Austrija: Savaitgalis Vienoje. Kai derini kultūrą su vakariniais pasiblaškymais

Vėliau mūsų draugas nusivedė į „skylę“ Casablanca, kur buvo gyva muzika bei alus. Įlindus į barą, vos praeiti gali (past. Nu gi baisiai įdomu, kokia čia vieta) :D Prasibrovus pro žmones (kurie pagrinde stovi, nes nėra laisvų sėdimų vietų), pakilome į viršų, kur buvo keletas staliukų, kurie, be abejo, buvo užimti. Tačiau prisėdome šalia jau sėdinčių žmonių. Šioje vietoje nepavyks susikalbėti, gali tik paklausyti gyvai dainuojančios vokalistės, brazdinančios gitara. Seni geri gabalai, seksualiai užkimęs vokalistės balsas ir kartu dainuojanti publika – jėga :D Iš viršaus matosi apačioje dainuojanti mergina, tad nesi atskirtas. Kam nepatinka nutrintos vietos ir limpantys stalai su daug garsios muzikos, tai aplenkite šią vietą.. nors šiaip visada įdomu bent trumpam įlyst ir pažiūrėti gyvai kur lankosi vietiniai gyventojai :)

Paklausius geros, senos muzikos, nusprendėme keisti lokacijos vietą. Tačiau jau buvo vidurnaktis ir žinokite bėda :) Nes visur sausakimša... Laisvos vietos radome kokteilių bare Bar13, kuriame kainytės kandžiojasi (alus 0,33 – 4,90 Eur, kokteiliai nuo 7 eur iki 15 eur.), bet  galėjome pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais ką gražaus pamatėme Vienoje, kaip ji mus sužavėjo savo įspūdinga architektūra, švara, saugumu. Tai pat buvo labai įdomu pasišnekučiuoti, kaip sekasi mūsų draugui gyventi Vienoje, koks tas vietinių gyvenimas :) Taigi dar pasišnekučiavus ir jau jausdami dienos nuovargį, keliavome į viešbutį. Kas labai patogu savaitgaliais, kad metro važinėja kiaurą parą, tai be vargo grįžome namo. Bevelkant kojas į metro stotelę pasigrožėjome Vienos operos pastatu.

Ryte nenoriai pramerkę akeles, nuskubėjome pusryčiauti.

Šian oras dar nuostabesnis –  žydras dangus, saulė šviečia, jokio vėjo, malonus rytinis šaltukas kutena nosį. Taigi sakome, geras oras, nelendam į muziejus, važiuojame į Schonbrunn rūmus (lietuviai įvairiai vadina ir Šionbruno, ir Šenburno).

Teko man pabuvoti šiame parke prieš kokių 20 metų vasaros metu, kai parke žydi gėlynai. Bet kai saulė šviečia tai ir žiemą labai gerai :) Užkopėme į kalną pasižvalgyti į rūmus bei apžvelgti miesto panoramos. Parkas milžiniško dydžio, jame taip pat įsikūręs zoologijos sodas. Šį parką labai mėgsta vietiniai gyventojai, ypač bėgikai :)

Pabuvoję parke ant suolelio saulytės atokaitoje, nusprendėme važiuoti iki miesto kapinių (past. Esu girdėjus, kad yra dvejos), surasti Liudviko Van Bethoveno paminklą. Kapinės milžiniško dydžio, prie jų yra gal 4 tramvajaus stotelės. Paminklai tokio masyvumo, kad į kai kuriuos gali įeiti... bet nei Bethoveno nei Štrauso paminklai nesužavėjo, net gal šiek tiek pranyko toje didelėje kitų paminklų masėje. Šiaip jei turi kitų objektų savo sąraše, gal neteikčiau prioriteto šiam objektui nebent esi didis gerbėjas šių muzikų :) Bet čia tik mano asmeniniai pamąstymai :)

Po ilgoko pasivaikščiojimo pradėjo gurkti skrandukai. Tačiau dar užsukome pasigrožėti Belvederio rūmais (past. nes jie pakeliui važiuojant iš Didžiųjų kapinių), o tada keliavome pavakarieniauti į Centimeter (vakar jame buvome). Žmonių jau nedaug sekmadienio popietę, tad ir baras pustuštis. Užsisakėme šonkaulių porciją (gali rinktis M, L, XL dydžio) dviems, tuomet tradicinį „šakar makar“ (dešrelės, mėsytės, makaronai, ir t.t.) bei chili corn su tofu. Visą meniu esu nufotografavusi ir įkėlusi į google kavinės vietą.

Į vakarą susisiekėme su savo klasioku, kuris mums žadėjo nuvežti šiek tiek už Vienos (past. galima nuvažiuoti ir viešuoju transportu). Pažadėjo ir nuvežė į Kahlenberg. Ten atsiveria TOOOOOKIA miesto panorama, kad ohohohoho....Atėmė amą :O

Pasigrožėję nuostabia naktine Vienos panorama, išgėrę kavos, patraukėme į miestą, paskutinio vakaro pasisėdėjimui bare. Vieta neprašmatni ir labai paprasta HAWIDERE - Bier & Burger (Ullmannstraße 31, 1150 Wien, Austria), bet... alaus mėgėjams čia rojus, nes pilstomo alaus gal kokių 20-30 rūšių, o taroje parduodamo alaus dar daugiau. Taip pat didelis pasirinkimas vegetarams, kas nėra dažna bei daug skanaus kitokio maisto Aš nusprendžiau pasilepinti desertu (past. šį desertą galima daug kur rasti kavinėse, gal net dažniau nei štrudelį :)) 

Meniu prie desertų net parašyta kokia alaus rūšis labiau tiktų :D Dar pasišnekučiavę, šį vakarą ilgai nenaktinėjome (kadangi laukė ankstyvas skrydis). Atsisveikinant su mūsų draugu, žadėjome, kad reikės dar grįžti į šį nuostabų miestą ir būtinai dar pasimatyti.

Kitą rytą kėlėmės 4 val. ryto ir iki oro uosto nukakti pasinaudojome uber‘io paslaugomis (kelionės draugas iš vakaro užrezervavo automobilį, kaina buvo apie 30  Eur). Atvykę į oro uostą nupėdinome sušlamšti savo pusryčių lauknešėlio gauto viešbutyje (past. Paprašėme iš anksto. Lauknešėlyje buvo obuolys, sulčių pakelis, vaflių pakelis ir du sausoki sumuštiniai su sūriu ir kumpiu) :) Sprangiai pavalgę, dar pasižvalgėme skanumynų diutike, o įsėdus į lėktuvą, akys jau pradėjo pačios lipti, net nepakilus... Zzzzz...