Maršrutas: Hitlerio bunkeriai - Swieta Lipka - Frombork - Malbork - Štutowo - Gdansk - Oliwa - Stralsund - Riugeno sala - Binz - Liubeck - Schwerin - Potsdam - Berlin
Ši kelionė jau seniai buvo suplanuota, bet pastoviai atkeliama: važiuosim kai turėsim mažiau laiko ar pinigų -buvo toks, kaip atsarginis, variantas. Ir 2008 vasarą toks laikas atėjo. Kadangi gegužę savaitę viešėjome Anglijoj, tai nutarėm tradicinės kelionės automobiliu neatsisakyti ir nuvykti į Šiaurės Lenkiją ir Vokietiją. Dėl laiko, tai neklydom, nes atstumai nedideli, todėl per gerą savaitę toks maršrutas realus, bet dėl pinigų, tai nesigavo pigiau kaip kitur. Mums ar Prancūzijoj, ar Estijoj, ar Kroatijoj - visur gaunasi apie 1000 lt. žmogui.
Šios kelionės ,,vinis" turėjo būti Vokietijos ,,perlu" vadinama Riugeno sala, juolab, kad kažkuriam kelionių žurnale skaičiau labai jau išgiriantį šias vietoves straipsnį. Ir kaip visada, labai išliaupsinti dalykai nuvilia…bet apie viską iš pradžių.
Pirmą kartą kelionė per Lenkiją buvo tokia nenuobodi: nematyti keliai, jokių fūrų, o kelias nors vietomis ir labai vingiuotas, bet tuščias ir su gražiomis apylinkėmis. Be to 500 - tai ne1000km. Hitlerio bunkeriai labai didelio įspūdžio nepaliko, bet vieną kartą aplankyt verta.
Kitą dieną užlipom į Fromborko bokštą pasigrožėti panorama (ten dirbo ir gyveno Kopernikas)
Trečią dieną skyrėm Gdanskui.Tai tikrai gražus miestas, kurį verta aplankyti. Įspūdinga panorama, puošnios bažnyčios, jauki krantinė, kurioje ragavom tradicinį sumuštinį, kai ant didžiulės paskrudintos duonos riekės tepami taukai su spirgučiais, dedami kepti svogūnai, dešrelės, rauginti agurkėliai…mmm…skanu.
Prieš išvažiuodami planavome kokią dieną praleisti paplūdimy, juk vos ne savaitę palei jūrą keliaujam, bet, nors liepos mėnuo, orai buvo prasti, todėl džiaugėmės, kad nors nelyja. Todėl nutarėme dar šiandien pasiekti Riugeno salą, ir labai laukėme nakvynės tvarkingoje Vokietijoje, nes Lenkijos kempingai, buvo gan prasti, kai kur net pamačius dušą praeidavo noras praustis (nors kainavo apie 60zl.keturiems žmonėms). Taip pat neramino žemėlapyje ties pasieniu, prie Swinoujscie pažymėtas keltas ir prie įlankos dingęs kelias. Tačiau vokiečiai , matyt, kompensuodami, kad nėra tilto, visus kelia nemokamai, panašų atstumą kaip Klaipėdoje į Neringą, ir nors eilė atrodo didelė, bet trys ar keturi keltai perkelia greitai. Po pietų apsigyvename kempinge šalia Stralsundo ir važiuojame jo apžiūrėti. Pastatome automobilį centre, vakare parkingas nemokamas, gatvės tuščios, nes penktadienio vakaras, miestas tikrai gražus, vertas trenktis 1000km.
Šeštadienį skyrėm salos apžvalgai, vykome į išgirtą Cap Arkona- tai kreidiniai šlaitai, kurie leidžiasi į jūrą.
Sekančią dieną jau buvom Liubeke, kuriame, kaip ir kituose Hanzos miestuose, būdingi raudonų plytų statiniai. Pasikėlėm į apžvalgą, į kurią jau kėlė liftas, pasigrožėjom aikštėm, labai įdomus šv.Dvasios ligoninės pastatas, Liubeko miesto simbolis Holstentor vartai.
Kitą rytą atsikėlėm vėlai,nes visą laiką lijo,todėl vis laukėm kada praeis tas lietus ir duos susipakuoti palapines.Tačiau prošvaisčių nesimatė, tai teko šlaputėlę palapinę kišti į plastikinį maišą ir krautis daiktus.Tai bene vienintelis nakvynės kempinguose minusas, bet tai neužgožia malonumo vakare, po varginančios, bet įdomios dienos, sėdėti prie kunkuliuojančio maisto katiliuko, su vyno ar alaus taure ir dalintis dienos įspūdžiais…Todėl, kai sekančią naktį, dar atšalus orui ir turint šlapią palapinę bagažinėje nakvojom viešbutyje, jautėme kažkokį erdvės ir laisvės trūkumą.
Pirmadienis buvo skirtas Potsdamui ir šalia jo esančiam Sanssouci parkui. Kadangi šią savaitės dieną muziejai dažniausiai nedirba, tai tik pasivaikščiojom po didžiulį parką, pasigrožėjom dekoratyviniais augalais, fontanais ir rūmų eksterjeru.
Paskutinę dieną praleidome Vokietijos sostinėje.
Truputį nuotaika sugedo, kai įkišome į automatą sumokėti parkingo taloną-23eurai, o šiaip kelione likome patenkinti, ryt laukė ilgas kelias namo.Kad jis nebūtų toks ilgas, nutarėm aplankyt Žalgirio mūšio vietą, juolab, kad važiavom pro šalį ir mūsų paskaičiavimais ten turėjom būti apie 20val.Bet Lenkijos keliai nenuspėjami, aišku dėl visokių remontų nusigavom tik 23val., sutemus, privažiavom per draudžiamus ženklus iki pat muziejaus- neblūdysi gi tamsoj. Išlindo sargas, pasiklausė ko mes norim ir už alaus butelį įleido net muziejaus ekspozicijas apžiūrėti. Ten, aišku, kaip tikri lenkai - pergalę iškovojo jie, lietuviai pavaizduoti tik tie, kur atsitraukimą imitavo, kur pabėga. Na, nediskutavom su sargu tuo klausimu, padėkojom ir tęsėm kelionę namo.
