Vėl Gran Kanarija I dalis (arba Gran Kanarija III dalis)

Gran Kanarija.

P1100416

Taip, ir vėl... Žinau, pas mus tų „vėl“ – vis daugėja: vėl Kalternas, vėl Grado, vėl – Gran Kanarija. Nors, kas čia nuostabaus? Visada norisi grįžti ten, kur patiko. O pernykštė Gran Kanarija patiko taip, kad vos tik grįžus namo, maniškis pradėjo sekti visus pasiūlymus ir kažkada – jau kovą – viskas buvo suplanuota kitų metų sausiui... Ir lauki, ir beveik pamiršti, ir vėl prisimeni, planuoji, džiaugiesi ir... per radiją išgirsti apie oro linijų bankrotą... Skambinam, teiraujamės, mus ramina: dar yra laiko, viskas bus sutvarkyta... Eina paskutinės dienos – šventės: Kalėdos, Naujieji... maniškis viską seka ramiai – pavydžiu vyrams to ramaus balso tono: „ko čia nervinies, dar trys dienos!“. Na, „nesinervinu“ – kasdien stalą nukloja nauji popieriaus lapai su maršrutais, ką galėtume apžiūrėti. Tada lengvai ima nervintis jis: „Na, nenuomosim mašinos trim mėnesiams“. Žinau, ten tiek nė nebūsim, beet, o jei... kas žino...

-                  Ką čia vėl radai? – klausia.

-                  Ai, kažkoks gėlių suris. Jo fermentavimui naudojamos laukinių artišokų sultys...

-                  Aa! Džiugu, kad nors koks lapas apie maistą...

Va taip ir laukėm tos kelionės. Priešpaskutinę dieną sužinom, kad... sėdėsim namuose. Žinau, gyvenime būna daug daug blogesnių dalykų, bet šiaip ar taip – labai nusimenu. Įmokėtus pinigus žada grąžinti, tad tą pačią dieną „susiveikiam“ kitą kelionę, kuri vos netapo į Tenerifę. Bet maniškis sako: tu tiek ten toje Gran Kanarijoje virtualiai sėdėjai, imam Gran Kanariją. Nors man tai nieko tokio, mielai būčiau ir Tenerifėje kelias dienas pasėdėjusi. Taigi VĖL Gran Kanarija! Tik kiek trumpiau.

Nepasakosiu apie tinginiadienius su nesuskaičiuojama galybe žingsnių saulėta, kartais vėjuota vandenyno pakrante, klampojimą Maspalomos kopose. Ir... apie naktinius žygius pasiklausyti bangų mūšos po žvaigždėmis nusėtu dangumi taip pat nepasakosiu. Ir kaip man įkanda Kanarijos katė nepasakosiu... Nors gal...

P1100429

 Kylam anksti, traukiniu važiuojam iki Miuncheno – iš čia skrendame į Las Palmas. Ten tuoj į autobusą ir važiuojam viešbutin. Sėdžiu autobuse ir galvoju: viskas taip greitai – nė nesupratau: šilta lauke, ar ne?! Nesupratau ir aš – girdžiu atsakymą į savo klausimą. Na, niekis. Sumetam viską į savo naują butuką ir žygiuojam tyrinėti šilta čia, ar ne. Na, kaip 11 valandą vėlaus vakaro, tai tikrai nešalta nors plona sriukytė praverčia. Atooossstooogooooss...

            Sekančią dieną tinginiaujam, dar sekančią – taip pat. Vakarop demonstratyviai traukiu suplanuotus maršrutus. Tai veikia! Kitą dieną nuomojamės mašiną trim dienom (25 eurai dienai su visais draudimais, 50 eurų užstatas, jei mašiną atiduotum tuščiu baku, jei ne – juos atgauni). Imam Pandą – važiuojant kai kuriais Gran Kanarijos keliais mažas automobilis tikrai didelis privalumas (nors buvo vietų, kad ir šis buvo per didelis).

            Taigi šios dienos planas: botanikos sodas Jardín Botánico Canario Viera y Clavijo – Teldė – Santa Lucia.

            Sėdam į savo naują draugą ir lekiam botanikos sodo link. Skaičiau, kad sodas turi du įėjimus ir važiuojantiems mašina patartina sustoti prie viršutinio įėjimo (Nežinau, kodėl ir kas taip patarė, nes mašinų apačioje buvo beveik daugiau). Mūsų naviukas mus taip pat veda prie viršutiniojo. Statom mašiną aikštelėje ir ieškom to įėjimo. Ir, aišku, nusukam visai ne ten, kur reikia... mat prie pat įėjimo darbuojasi mūrininkai... bet pasekam kelis atvykėlius ir sekam puskui juos (gal kam prireiks – čia parko planas http://www.jardincanario.org/plano-del-jardin ). Pirmas įspūdis: mes ant kalno, o sodas apačioje! Šlaitas status – reiks nulipti, o paskui užlipti. Bet, po tinginiadienio – ne prošal, ar ne? O tas kalno šlaitas – tai dalis sodo. Nė nepajutom, kaip nulipom ir vėliau visai nesunkiai užlipom – vis dairaisi, dairaisi, arba žiūri po kojomis, kad kokio laiptelio nepražioplintum. Parkas labai gražus. Gal ta dalis kalnan nelabai pritaikyta vaikštinėjimui su mažais vaikais – takeliai kartais siauri ir be apsaugų.

P1100443

P1100449

P1100453

P1100457

Apačioje galima lakioti kaip tik nori. Parkas tvarkomas, prižiūrimas. O jo lankymas nemokamas.

