Estija: W arba tarp Viljandžio ir Valgos

Keliavau tarp dviejų V. Tai nebuvo viena kelionė. Nerasite čia, kada atsikėliau, kada gėriau kavą, kada ką valgiau. Nes mano tikslas pamatyti ir kitiems parodyti. Tad kavą gėriau, kada norėjau prabusti ir kada buvo tam sąlygos. Būtent Viljandyje kavos ryte negėriau, nes reikėjo laukti atsidarant kavinės. Šita pietinės Estijos informacija yra iš kelių nuvykimų į ten.


Estija man labai patinka. Banalu. Man Estija lyg koks kokybės lygmuo. Jei ką nors pamatau apleisto Estijoje, tai ir grįžus nebumbu, jog netvarka. Kažkada važiavau į Estiją žuvų pirštelių ir krabų lazdelių pirkti. Be to aš daug keliavau po Estiją. Taliną žinojau kaip kokį Kauną. Estijos sostinė išmaišyta dviračiu, išvaikščioti pėsčiomis. Nekalbu apie negausų Talino tramvajų tinklą. Estija traukdavo mane ir nesuprantama kalba. Jei nesupranti, esi užsienyje. O užsienis ir kuo tolesnis buvo vaikystės svajonė.
Patiko man Estijoje kava, kai pas mus nebuvo normalios. Patiko greitas maistas. Kai pas mus nebuvo makdonaldų, sąjūdžio laikais ten buvo vietinės greito maisto užeigos. Dabar gal juokinga. Bet tada Taline aš suvalgiau jų sumuštinį, ėjau į kitą užeigą, suvalgiau kitą. Ir taip 5 kartus iš eilės. Kadangi myliu Talino bokštus, Katarinos skersgatvį ir visą jų senovę, sunku suprasti kaip fotoobjektai nusileido liežuvio receptoriams. Žiopsodavau į minias Taline prie Suomijos konsulato vizoms gauti. Užteks apie jausmus ir istoriją. Istoriją istorikams, o jausmus moterims.
Pietinėje Estijoje atsidurdavau paprastai, keliauji savaitgalį po Latviją ir atvažiuoji į Estiją. Nebuvo didelio planavimo. Tad šiemet ir pernai kelis kartus atsidūriau Estijoje. Šitas straipsnis yra kelių savaitgalių suma. Ir tai nevisa. Nes liūto dalį suryja Latvija. Gerąja prasme. Esu apvažiavęs visus Latvijos rajonus, bet baltų dėmių dar yra. Estijoje dar balčiau. Ten toliau. Ten daugiau salų. O į salą, važiuodamas pro šalį, neužsuksi.
Tik per keliavimus, nuotraukų nukėlimus dingo mano Sangastės ir Otepios nuotraukos. Linosa Sangastę aprašė, tai man palengvino.
Estijoje mane paperka mėlyna spalva, kurios ten daug. Namie nemėgstu mėlynų drabužių, išskyrus džinsus. Mėlynų mašinų. Patinka tik mėlynos akys. O Estijoje jų vėliavos spalvos labai tinka. Ten daug baltų bažnyčių.
O pietinė Estija kalvota. Joje nedideli miestai, pilys ar jų griuvėsiai, dvarai.
Pietų Estijos kalvotame reljefe dažnai matosi žydinčios rugiagėlės. Pas mus ūkininkai jas vadina piktžolėm. Estijoje jų daug, nes tai nacionalinė gėlė. Estijoje daug mėlynos spalvos. Daug pajūrio ir 2 mėlyni didžiuliai ežerai. Estijoje daugiau mėlynų automobilių, nei pas mus. Mat jų vėliavos spalvos yra: mėlyna, juoda, balta.

Maa- žemė, loss- pilis, linn- miestas. Tiek išmokau estiškai, keliaudamas po pietinę Estiją. Maži miesteliai, liuteronų šviesios bažnyčios, nedidelės kalvos, pilių griuvėsiai, nedideli miškeliai. Bendrais bruožais taip galėčiau apibūdinti Pietinę Estiją. Automobilių nedaug. Eismas ramus. Policijos nematyti niekur.

