CITRINŲ ŽEMĖ: AMALFI PAKRANTĖ, KAPRIS, ISKIJA, NEAPOLIS

521Gyvenimas čia verda: vaikai žaidžia, motoroleriai rieda, vyrai sprendžia savo reikalus. Atvirai pasakysiu, kad sutemus čia vaikščioti būtų tikrai nejauku, gal net nepatartina. Mes kažkaip drąsiai prieidavome prie vietinių vyrukų ir klausdavome kelio iki Montesanto. Su jų pagalba „prisikasėme“ iki funikulieriaus ir pakilome į kalną (1,1 Eur už bilietą, tiek pat kainuoja ir žemyn). Galima į viršų ir pėsčiomis kulniuoti, bet tokia perspektyva visai neviliojo. Pilis Castel Sant'Elmo iš išorės atrodė labai didelė su ypatingai aukštomis sienomis. 524

Manėme, kad reikės daug laiko skirti jos tyrinėjimui, bet, pasirodo, po pilies vidų vaikščioti negalima. Susimoki 2,5 Eur, užlipi keliuku į viršų ant pilies sienų ir jomis vaikštinėji. To pilies vidaus net nereikia, nes visas įdomumas ir yra viršuje. Turiu omenyje, kad ten atsiveria visa Neapolio panorama, pati geriausia penkių žvaigždučių panorama. 528Visas miestas kaip ant delno. 532Geriausiai čia lankytis po pietų, nes tada saulės padėtis ir apšvietimas leidžia išspausti maksimaliai nuostabų vaizdą. Nerealu...555

       Nusileidome nuo kalno su funikulieriumi, metro sustojimo kasose nusipirkome rytojaus dienos išvykai į Pompėją kombinuotus bilietus (3,5 Eur 1 bilietas), kurie 140 min. nuo pažymėjimo laiko galioja ir metro, ir circumvesuviana traukiniuose. Šalia Montesanto esančioje kavinukėje užsisakėme labai skanų desertą „baba“ (kirtis ant galinės a) su romu. Jis mums taip patiko, kad paskui dažnai tokį valgydavome: dieviško skonio, drėgnas, minkštutėlis, persisunkęs romu. Firminis deserčiukas. Tuomet tiesiu taikymu nusitaikėme į piceriją Pizzeria Di Matteo gatvėje Via dei Tribunali, kurioje užsisakėme picų ir alaus. Nežinau, kaip kitose picerijose, bet šitą galiu rekomenduoti visu 100 %. Picos buvo tikrai išskirtinio skonio ir šią užeigą mums nurodė vietinis italas, kurį sutikome viešbutyje. Jis teigė, kad čia yra geriausios picos mieste. Pasirodo, nemelavo, galiu pakartoti aprašymą tokį pat, kaip ir su anksčiau skanautais ledais... Maniau, kad esu valgęs skanių picų, pasirodo, klydau, nes Di Matteo ragautos picos buvo kažkas tooookio!!! 5646 ir 8 Eur – tiek kainavo neapolietiški maisto šedevrai, viską skaniai nuplovėme alumi ir sočiais pilvais toliau patraukėme tyrinėti istorinį miesto centrą. Gatvėse minios žmonių – tiek vietinių, tiek turistų. Visur šurmuliuoja, vyksta aktyvus gyvenimas. 561

Žmonės bet kur gatvėse geria alų, valgo, bendrauja, rūko. Niekas nieko nedraudžia, nedeklaruoja tokių nesąmonių, tipo, alkoholio vartojimas viešoje vietoje yra blogis. Nieko panašaus Neapolio senamiestyje: fiesta ir gyvenimo šventė vyksta be jokių apribojimų. Aišku, tai turi ir savo kainą bei pasekmes. Matytumėte Jūs, kokios gatvės, aikštės, skverai būna prišnerkšti po tokių naktinių pasilinksminimų...Mes labai anksti rytais šokdavome į trasą, tai matydavome kalnus šiukšlių, tuščių butelių, skardinių ir nuorūkų.

