Bom dia arba savaitė Madeiroje

Mama kažkada užsiminė, kad labai norėtų į Madeirą, o man tas pavadinimas tuo metu beveik nieko nesakė. Bet ta mintis nusėdo kažkur galvoje, vis pasiieškodavau informacijos ar paskaitydavau kokį į rankas papuolusį straipsnį, kol galiausiai labai aiškiai suvokiau - NORIU! Pradžioje to noro nepavyko įgyvendinti nepavyko, nes neradau kompanijos, kai netyčia ir neplanuotai mano gyvenime pasimaišė toks pat nuotykių ieškotojas, kurį pavyko savo norėjimu užkrėsti :) Tada sekė dar daugiau guglinimo, ką toje Madeiroje galima nuveikti, pamatyti ir buvo nuspręsta, kad mėgausimės tuo, ką Madeira turi geriausio – gamta, ir kiek įmanoma labiau išlįsime iš komforto zonos. Agentūros paslaugomis naudojomės tik todėl, kad kol kas tiesioginis skrydis į salą galimas tik užsakomaisiais reisais, o visą savaitės veiklą suplanuoti padėjo įvairūs forumai, youtube ir grupės Facebook'e.

Taigi vėsią ir vėjuotą rugsėjo pabaigos dieną paliekame Lietuvą su vitimi, kad Madeiroje bus gerokai šilčiau ir neišsipildys orų prognozės, kurios visai savaitei žadėjo lietų. Madeiros oro uostas pakliūna į 10 pavojingiausių oro uostų pasaulyje, kadangi pakilimo takas yra ganėtinai trumpas ir dalis jo nutiesta ant polių tiesiog vandenyne, o kad nebūtų per lengva, sąlygas neretai sunkina stiprūs šoniniai vėjai. Nusileidimas buvo neįtikėtinai sklandus ir švelnus, ir štai mes atvykome! Pirmas įspūdis - ir kaip tie žmonės pasistato namus ant uolos ir dar ant skardžio automobilį priparkuoja...

Kol autobusiukas veža į viešbutį suprantu dar vieną dalyką: teks iš naujo įvertinti vairavimo įgūdžius, kadangi keliai (išskyrus greitkelį) be proto statūs, vingiuoti ir siauri. Bet kas mums jauniems, nevedusiems :)

Kas labai maloniai nustebino - visoje saloje be galo švaru. Ar tai būtų sostinės centras, ar mažas miestelis vidury niekur: visur švaru, lyg ką tik išplauta. Dar vienas skirtumas nuo Lietuvos – vairavimo kultūra. Sostinės Funšalio senamiestyje beveik nėra kelio ženklų, ypač žyminčių pagrindinį ar šalutinį kelią, vairuotojai prie sankryžos sustoja, vienas kitam mosteli – važiuok, kitas nusišypsojęs pamoja ir visi patenkinti. Arba siauroje vienpusio eismo gatvelėje prie mokyklos mama sustabdo automobilį, ramiai padeda susirinkti vaikui daiktus, su juo atsibučiuoja, o tuo tarpu visa susidariusi mašinų kolona už jos stovi ir kantriai laukia. Pabandžiau įsivaizduoti tą pačią situaciją Lietuvoje ir kiek sekundžių reiktų, kad būtum užpypintas ir palydėtas keiksmais...

Vairavimas Madeiroje vertas atskiro paminėjimo. Keliai siauri, statūs, vingiuoti ir dažniausiai visi išvardyti komponentai eina kartu. 40 proc. įkalnė ar nuokalnė ten visai natūralus reikalas. Taip ir važiuodavom, arba visą kelią pirma-antra pavara mašina pūškuodama lipa į kalną, arba mini stabdį ir tikiesi, kad prie kokio posūkio ant skardžio stabdžiai nepaves

Booking.coms
storyLazyload();