P1100470

P1100480

P1100483

P1100486

P1100496

P1100497

P1100503

Labiausiai sužavėjo kaktusų „kvartalas“ ir šis medis.

P1100511

P1100534

P1100524

O labiausiai nežavėjo va tokie „įsiamžinimai“... Na suprantu, ant kokios tvoros, raižyk, kad jau taip tas peilis rankose niežti – tvorą galima perdažyt, bet žaloti augalus..?

P1100461

Toliau seka Teldė.

P1100542

Nepasisekė man internete rasti šio miesto plano :-(, susiradau tik TIC-o adresą, galvojau ten gausim tą planą, jei ne, tai vis tiek kažkur centre būsim. TIC-as uždarytas. Apžiūrime San Juan bažnyčią (tiesa, tik iš lauko), šiek tiek aplink – tačiau nieko tokio nuostabaus. Nuklystam į to paties pavadinimo parką (Viešos erdvės, kiek teko matyti, labai prižiūrimos – vos ne parkai, už kuriuos būtų galima imto mokestį!).

P1100547

P1100551

Pavaikštinėję ten, prisėdame lauko kavinukėje. Barmeno klausiame, kaip nueiti iki San Gregorio bažnyčios, šis ranka parodo kryptį, tačiau greitai apsisuka ir nulekia už baro. Ir ką? Atneša mums miesto planą! Sako: imkit, pasiimkit. Su planu – visai kas kita.

P1100553

P1100555

P1100556

P1100563

P1100564

O kažkur, vienoj gatvelėj mus sustabdo jauna moteris ir sako: aš čia gyvenu, aš noriu jums patarti, ką apžiūrėti. Ir ji nė nėdvejodama miesto plane pirštu beda į San Francisco kvartalą. Ir tikrai – jis Teldėje mums patiko labiausiai.

P1100571

P1100574

P1100575

P1100580

P1100583

P1100584

P1100585

P1100588

P1100595

P1100596

O dar labiau patiko žmonių draugiškumas. Skaičiau pasakojimų, kur žmonės už tokį draugiškumą (tada kabutėse ir ne Gran Kanarijoje) prašo atlygio. Tačiau čia žmonės draugiški ir vienų iš jų dėka Teldę pamatėme ir be mano nerasto miesto plano.

Šiek tiek nusilakstėm, bet vis tiek sukam Santa Lucia link. Važiuojam gražiu keliu.

P1100598

P1100603

P1100611

Pats miestelis nedidelis: kelios gatvelės, bažnyčia, parkelis, muziejus. Tiesa, bažnyčia ir muziejus buvo uždaryti.

P1100621

P1100622

P1100625

P1100627

P1100628

P1100629

P1100630

P1100636

Bet mes vis tiek kaip ir šie du pasimėgavom vaizdais ir vakaro saule.

P1100617

Grįžę namo nebenorėjom kažkur toli lėkti vakarieniauti, tad pastatę mašiną ir eidami namų link sukam į pirmą pasitaikiusią piceriją (kaip jie patys save vadina restourante) La Roca. Buvom alkani! Tad pradėjom nuo kanariškų bulvių – jos visur skanios! Žuvis buvo skani, makaronai su jūros gėrybėmis lėkštės dugne labiau priminė paprikų sriubą. Na, nieko baisaus. Tik čia kaina gerokai pralenkė kokybę.

P1100656

P1100657

P1100658

Pilnais pilvais grįžtam namo, dar susėdam balkone, apratiam sekančios dienos planą.

O jis toks: Playa del Ingles – Barranquillo Andres – Mirador El Mulato – Mogan – tuoj už Mogano (pagal šį planą) vėjo malūnas – Playa del Ingles.

Nors atstumai nedideli, kartais važiavimas užtrunka gana ilgai, mat kai kuriose vietose greitis ribojamas iki 40, greičiau ten ne visur ir palakstysi. Tad iki pietų nemiegam. Važiuojam link Barranquillo Andres. Mėgaujames vaizdais (visas GC 505 kelias gražus).

P1100659

P1100672

P1100675

P1100684

P1100695

Grožis pasibaigia sukant link Mirador El Mulato! Ne, kraštovaizdžio grožis nesibaigia – baigiasi kelio platumas! Rodos, ir mūsų mažiuko Pandos šoniniai ratai ruoj pakibs ore, jokios apsaugos kelkraštyje, iš po ratų iššokę akmenukai pasistryksėdami darda žemyn... o jei dar iš priekio mašina? Na, prisipažinsiu, tokiose situacijose aš baisi bailė. Bet šį kartą pasuoja ir maniškis: turint tokį didelį apžvalgos vietų pasirinkimą, drebėti  neverta. Tad pasitaikius pirmai galimybei (aš užsimerkiu), apsisukame ir tuo pačiu keliu grįžtame iki Arguineguin ir tada važiuojam į Moganą. Tiesa, dabar malūnas prieš Moganą. Sakoma, tai vienintelis šešiasparnis malūnas Kanaruose. Įsivaizdavau jį stovintį vienišą kažkur tarp kalnų. O pasirodo jis įspraustas tarp kelio ir kelių namų. Aplink pristatyta visokių virtuvės rakandų, kurių nei vienas į virtuvę netilptų, nes gerokai didesni ir už mus. Apeinam aplink malūną, įlendam į vidų. Nelabai ten yra ką žiūrėti, bet vis tiek įdomu. Išlendu nuotraukai į balkonėlį – vos ne Verona...

storyLazyload();