Viljandis. Vyksta muzikinis šou. Daugybė žmonių švenčia. Pilnas miestas linksmų miestiečių. Vidurnaktį leidžiami fejerverchai. Gražu. Dangus dar ne sutemęs. Tačiau nemačiau agresyvių ar išėjusių iš normos žmonių.

Tiesa, Viljandis yra lyg Estijos kultūros sostinė. Čia yra teatras. Muzikinių renginių daug. Vasarą įvairios muzikinės šventės čia vyksta kiekvieną savaitgalį.

Žemuogė yra lyg Viljandžio simbolis. Smagu betonines uogas matyti ant šaligatvio. Jos kviečia į Kondaso naiviojo meno centrą.

Kalavijuočių Ordinas 1224 metais pastatė Viljandyje pilį. Tuo metu ji buvo didžiausia rytinėje Baltijos pusėje. Ant Viljandžio ežero kranto, ant kalvos, aplink apsauginis griovys.

Pilis nukentėjo per švedų- lenkų karą.

XIV amžiuje miestas priklausė Hanzos sąjungai.
Iš pilies į parką per apsauginį griovį veda lyno tiltas .Jis pastatytas dar XIX amžiuje, 1995 metais rekonstruotas.
Iš senamiesčio į ežerą veda gatvė- laiptai, pažodžiui iš estų išvertus būtų „kalno laiptai“. 

Viljandis turi jaukų senamiestį. Namai visokie, mediniai, mūriniai, eklektiški. Tačiau padoriai sutvarkyti ir neapleisti. Virš senamiesčio dominuoja vandentiekio bokštas.


Tyrva- miestas pietų Estijoje, kelių plentų sankryžoje. Tad aš per jį važiavau keliomis kryptimis. Važiuoti patogu, ženklų užtenka. O jei neaišku kas, miesto centre yra turizmo informacijos centras.

  Apie 10 km nuo Tyrvos yra Barklajaus de Tolio mauzoliejus. Jis randasi prie Jygevestės miestelio. B. de Tolis buvo Rusijos karo ministras, kariavo prieš Napoleoną. Turėjo feldmaršalo laipsnį. Paprastai neieškau kitos šalies karių. Šis gimė Pakruojo rajone Pamūšyje, krikštytas Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje ketvirtą gyvenimo dieną 1761.12.27. Barklajus de Tolis buvo škotas.


Mustla- miestelis pietinėje Estijoje, netoli Vyrtsjarvo ežero. Lietuviškai būtų bažnytkaimis. Protestantų bažnyčia stovi miestelio gale, prie plento. Iš toli gerai matosi, nes žemiau užtvenktas upelis.

Helmė. Tai gana mistiška vieta. Ieškojau Helmėje vokiečių ordino pilies griuvėsių. O dar prieš tai netyčia radau Helmės bažnyčios griuvėsius. Jie truputį kitur ir rasti sunkoka. Aišku tik, jog bažnyčia Helmė. Aišku, jog sena. Aišku, jog apgriuvusi. Daugiau informacijos neradau.


P.S. Kadangi dauguma nuotraukų didesnės nei 4MB, įkėliau mažąsias.
Helmė, išvertus reiškia „karoliai“. Prie plento yra viduramžių pilies griuvėsiai. Šalia jų yra šaltinis, į kurį merginos mesdavo karolius, kad būtų jaunos ir gražios. Reikia praustis, kad būtum gražus. Man nepavyko. Nes šaltinio vanduo šiltas ir nešvarus. Nerizikavau praustis. Truputį to vandens prie pilies atsiranda. Pilies sienų griuvėsiai išlikę. Ant dalies sienų buvau užlipęs.


Kitoje pilies pusėje yra požeminės olos smiltainyje. Jos eina po žeme. Neturėjau šviesos šaltinio, tai toli nelindau. Nes viduje absoliuti tamsa. 


Pavažiavus už Helmės 15 km, radau Tageperos pilį. Eklektiška, bet kartu ir elegantiška pilis pastatyta maždaug prieš 100 metų.

