Automobiliu per Lenkiją, Vokietiją ir Daniją

Nakvojame šalia greitkelio, kažkokiame Burgdorfe netoli Celės. Martha & Willis Gästehaus užsisakiau tik todėl, kad buvo pakeliui ir nebrangu – 50 eur. O atradau nuostabų namą! Per visą mano keliavimų laiką tai nakvynės vieta, patenkanti į mano TOP trejetuką! Buvę dabartinių šeimininkų senelių namai, kuriuose tvyro tiesiog ypatinga aura, erdvūs, neapsakomai jaukūs, įrengti su tokiu skoniu, yra viskas ko reikia ir nieko  per daug, su žavingu kiemeliu. Gal kam būtų minusas, kad nėra interneto, bet mums netrukdė, nes nesinorėjo nieko daryti, tik sėdėti patogiuose krėsluose, susisukus į minkštus pledukus ir tyliai gėrėtis.

5 diena, 140 km. Skaudama širdimi atsisveikiname su miela vieta ir važiuojame link Celės. Šiandien fiksuoju pirmą nepasisekimą, iškritimą iš numatytos programos. Nepaprastai norėjau pamatyti Celę, bet labai lyja, tiesiog pliaupia, nematyti jokios prošvaistės ir mano vyrai nenori sušlapti. Todėl tik pravažiuojame, kiek leidžiama, automobiliu, ir paliekame miestelį.

Sekantis sustojimas – Hodenhagenas, Seregentis. Važiuodami vis žiūrime į dangų ir visaip užkalbinėjame lietų, nes zoologijos sodas lyjant – irgi nedidelis malonumas. Susimyli ir pagaili mūsų dangaus valdovai. Seregenčio parke smagiai pasibuvome didesnę pusę dienos. Parkas labai didelis, jame ir atrakcionai, ir žvėreliai, ir safaris. Mus tas safaris labiausiai ir domino. Planuodama kelionę, kiek skaičiau, taip ir nesupratau, ar galima eiti tik į safarį, ar būtina pirkti bilietus ir į parką. Turėjau progos įsitikintiJ. Jei nori tik pravažiuoti mašina pro laukinių gyvūnų teritorijas, į patį parką galima ir neiti. Bilietai nepigūs, suaugusiam bilietas į parką kainuoja 34,50 eur ir dar papildomai reikia mokėti 5,50 eur už safari-busą. Galima tą 10 km ilgio safario trasą pravažiuoti ne autobusu, o savo automobiliu. Važiuoti autobusu smagiau, jei moki vokiečių kalbą, nes vairuotojas visos kelionės metu kažką labai vaizdžiai, matomai, su juokeliais, pasakoja. Kai kalbos nesupranti, belieka tik žiūrėti pro langus. Apskritai parke visa informacija tik vokiškai.

Buvau prisiskaičiusi, kad beždžionės mašinoms nulupinėja veidrodėlius, kad baisu važiuoti pro plėšrūnų teritorijas. Todėl, dėl viso pikto, ir pasirinkome safari-busą. Iš tikrųjų savo automobiliu galima važiuoti drąsiai. Beždžiones ir safario kelią skiria vandens griovys, liūtai, tigrai ramūs ir abejingi kaip kačiukai, be to, budi apsauga. Seregenčio safaris, aišku, toks truputį vaikiškas, manau, kad Afrikoje jis žymiai įspūdingesnis, šiurpulingesnis. Bet vis tiek ten smagu pabūti, tiek parke, tiek pravažiuoti busu. Mums visiems trims labai patiko. Parke gyvena baisiai faina beždžionių šeimynėlė, gal valandą stebėjome jų gyvenimą, ypač, kaip mama auklėja savo mažylį, - na, niekuo mes nesiskiriame nuo jųJ.

Nakvojame Bremene, dviem naktims užsisakėme apartamentus, niekuo neypatingus, net nelabai juos ir prisimenu, todėl nevertus ir apkalbėjimo. Ai, tiesa, ten sulaužėme lovą, vos ant jos prisėdę, matyt, ji jau ir buvo sulaužyta, mes tik pribaigėme. Teko vyrui pasidairyti po kaimynų sandėliukus. Susirado lentų, vinių, įrankių ir sutvarkė.

Vakare perkeliant nuotraukas iš fotoaparato į planšetę, jos ėmė ir dingo – iš visur ir visiškai. Viena iš kelionės nesėkmių; labiausiai gaila būtent Seregenčio, neturime nė vienos žvėriukų nuotraukos.

