Norėjau pradėti nuo to, kad kelionė į Armėniją buvo netikėta. Bet ne, tai nebūtų tiesa. Pirmą kartą apie tai, kad norėčiau pamatyti Sevaną, pagalvoja prieš 31-erius metus! Tuomet epizodiškai teko pabendrauti su iš ten atvykusiais armėnais ir jie labai šiltai atsiliepė apie savo gimtąsias vietas. Tik laikai keitėsi, su jais – ir galimybės. Vieni norai keitė kitus. Armėnija liko kažkur už brūkšnio, jei apskritai ir ten buvo. Na, o jau praėjusiais metais ji mane pati susirado. Dar metų pradžioje, ieškant ką įdomaus perskaityti, už akių užkliuvo „Mano draugas armėnas“. Antrą Velykų dieną į oro uostą atvažiavusi pasiimti iš Portugalijos grįžtančio sūnaus pirmiausia, ką pamačiau žvilgtelėjusi į švieslentę – Jerevanas, Wizz Air. „O Jerevanas, kaip faina!“ – pagalvojau. Grįžęs sūnus tarp visų studentiškų reikalų papasakojo, kad susipažino su armėnais ir skris pas juos pasisvečiuoti. Aš dar tą pačią naktį pradėjau ieškoti, kiek gi tas skrydis ir visa kita kainuoja bei ką įdomaus ten galima nuveikti. Na, kai ką skaičiusi buvau anksčiau, bet beveik viskas jau buvo prisimiršę. Dar po kelių dienų kolegė feisbuske paskelbė nuotrauką iš... Iš kur gi? Aišku, kad iš Armėnijos. Ir dar prirašė, kad Armėniją galima įsimylėti. Gegužę sūnus grįžo pilnas geriausių armėniškų įspūdžių. Ar galėjau aš dar norėti kur nors kitur atostogauti?
Vasarą atostogauti galimybės neturėjau. Be to, visi žinome, koks chaosas vyravo oro uostuose. Nuojauta sakė, kad reikia rinktis spalio pirmą pusę. Galiu pasakyti, kad ji manęs neapgavo. Bilietų kainos normalios, su skrydžiais viskas tvarkoje, oras vis dar vasariškai puikus. Tiesa, nežinomybės vis tik šiek tiek buvo, nes likus mėnesiui iki atostogų, atsinaujino ginkluotas konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Mūsų URM tinklapyje švietė įrašas „Rekomenduojama įvertinti būtinybę keliauti!“, o naujienų portalai skelbė žinias apie žuvusiuosius. Sekiau situaciją kasdien ne tik lietuviškuose tinklapiuose. Ir visur ta pati skurdi informacija. Kai galiausiai padėtis apsiramino, prasidėjo bėglių nuo mobilizacijos antplūdis... Niekada anksčiau nesidrausdavau nuo neįvykusios kelionės, bet šį kartą apsidraudžiau.
Taigi, taip lauktas rytas išaušo... Jerevano oro uoste viskas praėjo greitai ir sklandžiai, nors pareigūnai visų atskridusiųjų pasus gan įdėmiai pavartė. Iki dokumentų patikros išsikeičiau grynuosius. Nors nuojauta sakė, kad tai daryti labiau apsimokėtų mieste, bet tam, kad iki jo nusigauti, pinigų juk reikia. Dar viena keitykla yra ir jau išėjus po patikros. Tiek keitykloje, tiek atsiskaitant ir gryninantis „Revolut“ kursas buvo vienodas. Beje, Jerevane, bent jau centre, bankomatų labai daug. Kortele atsiskaityti irgi galima daug kur. Kaip viena gidė sakė, kad jeigu kaimas, tai nereiškia, kad jie kortelių skaitytuvo neturi. Aš seniai turėjau, tik vis nenaudojau „Revolut“, bet dabar įvertinau privalumus, nes išsigryninant pinigus nėra mokesčių, visur (išskyrus lėktuvą) ją priima ir dar jokios baimės, kad kažkokia automatinė banko sistema užblokuos sąskaitą.
Oro uoste yra ne vienas operatorius, siūlantis įsigyti SIM korteles. Nežinau, kurio pasiūlymai palankiausi, nes aš – nepatikėsite – įsiverčiau su wifi ir... žemėlapiu. Wifi daug kur gerai veikia (turų autobusuose, viešbutyje, muziejuose), o kur nėra galimybės juo pasinaudoti, tai, na, ne karvę kainuoja ir mūsiškis ryšys. Žemėlapį pasičiupau išeidama iš oro uosto, o kelionės pabaigoje iš jo liko tik skutai.
Kaip iš oro uosto patekti į miestą? Vos išėjus iš jo dešiniau yra autobusų stotelė, kairiau – taksi sustojimas. Aš pasirinkau taksi, nes greičiau ir patogiau. Iki kelionės pasiskaičiau, kad galima per programėlę įsikviesti „Yandex“, bet atsisakiau šių paslaugų, manau, žinote, kodėl. Dar pasiskaičiau, kad kelionė į centrą kainuoja apie 6-9 Eur (2346-3519 dramų), legaliame taksi turi šviesti žalia lemputė, automobilis turi turėti plafoną ir veikiantį taksometrą. Aha, yra ten ir lemputės, ir plafonai. Ir taksometrai irgi yra, tik neveikia, o kelionė iki centro – 8000 dramų. Официальная ставка! Ir puikiai supratau, kur tas oficialus kursas nusės. Tikrai jo dalis nepateks į Armėnijos biudžetą ar bent jau į taksi bendrovės kasą. Tiesa, nelegalių pavėžėjų irgi apstu. Tik jie pirmiausia klausė, rubliais ar dramomis mokėsiu. Nežinau, kaip kaina priklausytų nuo to, jei būčiau pasakiusi, kad eurais, bet dramų pasiprašė 5000. Tik aš, ką tik iš Europos atvykusi vieniša blondinė, vis dėlto nedrįsau sėsti į nepažįstamų vietinių diedų automobilį, todėl pasirinkau patį brangiausią variantą, suprasdama, kad mane išdūrė.