Joje yra 97 kambariai, centrinis šildymas. Nėra 2 vienodų kambarių. Bendras plotas- 1000 kv. m. Aukštas bokštas primena minaretą, yra 40 metrų aukščio. pilyje dabar viešbutis, jame vyksta konferencijos ir puošnios puotos. Pilies sparnas yra pusmėnulio formos.

Vietovė žinoma nuo XVI amžiaus. Keitėsi savininkai. Paskutinių savininkų medinis dvaras sudegė 1904 metais nuo aliejinės lempos. Tad po to pastatė mūrinę pilį, medžiagas gabeno iš Rygos.

  Vyrtsjarvas. Didžiausias ežeras Estijoje, išskyrus Peipsi ežerą. Šiaurine jo dalimi pakrante eina plentas, yra paplūdimiai. Pietinėje dalyje privažiavau prie užtvaros. Ėjau iki kranto. Ten keli šimtai metrų žolių. Maudytis dėl kranto neįmanoma. Gal žvejoti? Aš ne žvejas, man tai neįdomu.

Otepė.
Miestas, kur 1884 metais buvo pašventinta Estijos pirma tautinė vėliava. Miestas aukštai virš jūros lygio. Estijos žiemos sporto sostinė. Turizmo centras. Otepė yra matoma per internetinę kamerą.
 


Valga. Ką jums sako šitas žodis. Su valgiu nesusijęs. Keliaujančiam tai labai pažįstamas žodis. Valga- miestas pietinėje Estijoje. Per jį eina geležinkelis į Latviją. Per Valgą eina vienas pagrindinių plentų tarp Latvijos ir Estijos. Kažkada buvo statomas vienas miestas. Jis žinomas nuo ankstyvųjų viduramžių. Kai 1918 metais paskelbė nepriklausomybę Estija ir Latvija, miestas atsirado ties valstybių riba. Jis ir buvo padalintas. Estijai atiteko daugiau, tai vadinasi Valga. Latvijai kliuvo mažiau, vadinasi Valka.


Valgoje yra geležinkelio stotis, o Valkoje nėra. Stotis dabar remontuojama. Ji tuo pačiu ir autobusų stotis. Tačiau prie geležinkelio yra senas garvežys, kuris ir patraukė mano dėmesį.

Kadangi Valga yra prie valstybinės sienos, rašyti apie ją ir nepaminėti sienos neįmanoma. Važiuojant iš Viljandžio į Valgą, pabaigoje plentas eina pačiu pasieniu. Kadangi Estija ir Latvija yra Šengeno susitarimo dalyvės, kirsti sieną galima visur. Tad sustoju, apeinu pasienio stulpą. Viena koja Latvijoje, kita- Estijoje.
Valga, tai visai Estijos pietūs, nes toliau Latvija. Šiuo metu, kai nėra geriausia ekonominė padėtis, pietų sąvoka yra su minuso ženklu. Čia didesnė bedarbystė, čia mažėja gyventojai į „turtingesnę šiaurę“. Bet piniginis vienetas Estijoje- euras. Parduotuvės apdairiai pastatytos prie pat Valkos, t. y. prie Latvijos sienos. Kad būtų daugiau pirkėjų. Nors pakol kas Latvijoje piniginis vienetas latas, jiems problemų apsipirkti užsienyje nedaug. Tiesiog eiti ir pirkti kortele atsiskaitant. Po Naujųjų Metų ir Latvijoje cirkuliuos euras, bus dar paprasčiau.
Tarp Valgos ir Valkos yra keli pasienio punktai su išlikusia infrastruktūra. Dabar tik reikia turėti kišenėje asmens dokumentą. Niekas pasienyje nestabdo. Bet gali sustabdyti. Nes... pasienio punkte yra ir darbuotojai. Nežinau, ką jie ten veikia. Pats mačiau.

  Vyru srityje prie Mionistės teka Vaidva upė. Latvijoje ji vadinama Vaidava. Ten yra vandens turistams pritaikytas sustojimas- įlipimas- išlipimas. Čia nėra prabangos, bet viskas , ko reikia turistui. Medinė prieplauka. Švaru.  Toliau link Latvijos yra pokario miško brolių ūkis. Taip iš estų kalbos išverčiau pokario partizanų buveinę. 

Booking.coms
storyLazyload();