Jei kartais netyčia atsidūrėte Azerbaidžane, kaip mes 2011 metų vasarą. Tai siūlytumėm nuvykti pietryčiuose netoli Qubos(Gubos) plytintį kaimą - Khinalugą.
Kaimas aukštai Kaukazo kalnuose 2350 metrų aukštyje. Labai izoliuota vieta tarp pietų ir šiaurės Kaukazo mena jau 5000 metų ir yra viena iš pasaulyje seniausių nuolat gyvenamų vietų. Kaimas labai sunkiai pasiekiamas, dėl to išsaugojo savo kultūrą ir kalbą nuo išorinio poveikio. Khinalugo kalba priklauso šiaurės Kaukazo kalbų grupei, kalbama tik šiame kaime kartu su azerbaidžianiečių kalba. Šiuo metu gyvena 2000 Khinalugiečių, kurie dėl nesenai asfaltuoto kelio nebėra taip atskirti nuo pasaulio kaip prieš penkmetį. Iki artimiausio miesto Guba(Quba) apie 45 km į šiaurę. Tai yra vienintelis kelias jungiantis su pasauliu, o aplink tik kalnai.
Atstumą nuo Gubos(Quba) ir Khinalugo nusprendemė eiti pėsčiomis, kol nusibos ar pavargsime, tada tranzuoti. Nuomotis nivą nebuvo nei pinigų, nei noro, tai galėjome padaryti artimiausiame mieste Guboje. Khinalugą pasiekėme tik penktą valandą popiet, nors išėjom kaukazietiškai anksti - 11 val. ryto. Pavežėti vietinių draugų nuo Gubos kokį 15 kilometrų, pradėjome eiti likusius 30. Kelias ypatingai gražus, einantis per tarpeklius, pro raudonus kalnų skardžius, pro piemenukus auksadančius, baltus lyg smėliuotus kalnus, pro dar vieną pėmenuką su ožkom, karts nuo karto pralekiančiomis nivomis, mergaites pardavinėjančias vaistažoles, pro kelią šalia kalnų upės ir asilų kaimenę, - taip keliavome tarp kalnų link Khinalugo.
Kalnai kalneliai
Vyrai vairuoja namo
Mergaitės pardavinėjančios vaistažoles puola turistus.
Atvykome su azerbaidžianiečių porele, jie poilsiavo, vaikinas buvo tarnavęs armijoje šiame regione. Merginai aprodinėjo savo jaunystės nuotykių vietas. Kiek suprantu, ši porelė azerbaidžianiečių aukštesniosios klasės pavyzdys. Vaikinas nesenai buvo grįžęs iš Dubajaus, dirbo naftos versle, mergina graži ir dirbtina kaip barbė, jos profesija liko nežinoma. Su šiais įdomiais ir maloniais žmonėmis užmezgėme kontaktą su vietiniais, visi buvome pakviesti arbatos.
Už stalo galo esantis žmogus virš 10 vaikų tėvas šalia jo žmona. Visą gyvenimą praleido nuostabiame kaime.
Khinalugo kaime be ramybės klonių yra ir 12a. ir 15a. mečetės, senosios kapinės ir vietinis muziejus. Su anksčiau minėta porele aplankėme muziejų, kuriame puikavosi viskas ką kaime sugebėta rasti senesnio ir menančio praeitį. Nors buvo įdomiau pats miestelis, muziejuje eksponuojamos senos kaimo nuotraukos švystelėjo to kaimo gyvenimą, kuris po truputį keičiasi.
Vis dėl to Khinaluge laikas lyg sustojęs. Namai pastatyti iš šalia surinktų akmenų, šalia jų suštabeliuoti mėšlo briketai. Dėl aukščio skurdi gamta išmokė ištverti šaltas žiemas. Gyvūnas ir žmogus gyvena harmonijoje. Jei ne elektros stulpai ir plastikinės šiukšlės, turbūt nepastebėtume skirtumo tarp dabartinio ir prieš šimtą metų buvusio vaizdo.
Nuėję į parduotuvę nusipirkome arbūzą. Šalia stovinčioje pašiūrėje, kaip ir visuose Azerbaidžiano kaimuose, pulkas vyrų žaidė šaškėmis, šachmatais ar nardais. Tapome dėmesio centru, apsimainėme šypsenomis ir patraukėme link vietos kempingauti. Žmonės kaime pasirodė nedrąsūs svetimšaliams, tik vaikai mus lydėjo pro kaimą.
Pakalnėje radome visai nieko vietelę, paskui paaiškėjo, kad tai ir yra tos senosios kapinės, kurių nepastebėjome nes iš jų likę tik sudilę akmenys. Nenorėdami nieko įžeisti patraukėme ieškoti laimės kitur. O tą laimę radome prie upės nuošaliau miestelio.
Kitą rytą atsibudome pilni jėgų ir pailsėję nuo azerbaidžianietiškų karščių susikrovėme daiktus. Pajudėjome link Gubos, pas ten laukiančius mūsų draugus.
