CITRINŲ ŽEMĖ: AMALFI PAKRANTĖ, KAPRIS, ISKIJA, NEAPOLIS

1036Anksti ryte vilos teritorija buvo neužpildyta turistais, todėl smagu buvo vaikštinėti ne minioje ir tyrinėti aplinką. Praėjus pro gražius dekoratyvinius vartus, keliukas nuvedė į maurų kiemelį su arkomis bei kolonomis. Užlipome į 30 m aukščio bokštą, simbolizuojantį to meto Rufolo šeimos socialinę, ekonominę ir politinę galią. Nuo bokšto atsiveria spalvingi vaizdai tiek į kalnus, tiek ir į jūrą. Vaizdas viršuje gražus, bet gražių nuotraukų nepavyko padaryti, nes aikštelė aptverta aukšta stiklo siena (įtariu, lankytojų saugumui užtikrinti). Stiklas nebuvo labai švarus, toks nutapšnotas. Pasivaikščiojome po gražų sodelį su gėlynais ir neaprėpiamais pakrantės vaizdais. Teritorijoje daugybė egzotinių augalų, pušų ir kiparisų.37

       3539Grožybės grožybėmis, bet skrandžiui irgi reikia atiduoti duoklę. Iš vilos nukulniavome į centrinę miestelio aikštę Piazza Duomo, kur lauko kavinėje su vaizdu į katedrą atsigėrėme kavos (3,5 Eur puodelis) su pyragėliu (3,5 Eur vnt.). Šiek tiek pasistiprinę nusitaikėme į kitą lankytiną vietą – vilos Cimbrone sodus (Giardino Villa Cimbrone). Vila laikoma viena žymiausių visoje Viduržemio jūros pakrantėje. Ką gi, reikia savo akimis įsitikinti, ar teisybė yra sakoma. Prieš tai užėjome į Ravello katedrą, kuri pastatyta 11 amžiuje. Joje labai patiko sakykla, kurią palaiko šešios spirale susuktos kolonos, o pačios kolonos įsitaisiusios ant 6 marmurinių liūtų nugarų.40

       Įėjimas į vilos Cimbrone sodus kainavo 7 Eur žmogui. Tai labai populiari vieta vestuvėms, susitikimams rengti, pati vila yra privatus penkių žvaigždučių viešbutis Hotel Villa Cimbrone, todėl jaunavedžiai čia mėgsta praleisti savo medaus mėnesį. 67Kodėl ši vieta tokia patraukli? Mano manymu, pagrindinis traukos objektas yra belvederis arba Begalybės terasa (Terrazza dell’Infinito), nuo kurios atsiveria gražiausias vaizdas į Viduržemio jūrą ir pakrantę. Terasą, pakibusią apie 365 m virš jūros, puošia 18 a. marmuriniai biustai. 81Nukreipus žvilgsnį į putojančią jūrą, į Cilento kalvas, į Amalfi pakrantę su jos citrinmedžių giraitėmis, mažais nameliais, prigludusiais prie kalvų ir nosiai gaudant lengvus vaisių aromatus, tikrai susikuria toks begalybės įspūdis, laiko tėkmė praranda prasmę, jautiesi pakylėtas ir apkerėtas šita dieviška grožybe. Puiki vieta.83

       Po pačius sodus, manau, vaikštinėti geriausia būtų pavasarį, kai viskas žydi. Rugsėjo gale nei gėlių, nei žiedų nebuvo. O taip norėjosi čia pamatyti žydinčias laukines orchidėjas, kaktusus, rožes, hortenzijas ir visokius egzotinius augalus. Teritorijoje apžiūrėjome bronzinę Dovydo skulptūrą, rožių terasą, arbatos kambarį (atviro paviljono tipo konstrukcija), hortenzijų aveniu, derlingumo deivės Cereros skulptūrą, kriptą. Vaikščioti karšta, nors lijo ir naktį, ir ryte, bet paprakaituoti teko normaliai. Ką gi, pažintis su Ravello baigta. Reikia grįžti atgal į Amalfi miestelį. Nutarėme skipinti autobusą ir į pakrantę nusileisti pėsčiųjų taku, kuris prasideda nuo vienuolyno Monastero Di S. Chiara. Iš pradžių eiti buvo smagu, bet takas – tai per švelniai pasakyta, nes tai pagrinde laiptai, daug laiptų ir jie tokie masyvūs, aukšti, jais nelabai patogu lipti žemyn. Kojas itin greitai pakirto. Bet visvien leistis žemyn buvo smagu, įdomu stebėti apylinkes, terasinius sodus su figomis, citrinmedžiais. 54Tie sodai tai kaip mūsų kolektyviniai sodai, kiekvieno teritorija aptverta akmeninėmis tvoromis, o įeiti galima tik per vartelius, kurie visi sunumeruoti ir užrakinti. 96

Aš, asmeniškai, tokio sodo tokioje vietoje ir už dyką neimčiau. Kodėl? Nes, visų pirma, kaip iki jo nusigauti, kaip sodo gėrybes išvežti ir visokius daiktus atsivežti? Privažiuojamo kelio nėra, yra tik laiptuotas takas su milijonu nepatogių laiptų. Iki jūros leidomės žemyn geras 40 minučių. Kai pakirsdavo kojas, prisėsdavome ant laiptų atsipūsti ir stebėdavome driežus, kurių čia begalė. Taip ir pavadinome šį taką – driežų takas. Kad nevažiavome su autiku visai nesigailėjome, šis žygis mums patiko. Pakeliui sutikome tik kelis turistus, kurie lipo aukštyn į Ravello. Nepavydžiu... 99Kai nusileidome į pakrantės miestelį Atrani, įsitaisėme ant bažnyčios Collegiate Santa Maria Maddalena laiptų,  pavalgėme savo maistelio, pailsėjome, leidome kojytėms atsikvėpti. 100Pamanėme, kad kojos greičiau atsigautų, jei jas įmerktumėme į jūrą. Taip ir padarėme. Įbridau su šortais, užsisvajojau, nelauktai atvilnijo banga ir konkrečiai mane užliejo. Paskui vaikščiojau su šlapiais šortais, atrodžiau kaip į kelnes  prisiusiojęs...

