Šveicarija - norėsis sugrįžti ir vėl

Mylintiems gamtą ir norintiems ją dar labiau pamilti kviečiu apsilankyti Šveicarijoje. Tai šalis kurioje gausu gamtos. Šniokščiantys kriokliai, nuostabūs tarpekliai, aukšti kalnai snieguotomis viršūnėmis ir visa tai vienoje šalyje – Šveicarijoje.

Šveicarijoje svečiavomės 7 dienas, tačiau daug aplankėme ir pamatėme. Apsistojome kempinge su nuostabiu kraštovaizdžiu, netoli tekėjo upė, aplinkui stuksojo milžiniški kalnai. Kempingo šeimininkai buvo šilti žmonės, su kuriais laikui bėgant susidraugavome.

1 diena

Atsikėlėme, išlindome iš palapinės, mus pasitiko saulės spinduliai ir rami upė. Ten taip nuostabu, valgai pusryčius, o tau prieš akis stukso milžiniški kalnai, grynas oras,  jauti kaip po truputėlį oras ima šiltėti ir tau darosi taip gera.

Planavome aplankyti daug lankytinų vietų, dėl to nuėjome į informacijos centrą.

Šiame miestelyje pirmasis mūsų planuose buvo Trifto tiltas. Tai tiltas kabantis tarp dviejų nuostabių kalnų. Po tiltu yra ledynas, kuris tirpsta į ežerą, o vėliau išteka į upę. Tačiau, tai yra tik mažytė dalelytė viso grožio, kurį mes pamatėme. Visas grožis atsiveria einant link jo. Bet šiai kelionei reikia stipriai pasiruošti, nes tai bus jūsų išbandymas. Čia buvo visko ir gero kelio ir siaurų takelių ir skardžių, prie pat tavęs, stačių kalnų, tačiau jūsų nuovargį kompensuos šios vietovės grožis ir nuotykiai, kuriuos čia patyrsite.

Kelionė prasidėjo nuo paprasto asvaltuoto kelio. Kuris po truputėlį baigėsi. Prasidėjo lengvas žvyrelis ir skala ant kurios auga mėlynos mėlynės, krūmai tiesiog mėlynavo nuo uogų, nes keliautojai šių uogų nepažįsta. Kadangi mes atpažinome šią uogą valgėme tiesiog saujomis ir geriausia tai jog tau nereikia klauptis, jos yra tiesiog tavo kūno aukštyje. Eini pabrauki su ranka, jau ir pilna sauja. Lengvo žvyrelio kelią pakeitė siauras takelis, o aplink jį didelės spalvotos pievos su daugybe gėlių ir atsivėrė nuostabi panorama, viršuje stuksojo kalnai su snieguotomis viršūnėmis, o apačioje lyg ant delno driekėsi mažas miestelis. Šiek tiek paėję sutikome karves, kurios čia ganėsi ir medinį seną namelį prie kurio bėgo geriamasis vanduo.  Mes prisipildėme savo gertuves ir patraukėme toliau. Tolome nuo pievų ir net nepajutome, kaip  mums prie pat šono iškilo skardis. Vienoje pusėje skardis – kitoje kalnas. Buvo baisu, nežinojome grįšti atgal ar eiti į priekį, bet nusprendėme eiti toliau ir tikrai nesigailėjome. Skardis baigėsi prasidėjo siauras takelis su daug akmenų. Buvo sunku eiti, prieš kiekvieną posukį galvoje sukdavosi mintis ,,jau atėjome, jau tuoj‘‘ Ir vienas posukis buvo lemtingas už jo išvydome svirduliuojantį tiltą. Kaip tada buvo gera! Perėjome per Trifto tiltą į kitą pusę atsisėdome ant akmens išsitraukėme termosą arbatos – atsigėrėme ir jautėmės, kaip čempionai, kurie nugalėjo save. Sėdėjome ilsėjomės po kelionės... Pailsėję patraukėme atgal, nusileidome akmenuotu takeliu, kadangi kojos jau nesilaikė grįžome atgal su keltuvu. Kelionė buvo ilga, bet kupina įspudžių. Šiai kelionei paaukojome visą dieną ir grįžome vėlai vakare.

 

2 diena

Miegojome, kaip užmušti. Atsikėlėme, kai saulė buvo jau aukštai, oras nuostabus. Pavalgėme pusryčius. Šiek tiek atsipūtę patraukėme link Arės tarpeklio ir Raichenbacho krioklio.

Kas tai yra Arės tarpeklis? Tai labai vaizdinga vietovė, kur per tūkstančius metų Arės upė išgriaužė tarpeklį. 19 amžiuje čia buvo pastatyti tilteliai. Ir turistai galėjo juo pasigrožėti.

