Pietų Švediją: Karlskrona, Kalmaras

Ruduo... Šis metų laikas, mano manymu, yra tinkamiausias kelionėms, nes nėra per daug karšta, nei per daug šalta maloniems pasivaikščiojimams. Vieną rudens savaitgalį nusprendėme mes pasimėgauti paskutiniais saulės spinduliais, malonia šiluma, nes netrukus prasidės rudeniški lietūs ir aktyvias keliones pakeis karštas arbatos puodelis, ir malonūs prisiminimai iš kelionių žiūrint nuotraukas ir atvirutes.

Taigi patraukėme į pietų Švediją prie Baltijos jūros, miestelis Karlskrona. Karlskrona yra senovinis jūrinis, karinis miestelis, įsikūręs tarp salų, karinio jūrų laivyno bazė Toks istorinis palikimas suteikia miesteliui savitą charakterį, šis miestelis kitoks, neįprastas ir įdomus, todėl Karlskrona dėl savo unikalumo yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Laivyno bažnyčios, didingos aikštės, alėjos ir gynybiniai eksponatai traukia lankytojus iš viso pasaulio!



Nieko nelaukdami šokome ant dviračių ir važiavome susipažinti su miesto įžymybėm. Važiavome palei Baltijos jūros pakrantę, ir mūsų pažintis su miesteliu prasidejo susitikimu su seneliuku prie medinės Admirolo bažnyčios, ne ne tik nepagalvokite, kad buvo išmaldos prašantis seneliukas, tai buvo mielas medinis seneliukas vardu Rosenbom, su kepure, kurią nuėmus gali įmesti monetą. Šis senelis tikrai egzistavo, nes jis buvo vienas iš pirmųjų miesto naujakurių.


Vėliau nuklydome į Björkholmen rajonėlį, kuriame senovėje gyveno laivų statyklos darbininkai. Jauki gatvelė su mažais, gražiais, mediniais namukais.


Kitas sustojimas buvo Brändaholm senovinis kvartalas įsikūręs ant vandens vaizdingoje vietoje su autentiškais namukais, įkurtais 1920. Šis kvartalas labai mus sužavėjo savo raudonais namukais, vaizdas tikrai įspūdingas, stovėjom ir gėrėjomis mūsų akim nebūdingais vaizdais.


Kalskrona miestas ant vandens, kur benueisi ar benuvažiuosi visada pasieksi vandens plotus.


Be gražios gamtos yra ir vaizdingos architektūros, bažnyčių, aikščių. Atrodome aikštę pavadinimu Klaipėdos aikštė. Taip pat rodyklė rodė, kad iki Klaipėdos yra 300 km, argi čia daug? Kaip nuo Viniaus iki Klaipėdos, bet deja reikia jūrą perplaukti.

Numynėme ir iki Stumholmens rajono, kuriame stūkso senoviniai kariniai laivai, o ant pakrantės išsidriekę senoviniai švyturiai ir patrankos, o žiūrint tolyn į jūrą matosi salynai. Gražu!


Čia pat yra keltas, kuris nemokamai kelią į Aspö salą.
Kėlėmės ir mes keltu iki šios salos, kelionė truko apie 20 min, kelias tikrai neprailgo, nes žvalgėmės į salynus, ir vandenyje stūksančius švyturius.

Saloje yra karalienės fortas (deja, jis buvo uždarytas mūsų viešnagės metu), taip pat karinių mašinų muziejus.
Sala labai apgyvendinta. Apvažinėję salą ir susipažinę su vietomis įžimybėmis, pamatėmę, kad dar turime marias laiko iki kelto. Ir ką gi veikti? Draugas sugalvojo pažvejoti, na o aš mėgavausi jūrą sėdėdama ant akmenuotos pakrantės
. Žvejyba buvo labai sėkminga, per valandą laiko užkibo beveik 10 lydekų, aišku pusę jų paleidom, bet kitą pusę parsivežėm. Ak, kokia sėkminga ekskursija, grįžome netuščiomis. Vakarienei garavo žuvienė.


Antrą kelionių dieną nulėkėme iki dar vienos Švedijos įžimybės, tai Kalmaro miestelio, kurio pasididžiavimas yra Kalmaro pilis, bet be pilies taip pat buvo kur akis paganyti. Taip pat šiame mieste yra nutiestas tiltas iki Öland salos, bet mums pritrūko laiko ten apsilankyti, juk savaitgalis teturi tik dvi dienas, bet ateityje būtinai ten nuvažiuosim.

Kalmaro pilis yra viduramžių laikų ir ji suvaidino labai svarbų vaidmenį Švedijos istorijoje.


Taip pat labai gražus Kalmaro senamiestis, labai tinkamas maloniems pasivaikščiojimams gražią ir spalvingą rudenio dieną.

Booking.coms
storyLazyload();