6 diena, Bremenas. Važinėjamės miesto transportu, bilietas mums trims visai dienai visomis transporto rūšimis kainuoja 13,30 eur. Labai gražus ir žavingas Bremeno senamiestis, tik vėl gi – visur vyksta statybos, gatvių remonto darbai, todėl darko vaizdą. Sūnus vienas ėjo į mokslo muziejų Universum, bilietas – 11 eur. Ilgokai jis ten prabuvo, apie tris valandas, apskritai patiko; sakė, buvo ir jau matytų, ir dar neregėtų, įdomių dalykų. Mes jo laukdami deginomės parke ant pievos, oras nuostabus buvo.

7 diena, 480 km. Traukiame į Daniją. Keliai čia nemokami, mokami tik du tiltai, vienu iš jų važiuojame. Tilto ilgis 18 km ir susimokame atitinkamai – 245 kronos arba 34 eur, sakyčiau, tikrai nemažai. Apie pačią šalį prisirankiojau tokių įdomių faktų: 99 proc. Danijos žydų išgyveno holokaustą; pirmoji šalis, pripažinusi tos pačios lyties santykius; viena iš mažiausiai korumpuotų šalių pasaulyje; seniausia besitęsianti monarchija Europoje; visoje šalyje yra daugiau kiaulių negu žmonių: gyvena arti 6 mln gyventojų, o per metus užaugina apie 29 mln kiaulių; o sostinėje - daugiau dviračių, negu žmonių; visoje šalyje nėra tokios vietos, kuri nuo kranto būtų nutolusi daugiau nei 52 km. Ir be abejo, svarbiausias faktas: danai išrado LegoJ. Gal todėl jie laikomi laimingiausia tauta?

Nakvojame Odensėje, viename seniausių, trečiame pagal dydį Danijos mieste, kuriame gimė H. K. Andersenas. Nakvynės vieta tikrai verta apkalbėjimo. Cosy Riverside Room - netoli miesto centro, tarp daugiabučių namų įsiterpęs namukas ant pat upės kranto, iki visiškos laimės trūko tik saulėto, gero oro, kad būtų galima pasėdėti lauke, pasimėgauti. Įrengtas moderniai, erdvu, jauku, atskiras įėjimas; nors svečiai apgyvendinami pusrūsyje, bet tai visiškai netrukdo. Labai mieli jauni šeimininkai, galima pas juos išsinuomoti baidares.

Vakare einame pasivaikščioti ir miesto centras tiesiog sužavi. O dar kaip tik vyko kažkoks gėlių festivalis, prie miesto rotušės gėlių jūra, koncertai, minios žmonių, matėme ir merą su visomis savo regalijomis. Nuostabus miestelis!

8 diena, 242 km.  Hileriodas, Frederiksborgo karališkoji pilis – didžiausia renesansinė pilis Skandinavijoje. Ežere įtupdyti rūmai įspūdingi ir gražūs; kadangi nuodugniai apžiūrėti esame nutarę kitą pilį, pasivaikštome po Frederiksborgo sodus.

Helsingioras, Kronborgas – legendinis Elsinoras, niūroji, paslaptingoji Hamleto pilis, stūksanti ant jūros kranto. Mano vaizduotė jau piešia įvairiausias scenas iš Šekspyro tragedijos, jau užuodžiu kraujo kvapą ir vos ne bėgte bėgu į pilį. Mums pasisekė, kad buvome rugpjūčio mėnesį, nes šiuo metu pilies menėse, kieme gyvai vaidinamos atskiros scenos iš „Hamleto“. Tai vienintelis šios pilies įdomumas, nes kitu atveju joje visiškai nebūtų ką žiūrėti. Aktorių vaidyba tokia, na, pervaidinta, perspausta, truputį net juokinga dramatiškiausiose vietose, bet vis tiek tai yra gerai. Ir ne taip apmaudu dėl veltui išmestų pinigų, nes bilietai man pasirodė nepigūs: 145 kronos arba beveik 20 eur žmogui; tiesa, vaikams iki 18 metų bilietų nereikia. Kadangi modernios technologijos šios pilies dar nepasiekė, mes greitai sukurpėme planelį, kaip pilį apžiūrėti pigiau. Bilietus tikrina prie įėjimo sėdinti bobulė, kuri jų net į rankas nepaima, užtenka juo tik pamojuoti. Taigi: nusiperka kompanija vieną bilietą, įeina pirmasis, apibėga pilį, nors ji didelė, bet ten ilgai nėra ką veikti, grįžta, perduoda tą patį bilietą kitam ir taip toliau. Kol vieni laksto viduje, kiti apeina teritoriją, pakvėpuoja jūros oru nuo pylimo. Čia aš pusiau juokauju, mes, aišku, pirkome du bilietus, bet išėję iš pilies primetėme, kad toks variantas visiškai įmanomas.

Booking.coms
storyLazyload();