Jerevane būtinai apsilankykite Vernisaže. Net jei nieko ir neplanuojate pirkti. Vernisažas – tai Jerevano centre, netoli Respublikos aikštės, esantis sendaikčių ir rankdarbių turgus. Na, rankdarbių – per kukliai pasakyta. Veikiau – meno kūrinių. Suvenyrus ir mielus prisiminimus iš Armėnijos sau neabejotinai rasite Vernizaže. Būtinai derėkitės. Nedrąsu ir nemokate? Nieko tokio – prekeiviai jus įtrauks. Beje, maloniai ir neįkyriai. Neturite grynųjų? Irgi nieko tokio – bankomatas šalia. Neturite vietos bagaže? Ne bėda – galima rasti ir mažų, lengvų smulkmenų. Net jeigu tikrai, tikrai nieko neplanuojate pirkti, Vernisaže būtina apsilankyti tam, kad pajustumėte Armėnijos dvasią. Beje, šeštadienis laikoma geriausia diena apsilankymui. Vernisažas dirba nuo 9 val., bet taip anksti atskubėti neverta, nes prekeiviai tuo metu dar tik išsipakuoja prekes.
Spalvos, skoniai, kvapai, šurmulys – tai Jerevano GUM maisto turgus. Kalnai šviežių ir džiovintų vaisių, maišai riešutų, dėžės prieskonių, rietimai lavašo. Dar daržovės, uogienės, gėrimai, mėsos gaminiai... Irgi būtina apsilankyti. Ir patartina prieš lankantis nevalgyti bei po lankymosi greitu laiku neplanuoti valgyti, nes prekeiviai privaišins tiek, kad ohoho. O atsisakyti nemandagu, net jei ir neplanuojate pirkti. Nepamenu, ar kada nors anksčiau esu ragavusi saldesnių vynuogių, sultingesnių persikų, puikesnių džiovintų abrikosų. Na, o mano favoritai – džiovinta jautiena basturma, sutirštintose sultyse išmirkytos bei saulėje išdžiovintos riešutų girliandos sudžiuk (sujuk; pastaruoju pavadinimu vadina ir dešrą), dar maltų riešutų „gniūžtės“, taip pat kaip sudžiuk, aplietos sultimis ir išdžiovintos, kurių pavadinimo nežinau. Žodžiu, GUM‘e rasite ir kuo save palepinti, ir ką lauktuvių parvežti. Beje, lauktuvės sunkokos. Rodos, kiekis nedidelis, bet svoris susidaro nemažas.
Paragauti vietinės virtuvės patiekalų – neatsiejama kelionės dalis. Apsilankymas armėnų kavinėse labai paskanino kelionę. Chašlama, dolma, chačiapuri, basturma, gata, lavašas, na ir, žinoma, šašlykas – Lietuvoje gerai žinomi bei pamėgti patiekalai. Liusine man rekomendavo apsilankyti restoranuose „Sherep“ ir „Tavern Yerevan“. Kainos panašios kaip Vilniuje, tai tarkime, kad labai nesikandžioja. Paskutinę dieną planavau paieškoti dar ko nors įdomaus, bet po rytinio chačiapuri ir daug išragauto maisto GUM‘e buvau soti iki Vilniaus.
Antradienio skydžiai į priekį ir šeštadienio atgal buvo labai patogūs, nes Jerevane lėktuvas nusileisdavo iki pusiaudienio, o skrydis į Vilnių – tik vėlai vakare. Beveik pilnos penkios dienos – visai nemažai. Per šį laiką daug pamačiau, sužinojau, pabendravau su skirtingais žmonėmis iš įvairių šalių. Liko daug nepamatyta – Ečmiadzino ir Zvartnots katedros, Novoranko ir jau minėtas Tatevo vienuolynai, Areni vyno ir Ararto konjako gamyklos, kt., bet patirti įspūdžiai, išgirsti faktai bei nuomonės padėjo iš mažų dalelių sudėlioti šalies dėlionę.
Tad kokia ta Armėnija? Autentiška, turinti labai seną istoriją, kalbą, raštą, religiją, gilias tradicijas, praradusi daugybę teritorijų ir dėl to sukaupusi nemažai skaudulių. Išbarstyta po pasaulį, bet nepamirštanti savo šaknų. Esanti tarp Europos ir Azijos ne tik geografine, bet ir kultūrine prasme. Apdovanota nuostabiu kraštovaizdžiu turisto akims, bet tikriausiai turinti atšiaurumo čia gyvenantiems. Puoselėjanti maisto kultūrą ir ją skleidžianti po pasaulį. O visų pirma – be galo draugiška ir svetinga.
Armėnija, 2022 m. spalio 11-15 d.
Tuo metu, kai buvo rašomas šis straipsnis, Wizz Air pranešė, kad tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Jerevaną nebevykdys.
Kviečiu užsukti į mano FB tinklaraštį https://www.facebook.com/profile.php?id=100063556674721
