Pakeliui į Afriką. 1 dalis.

Šalys: Lietuva-Lenkija-Slovakija-Vengrija-Slovėnija-Italija-Prancūzija-Ispanija-Marokas
Data: 2018
Keliautojai: Andrius ir Gytis
Fototechnika: Samsung S7

STAGE # 0. Panevėžys – Budapeštas. 1300 km

Trečiadienis, 2018 sausio 10 d., 17 val. vietos laiku, ruošiamės išjudėti. Po beveik metus trūkusio pasiruošimo, planavimo,  administracinių reikalų – mes jau kelyje. Iki Budapest-Bamako ralio starto liko 43 valandos, mes jau nekantraujame, nors dar teks įveikti 1300 km, navigacija rodo 17 valandų vairavimo. Mūsų Toyota pilnai pakrauta, maksimalus greitis kurį galime pasiekti be didesnių pastangų yra 100-110 kilometrų per valandą, važiuojame neskubėdami, nes laiko turim ir kelionei, ir poilsiui. Todėl pasiekti starto vietą Budapešte pasirinkome senąjį kelia per Lenkiją, kuris veda pro Liublino miestą. Lenkiją pravažiavome be didesnių nuotykių, užsipylėme kuro, pavalgėme naktypiečius Žešuve Makdonalde ir pajudėjome Slovakijos sienos link. Aišku navigacija nustatyta arčiausiu maršrutu ir užvedė šunkeliukais per mini serpantinus, naktį, buvo progą išbadyti papildomas šviesas ir kaip perkrauta Toyota klauso posūkiuose. Mes jau Slovakijoje, vidurnaktis, lekiam su vėjaliu, tolumoje Košicė mietas, o už jo tik 15 kilometrų greitkeliu ir būsime Vengrijoje. Mažas nuovargis, pravažiuojam Košicė ir įsukam į E71 greitkelį, ne senuoju nemokamu 17 keliu, o mokama magistrale, vinjėtės aišku neturėjome, juk tik 15 kilometrų. Naktis, pora valandų po vidurnakčio, pavažiavus vos vieną kilometrą sustabdo policija. Dobry den, laužyta rusų kalba sako pareigūnas. Mintyse, na jo, lauk bėdų, už kelius tai nesusimokėjome. Nueinu iki policijos automobilio, pareigūnai paima vairuotojo pažymėjimą ir siūlo nuvažiuoti iki artimiausios nuovados, susimokėti bauda, atvežti mokėjimo čekį ir tik tada atiduos pažymėjimą. Blogiausia, kad nuovada atsidaro tik aštuntą valandą ryte, o dabar antra valanda nakties, nagalime tiek laukti. Pareigūnas, turbūt patyręs kišių specialistas, nepasimeta ir iškart pasiūlo susimokėti vietoje, dar kaip įrodymą parodo krūvą konfiskuotų vairuotojų pažymėjimų, Lenkų, Ukrainiečių, Rumunų, kurie juos palikę ir laukia kol atsidarys nuovada. Galvoju, kodėl gi ne, juk tik trysdešimt eurų (bent jau taip supratau iš jo laužytos rusų kalbos), sakau gerai, susimokam vietoje, beeinant  link automobilio pasiimti pinigų, dar patikslina, try nol nol. Skolka??? – Sakau. Jis man – try nol nol. Jaučiu kaip nutirpo rankos ir kojos, trys šimtai eurų už 15 kilometrų ilgio magistralę, negalėjau patikėti... Kad įtikintų parodo kainyną, nuovadoje - 350 eur bauda, vietoje gali padaryti nuolaidą iki 300 eur. Sakau – vyrai nejuokaukit, mums dar iki Gambijos dešimt tūkstančių kilometrų liko ir taip skriaudžiat. Ir va čia buvo tas stebuklingas žodis „Gambija“. Pareigūnai susižvalgė ir sako, ok prinisy nam dva nol nol. Na, jei derėtis, tai derėtis, sakau – būdit sto i davaity my budim yezdit. Susižvalgė, nusijuokė ir sako - gerai, matosi toli važiuosit su tokiu požiūriu. Paimė 100 eurų ir pasiūlė palydėti iki Vengrijos sienos, kad nebūtų kitų pareigūnų pakeliui ir dar instruktavo kur nusipirkti vinjetę įvažiavus į Vengiją. Ankstus rytas iki Budapešto vos kelios valandos kelio, nuovargis jau didesnis nemiegojus visą naktį, tokiose kelionėse sunkiausia ištvertį tą vieną valandą prieš patenkant saulei, atrodo kaip bežiūrėtum, ar ką bedarytum, akys vis mirksi... Po aštuoniolikos valandų, mes jau Budapešte, atvykome į oficialų ralio viešbutį apie dešimtą valandą ryto, pavalgyti ir eiti numygti kelioms valandoms, toks mūsų planas, nes vakare dar laukia susitikimas su kitais lietuvių ekipažais. Šiemet, pirmą kartą ralio istorijoje, net dešimt ekipažų iš Lietuvos. Numigome šešias valandas, susitikome su vienu iš „Amber Adventure A3“ ekipažu, „Lukrida LT“ ekipažu ir „Beyond World“ ekipažu ir vėl ilsėtis, ryt laukia taip ilgai svajotas startas.

