle jūroje. Prieš šimtmetį Agios Nikolaos (jūrų globėjo) vardu pavadintą koplytėlę pastatė jūrininkas palaiminti žvejus ir jų valtis išplaukiant žvejybon. Iki jos veda ilgas akmeninis takas. Nors avalynė ne visai tinkama, vis tik laimingai suvaikštom pirmyn atgal. Paprasčiau būtų iki jos nubrįsti apsiavus plaukiojimo batais. Nedidelėje prieplaukoje voliojasi spalvoti tinklai, žvejai tvarko laivelius.
Netoliese kalnuose Kournas ežeras (35.331337, 24.276134). Šalia mokamos ir nemokamos stovėjimo aikštelės. Sezono metu gal ir būtų sunku surasti laisvą vietą, tačiau spalis – pensininkų sezonas)) Apskritai rugsėjo pabaiga – spalio pirma pusė lepina šilta jūra ir tinkama kelionėms šiluma. Kaip keliauti po salą per kepinančius vasaros karščius, lieka atviras klausimas.
Kažkada dėl tamsių dumblių ežero vidury vietiniai galvojo, kad ežeras yra be dugno. Susipažinti su Kournas ežeru geriausia išsinuomavus vandens dviratį. Valanda 7 Eur , dvi 14. Nusideri už dvi iki 10 Eur ir neužilgo neri į ežero gelmes. O gal ant gelmių. Bet kokiu atveju vėjas jau šiurena garbanas, o šiltas vanduo skalauja dviračio šonus.
Vėžliukai tikrai gyvena šiame ežere, tik nesidavė užfiksuojami. Laikas prabėga tyrinėjant ežero pakrantes ir gyvūniją. Bandant išlipti palei krantą į atrodo skaidrius ežero vandenis, reikia tai daryti labai atsargiai. Minkštas šviesus dugnas – klampus dumblas, bemat įtraukiantis kojas virš kulkšniukų.
Ankstyvi pusryčiai jau seniai išgaravę, tad pakeliui Kournas kaimelyje nužiūrėta taverna „Kali Kardia“. Deja, sekmadienį ji sausakimša. Graikai mėgsta sočiai, gausiai ir ilgai valgti. Kaimas tarsi išmiręs, o čia verda gyvenimas. Ir niekas neveja prie vieno staliuko prisėdusios pailsėti senukų poros, arba kitos, jau papietavusios, bet žaidžiančios kortomis.
Tenka dardėti iki Argyroupoli Springs. Tačiau ir ten tavernos palei kelią sausakimšos, net susidariusi laukiančių eilė. Reikia bandyti laimę toliau nuo kelio ir žemiau įsikūrusioje tavernoje "Palos Milos". Visos tavernos labai jaukios, įsikūrusios tekančių kriokliukų ir šaltinių fone. Kelis šimtmečius šis vanduo buvo naudojamas malūnams. Šiandien išliko tik vienas. Argyroupoli kavinės kalnų šlaituose integruotos į senovinių akvedukų struktūrą ir sėkmingai įsilieja į vaizdingą kraštovaizdį su kriokliais ir šaltiniais.