Taigi kelionė prasideda nuo bilietų pirkimo... Kai bilietai sutvarkyti J traukiame grožėtis. Visą kelionę lydi tilteliai, kabantys virš vandens. Kartais gali sustoti pažiūrėti žemyn ir pamatyti šniokščiančius krioklius ar žydrus vandens purslus. O pažiūrėjus į viršų pamatai mėlyną dangų ir skaisčią saulę ir supranti kokius stebūklus gali padaryti gamta. Kartais papulsite į uolas, tačiau neišsigaskite per uolas viskas puikiausiai matosi, nes yra padarytos mažos apžvalgos aikštelės. Gali ten sustoti ir pamedituoti.

Kai skaloje sutiksite kabančius drakoniukus, žinokite tai yra trumpa užduotėlė, juos reikia rasti ir nufotografuoti, tačiau buvome nustebę, nes už tai nieko negavome nes buvo žadėta K

Raichenbacho krioklys nebuvo mūsų planuose. Mes ten atsiradome tiesiog netyčia. Į Arės tarpeklį yra du įėjimai vienas iš Meiringeno, kitas iš Innterkircheno. Mes ėjome iš Innterkircheno, o Meringenas buvo kitoje pusėje. Taigi Raichbacho krioklys buvo kitoje pusėje Arės tarpeklio. Iki Reichenbacho nuo tarpeklio reikia paeiti kokį vieną kilometrą.

Kas tai yra Raichenbacho krioklys?

Jeigu esate skaitę Artūto Konano Doilio apsakymą ,,Paskutinė Šerloko Holmso byla‘‘ Taigi Šerlokas Holmsas mirštą nukritęs, būten prie šio krioklio.

Kad patektumėte į ten reikia keltis su tokiu traukinuku. Kai užkelia į viršų prieš akis išdyksta vandens purslai, štai šis Raichenbacho krioklys. Eidami arčiau jo ir pažvelgę į kitą pusę pamatysite žvaigždę, būtent ji yra skirta Šerlokui Holmsui. Tačiau tai yra tik mažas akcentas. Nuo čia galima kopti į viršų palei krioklį, mes kopėme tik šiek tiek, nes galima kopti labai aukštai ir užkopti kur būsite virš krioklio ir Šerloko žvaigždės, tačiau mes neturėjome laiko, jau buvo vakaras, todėl skubėjome atgal.

3 diena

Šiandien sugalvojome aplankyti Lauterbrunnen slėnį. Tai Alpių slėnis. Kuriame tarp aukštų kalnų ir uolų įsiterpę keli miesteliai ir žemyn leidžiasi net 72 kriokliai. Mašiną pasilikome pagrindiniame šio slėnio miestelyje prie bažnyčios (aikštelė mokama) Lauterbrunnen. Išlipome, apsižvalgėme ir iš karto prieš akis atsistojo pirmasis krioklys. Jis buvo nuostabiai gražus, todėl tai buvo lyg spyris į užpakalį ir mes norėjome pamatyti dar ir dar. Ši kelionė prasideda ir baigiasi asfaltuotu keliu. Čia kaimeliuose žmonės gyvena įprastą gyvenimą ir turbūt labai retai susimąsto apie tai kad jie gyvena tiesiog rojuje, galima sakyti tiesiog ,,rojus žemėje‘‘ Bet turiu jums pasiūlymą, nors ir trumpam jūs taip pat  galite pagyventi rojuje, nes prieš patį auksčiausia ir patį gražiausią krioklį yra įsikūręs kempingas, tačiau viena nakvynė jums atsieis 100 eurų. Na, jeigu rojuje nutarėte pabūti trumpiau aš jums papasakosiu dar daugiau apie šį grožį. Siūličiau pasiimti fotoaparatą, nes nuotraukų gali būti nuostabių. Žmonių sutiksite daug, tačiau dauguma bus labai malonūs. Jeigu praeisite pro miestelį ir pamatysite vietinį jis butinai su jumis pasisveikins, tai labai malonus gestas. Kriokliai tęsis ir tęsis, ir vėl tęsis, tiesa pamiršau paminėti mes nebuvome apžiurėti visų krioklių, tačiau jeigu jūs jau nusiteiksite apžiurėti visus, savo įspūdžiais galėsite pasidalinti ir su manimi. Žvalgykitės visur, fotografuokite ir su fotoaparatu ir su savo akimis. Šveicarai tikrai išradingi žmonės ir eidami pro miestelius galėsite pamatyti daug įdomių įrankių ar kaip aš sakau mechanizmų J Galite užlipti į kokį nors ne tokį aukštą kalną (jeigu rasite) atsisėskite, išsiimkite termosą arbatos, pasitieskite anklodę, atsigulkite, pažvelgite į viršų. Pamatysite lėtai plaukiančius debesėlius, į viršų stūksančius kalnus. Kaip pamedituosite atsistokite ir iš viršaus pamatysite įsiterpusius miestelius. Kur ne kur žemyn krentančius krioklius. Jūsų diena praeis prasmingai.

storyLazyload();