 711

712Valytojai darbuodavosi išsijuosę. Jei vakare kompanija sėdėjo ant kokių nors karabinierių įstaigos ar bažnyčios laiptų, tai ryte visi laiptai nustatyti įvairiausiais tuščiais buteliukais.710 Esmė yra tame, kad neapoliečiams tai yra visiškai normalu. Man toks stilius irgi prie širdies. Jaučiasi laisva atmosfera. Nereikia kvailai rausti, kai kokia nors teta ar dėdė pradeda moralizuoti: kodėl šiukšlinate, negražu ir nekultūringa. Šiaip jau Italija yra kultūros lopšys. Be to, tam ir yra valytojai, kurie dirba savo sunkų darbą. Puiki sistemėlė. Gal kai kam Neapolis atrodo šiukšlinas ir netvarkingas miestas, su aptriušusiais namais ir numyžtomis gatvėmis, bet man tas nepagražintas vaizdas, tas neiščiustytas stilius itin patiko. Visą vakarą šlifavome gatves, užeidami į bažnyčias, kurios, kaip nekeista, atviros iki vidurnakčio, o gal ir ilgiau. Praktiškai sunku buvo rasti viešpaties šventovę užrakintomis durimis. Vienoje iš miesto aikščių vyko policijos šventė. Mes jau apie 23.00 val. į ją užsukome, o ten palapinių pristatyta, policininkai aiškina apie savo darbą, demonstruoja, kaip pirštų antspaudai nuimami, ginklai, įranga ir t.t. Nepamenu, kad pas mus tokia šventė vyktų jau link vidurnakčio. Į viešbutį grįžome labai vėlai, bet kupini teigiamų emocijų bei pakerėti Neapolio.

       Iš ryto nuėjome į visai netoli viešbučio esančią metro stotį „Toledo“. Tai labai graži vieta, turistai į ją užsuka vien tam, kad pasigrožėtų jos dekoracijomis. Man patiko tokia jūrinė tematika, atrodė, kad žingsniuoji mėlyna mozaika iškloto baseino dugnu. Sėdome į metro (primenu, kad kombinuotus bilietus pirkome iš vakaro) ir nuvažiavome į centrinę geležinkelio stotį Piazza Garibaldi, kur perėjome į circumvesuviana traukinių stotį. Ten įsėdome į traukinį, vykstantį Sorrento kryptimi – mūsų šios dienos tikslas Pompėja ir ją pražudęs dėdulė Vezuvijus. Išlipome stotelėje Pompei Scavi, kuri yra praktiškai prie įėjimo į Pompėjos archeologinį parką. Griuvėsiai atsidaro 9.00 val., tokiu laiku mes ten ir buvome. Bilietas į archeologinį parką kainavo 15 Eur žmogui ir priedo pasiėmiau audiogidą (8 Eur). Už audiogidą paprašė užstato asmens dokumento. Paskui grąžini įrangą, o Tau atiduoda dokumentą. Tas audiogidas gal ir gerai, bet labai jau sausai, neįdomiai ir moksliškai viską aiškina, norisi kokių nors įdomių pikantiškų detalių, intriguojančiai pateiktų faktų ar kažko tokio tipo. Vaikščiojau po griuvėsius, 569o ausyse skambėjo toks nuobodžią mokslinę literatūrą skaitantis balsas. Griuvėsiai suskirstyti į devynias zonas, su bilietu duoda ir parko planą su įvairios trukmės siūlomais maršrutais. 573574577581586584

Na, nežinau, po kažkiek laiko (gana greitai) tie griuvėsiai darosi visi vienodi ir nebedžiugina. Mes po juos trynėmės geras 3 val. Užtenka apžiūrėti pagrindinius populiariausius ir įdomiausius objektus ir gana: amfiteatras, 597mažasis ir didysis teatras,609 pirtys, keli geriausiai išlikę namai ir tiek žinių.591590