       Amalfi miestelyje nuplovėme prakaitą nuo veido fontane Fontana di Sant‘Andrea, kuris randasi aikštėje Piazza Duomo. Ten pat yra ir laiptai, vedantys į pagrindinę šios vietos atrakciją – katedrą Cathedral of Saint Andrew the Apostle (įėjimas 3 Eur žmogui). 104Iš pradžių apžiūrėjome kiemelį su nedideliu viduržemio stiliaus sodeliu pilnu palmių, gėlių ir žalumos bei dengta arkada. Žavėjomės šiomis unikaliomis rytų stiliaus arkomis, palaikomomis 120 grakščių kolonų. Sakoma, kad menas priartina mums prie Dievo. Gal todėl religinio kulto pastatai ir interjeras dažniausiai būna tikri meno šedevrai. Iš čia geriausiai matosi katedros varpinės bokštas su maurų stiliaus kupolu.

 114

Na, ir pabaigai „programos vinis“ – Kripta, kuri yra tikroji Amalfi „širdis“, nes čia laikomi pirmojo Jėzaus mokinio Šv. Andriejaus palaikai. Kripta tikrai palieka gilų įspūdį. Virš pagrindinio altoriaus yra krištolinė ampulė, kurioje įvairiomis religinėmis progomis susikaupia toks klampus skystis „Manna“. Jis pritvinksta į ampulę iš Šv. Andriejaus kapo. Tai Amalfyje vyksta jau 750 metų. Vietiniams gyventojai tai yra kaip „ženklas“, kuris įkvepia giliam ir nuoširdžiam dvasingumui. Būnant kriptoje, prie apaštalo kapo, galima sustiprinti arba atnaujinti savo tikėjimą Jėzumi.117

      120 Pasivaikščiojome miestelio gatvelėmis, vietinėje parduotuvėje nusipirkome alaus „Peroni“ (0,66 litro 2 Eurai), skaniai išgėrėme, kiekvienas gurkšnis buvo lyg iš palaimos šaltinio. Be šalto alaus pietų šalyse neįmanoma apsieiti. Tai yra neginčijamas faktas. 127134Patraukėme link „SITA“ autobuso stotelės, tačiau į autiką neįlipome, nes pilna norinčių juo važiuoti. Net stovimų vietų nebuvo. Teko laukti sekančio autobuso ir stovėti „gyvoje“ eilėje. Turistų susirinko ištisa minia. Praktiškai reikia prieš kokį pusvalandį ateiti ir užsiimti eilę. Tokia realybė. Nuvažiavome iki Positano ir ten išlipome. 135144Labai mielas miestelis, juo geriausia grožėtis nuo jūros pusės. Uola aukštyn besistiebiantys namai atrodė kaip kokia spalvota Lego dėlionė. 149Bangos gana stipriai plakė krantinę, sukeldamos purslų fiestą. Merginos vis bandė pagauti tą momentą ir nusifotografuoti ore pakibusių purslų fone. 147Vakarėjo, bet pliažas pilnas, žmonės maudėsi, gaudė paskutinius saulės spindulius. 154Jūroje prie Positano pilna inkarą išmetusių jachtų ir katerių. Suskaičiavau jų apie 150. Vietinėse parduotuvėse domėjomės labai gražiais keramikos gaminiais: čia ir plytelės, ir lėkštės, ir stalo servizai...Tikrai gražūs rankų darbo gaminiai. Aš išsirinkau vieną man patikusią didelę lėkštę, bet pradėjau blaškytis ir nebepirkau. Pamaniau, kad paskui likusį kelionės laiką reikės „cackintis“ su šiuo dūžtančiu daiktu. Tiek to.

       Iš visų tą dieną aplankytų miestelių labiausiai mums patiko Ravello ir Positano, mažiausiai vertas dėmesio – Amalfi. Tai yra subjektyvi nuomonė. Iš Positano autobusu važiavome atgal į Sorrento, stovėjome pačiame priekyje šalia vairuotojo, todėl vėl mėgavomės vairuotojo meistriškumu bei pro langus plaukiančiais vaizdais. Sorrento supermarkete apsiprekinome alumi Peroni (0,85 centai už 0,66 litro butelį), baltu vynu (1 litras 1,6 Euro), salamiu, kumpiu (5 Eur), duona (1,5 Eur) rytdienai. Nors buvome pavargę, tačiau išpėdinome į centrą, kabake pavalgėme visokių skanių užkandėlių rinkinio (sūrio rutuliukai, vištienos suktinukai, bandelės su įvairiais įdarais ir t.t.). Viską užgėrėme alučiu. Sąskaita 18,5 Eur už 2 žmones. Pasistiprinę užėjome į keramikos parduotuvę ir šį kartą jau nesusilaikėme bei nupirkome dvi labai smagias bei žaismingas rankų darbo lėkštes (23 Eur už abi). Planą pasėdėti su vynu parke ant suoliuko sujaukė netikėtai prapliupęs lietus, todėl vynu mėgavomės viešbučio kambaryje.

Booking.coms
storyLazyload();