Taksi automobilis pašiuręs, apie kondicionierių nėra ko ir svajoti, nes net ventiliatorius neveikė. Bet ko ir norėti, kai viskas eina per официальная ставка. Viduje kvapai visokie, taksistas pusę kelio garsiai pliurpė telefonu. Vėliau vis tik skyrė dėmesio ir man: parodė pakeliui kas ir kur yra, išsiaiškino, iš kur esu. Dar mestelėjo, kad privažiavo čia rusų... Labai norėjosi išrutuliuoti šią temą, bet pagalvojau, kad kol kas dar gal ne laikas.
Vairuotojas pasitaikė visiškas žioplys. Aišku, kur yra Azoyan svečių namai, jis nežinojo. Bandžiau skiemenuoti Hanrapetutyan gatvės pavadinimą, bet pagalvojusi, kad jei pats perskaitys, tai labiau supras, pakišau Bookingo rezervaciją. „Čia nėra parašyto pavadinimo,“ – konstatavo. Na, yra – Han-ra-pe-tu-ty-an. Gatvė pačiame centre, už vyriausybės rūmų nugaros, taksi buvo įjungta navigacija, bet vis tiek teko paklaidžioti, kol ją surado. Pagalvojau, kad tokius garbės ratus važinėjat man taksometras būtų ir taip tuos aštuonis tūkstančius prisukęs. Kitą dieną vienas austras pasakojo panašią istoriją, tai įdomu, ar čia sutapimas, ar čia dažnai taip yra. Beje, visai kita patirtis su nuvykimu į oro uostą. Pasinaudojau viešbučio pasiūlyta paslauga, gavau paslaugų vairuotoją su tvarkingu automobiliu ir sumokėjau tik 3000 dramų. Jei viešbutis siūlys tokią paslaugą, rekomenduoju neatsisakyti. Kelionė iš oro uosto į centrą ne piko metu truko apie 30-40 min. Na, o jei taksi naudositės mieste, tai mano viešbučio savininkės patarimas – daugiau kaip 1000 dramų nemokėkite.
Mano jau minėti Azoyan svečių namai įrengti senos statybos bute. Juose yra gal 3 ar 4 kambariai. Pusryčius gamina vietoje virtuvėje namų prižiūrėtoja. Galima naudotis šaldytuvu, išsivirti kavos / arbatos. Kambariai tvarkingi, erdvūs, tiesa, gal kiek tamsoki. Vakare ir ryte šiek tiek girdisi garsai iš po žemės, bet išsigąsti nereikia – tai ne žemės drebėjimas, bet metro. Namų prižiūrėtoja maloni ir rūpestinga. Savininkė Liusine, mano nuostabai, nekalba rusiškai. Mane pasitikusi ji davė daug patarimų dėl maisto, lankytinų vietų, ekskursijų, kainų. Jie, beje, labai sutampo su mano planais.
Pirmas reikalas įsikūrus – nueiti papietauti. Bet apie maistą vėliau.
Kadangi keliavau viena, nuomotis automobilio neplanavau, todėl antras reikalas – įsigyti kelis turus po Armėniją. Juos galima nusipirkti tiesiog gatvėje ir gal net pigiau. Iki vėlumos Jerevano Respublikos aikštės prieigose stovi kelionių pardavėjai. Bet aš dar namuose buvau susiradusi ką ir iš kur pirkti. Ieškojau paprastai – Google „Tours / trips from Yerevan“, o tada skaičiau atsiliepimus. Pagal tai padariau išvadą, kad kompanija „Hyur Servise“ yra turbūt geriausias paslaugas teikianti vietinio turizmo agentūra. Objektyviai palyginti su kitomis, žinoma, negaliu, nes naudojausi tik jos vienos paslaugomis. Prieš pradėdama pasakoti apie turus, noriu pasakyti, kad vietinėmis kelionėmis likau patenkinta. Gidai geri, autobusai irgi (tik be WC). Į kainą įeina lankytinų vietų bilietai (tų vietų, kur reikėjo mokėti, bet mažai tokių yra), geriamas vanduo, bandelė (gata). Nors autobusai pilni, bet laikas buvo puikiai suvaldytas. Vienas dalykas iš pradžių pasirodė nepatrauklus – grupę sudarė ir anglakalbiai, ir rusakalbiai. Maniau, kad pastarieji, sužinoję, kad esu iš Lietuvos, mane suės. Bet jie pasitaikė ne tie, kuriems smegenys išplautos, todėl kalbą suradome. O gidės labai sėkmingai laviravo tarp dviejų kalbų: kol ekskursijas vesdavo viena kalba, kiti turėdavo laisvo laiko pasivaikščioti, pasifotografuoti, WC ir kt. Galima įsigyti ir privačius turus, tačiau jie žymiai brangesni. Beje, iš „Hyur Servise“ keliones galima įsigyti ir internetu. Bilieto spausdinti nereikia. Niekas jo net neprašė parodyti. Tik rinktis į išvykimo vietą siūloma pradėti likus pusvalandžiui iki išvykimo ir užsukti į biurą pasižymėti, kad atvykote.