       Išėjome iš parko ir prie traukinių stoties nusipirkome autobuso, užvežančio į aukščiausią leistiną Vezuvijaus tašką, bilietus (10 Eur žmogui į abi puses). Galima ir su viešuoju transportu nuvažiuoti (EAV autobusai), kurie yra pigesni, bet jie rečiau važiuoja ir ne taip aukštai į kalną užveža. Per pusvalandį užkilome į viršų, tada nusipirkome bilietus į Vezuvijaus nacionalinį parką (10 eurų žmogui). Juos mums pardavė tiesiog tame pačiame autobuse. Lipimas iki kraterio nėra sudėtingas ir trunka 20 min. Aš, asmeniškai, lipau su paprastais atvirais sandalais. Kyli sau plačiu taku į viršų ir tiek žinių. Tikrai jokios spec. avalynės nereikia, mačiau turistų, kurie ėjo su pliažinėm tapkėm. Prieš planuojant Vezuvijaus programą, reikia įsitikinti, kad jo viršūnė yra švari, ta prasme, kad ji nebūtų debesyje, nes tokiu atveju nėra jokio tikslo nei važiuoti, nei lipti į viršų. Mūsų atveju, dangus buvo „neužterštas“ debesimis. Žudiko dėdulės Vezuvijaus krateris atrodė didingai, galingai ir giliai. Poroje vietų dar kyla kažkoks dūmelis ir „paduoda“ siera. Aplinkui visą kraterio perimetrą tako nėra, tik pusę jo galima apeiti. Bet to užtenka, kad susidarytum vaizdą, pasigrožėtum neaprėpiama panorama, bandytum įžvelgti Pompėją, atsigertum vynelio (stiklinė 2 Eur), nusiluptum gabalėlį lavos atminimui. Viršuje buvo visai nešalta, be vėjo, puikus oras. Smagiai pasivaikščiojome kalno-žudiko viršūne ir per 20 min. nusileidome žemyn prie autobuso, kuris nugabeno atgal į traukinių stotį. Nežinau, ką pražiopsojome, bet į traukinį įlipome nepasižymėję bilietų. Kai supratome, kad važiuojame „zuikiais“ buvo nemalonu. Svarbiausia, kad bilietai kišenėje, bet jie nepažymėti. Gerai, kad kontrolės nebuvo. Išlipome centrinėje Neapolio traukinių stotyje, kurioje pabandžiau iškišti nepanaudotus bilietus atgal į kasą. Tai ten visas konsiliumas darbuotojų susirinko, niekaip nesuprato, ko aš iš jų noriu. Sakau, turiu bilietus, man jų nebereikia, aš jums bilietus – jūs man pinigus. Sako, pirmą kartą jie susiduria su tokia situacija, kai kažkas bando priduoti traukinio bilietus. Vienu žodžiu, nieko nepešiau, atsisakė man grąžinti pinigus. Teko nepanaudotus bilietus tiesiog išmesti. Nuo stoties pėstute patraukėme iki istorinio Neapolio centro iki požemių Napoli Sotterranea. Nusipirkome ekskursiją (10 Eur žmogui) į Neapolio požeminį pasaulį. Ekskursijos anglų k. vyksta 12.00, 14.00, 16.00 ir 18.00 val. Jos metu sužinojau, kad po miestu yra galingi požeminiai tuneliai ir erdvės, kurie susiformavo kadaise išgaunant blokus, naudojamus miesto statyboms. Vėliau veikė kaip akvedukas, o karo metais – kaip didžiulė slėptuvė. Erdvės po žeme tiesiog įspūdingos, aukštais skliautais. Nors teko brautis ir ypač siauru koridoriumi visiškoje tamsoje iki vandens rezervuarų. Požemiuose daromi eksperimentai su augalais: čia drėgmė siekia 99%, todėl jie auga visai nelaistomi, reikiamą drėgmės kiekį gauna tiesiog iš oro. Matėme augančias įvairias gėles, o vietinis bazilikas tiekiamas į netoliese esančią piceriją. Be abejonės, tikrai verta dėmesio ekskursija po Neapolio požemius.

Booking.coms
storyLazyload();