Penktadienis, sausio 12 diena, laukiame starto, apžiūrinėjame kitų dalyvių automobilius, bendraujame su kolegomis iš Lietuvos, pasiklausome įžanginės kalbos, nusifotografuojame ant rampos ir skambant fanfaroms, degant liepsnoms ir skraidant popieriukams iš konfeti mes startavome!

 Išlydėtuvės prie ofiso.

Pakeliui į Lenkiją, paskutinis sustojimas gimtojoje žemėje.

 Mes jau Budapešte, po 1300 km,  tik atvažiavus į oficialų ralio viešbutį.

Penktadienis, sausio 12 diena, pasiruošę starto ceremonijai.

 Ralio dalyvys iš Japonijos su oru aušinama Subaru 360.

Asistemos (mes), Amber Adventure A3, Bison, MP Racing, LukridaLT, BigRed.

Tuoj startuosime.

Mūsų Toyota belaukianti starto.

Startavome, 10.000km nuotykis truksiantis mėnesį prasideda.

STAGE #1. Budapeštas – Mideltas. 3300 km

Penkiolikta valanda trysdešimt minučių, mes jau lekiam! Prasidėjo pirmas etapas – keturių parų super maratonas per kurį turime įveikti 3300 kilometrų ir pasiekti Mideltą Maroke. Taip jau gavosi, kad vėl važiuojame visą naktį, po vairavimo iki Budapešto, dar juntamas nuovargis, pravažiavus visą Vengriją, Sloveniją ir pusę Įtalijos – įveikus 1000 kilometrų, nutarėme pasikeisti, prie vairo sėda kolega Gytis. Karts nuo karto mus vis aplenkia, tiksliau praskrenda kolegos su VW Passat iš „MP Racing“ komandos, mūsų greitis automagistralėse apie 110 kilometrų per valandą. Susižvalgome ir nusišypsome, ar nereikės kartais sutikti sugedusio Passat automobilio kelkraštyje, juk automobilis senas, nevalia „vaikyti“. Viduryje Prancūzijos susigrupuojame su „Amber Adventure A3“ ekipažu ir nutarėme link Barselonos važiuoti kartu. Mūsų tikslas atvykus į Barseloną nusipirkti kelto bilietus ir plaukti į Tanžerą Maroke. Dar rugsėjo mėnesį nutarėme plaukti kartu su „MP Racing“, „Amber Adventure A3“, „Amber Adventure A4“ ekipažais iš Barselonos. Kolegos nusipirko bilietus iš anksto, mes pasinaudojome organizatorių rekomendacijomis ir bilietų nepirkome, pasak organizatorių bilietų visada būna vietoje, o iš anksto nusipirkus gali ir nespėti į keltą. Važiuojant iki Ispanijos susitikome dar vieną Lietuvių ekipažą „Lukrida LT“, per raciją susisiekėme ir įkalbėjome juos kartu važiuoti iki Barselonos ir vietoje nusipirkti kelto bilietus, nes pirminis jų planas buvo nuvažiuoti iki Almerijos, išsimiegoti ir kitą dieną ramiai plaukti į Nadorą Maroke. Už Toyotos vairo vėl sėdu aš. Likus vos keliems kilometrams iki Prancūzijos-Ispanijos sienos gauname žinutė iš kolegų „MP Racing“, kad pasienyje avarija ir didžiuliai kamščiai, o jų Passat‘as sugedęs ir laukia mūsų pagalbos pirmoje degalinėje kirtus sieną. Passat sugedo, apsipylė juodais dūmais, neatlaikė kuro siurblys, tiksliau siurblio dangtelis trūko. Per racijaą susiekėme su „Amber Adventure A3“ ir „Lukrida LT“ ekipažais, nutarėme, kad mes ir kolegos iš „Lukrida LT“ skubam į Barseloną pirkti kelto bilietų, o amberiai sustoja pagelbėti pasatui.

Barselona, apie penkiolikta valanda, mes jau terminale, kartu su kolegomis iš „Lukrida LT“ priparkuojame pirmi automobilius prie įvažiavimo į keltą. Kadangi bilietų kasos uždarytos, bet uosto darbuotojai patikino, jog bilietų yra ir bus parduodami po 17 valandos, likus vienai valandai iki įlaipinimo, nutarėme pasivaikščioti po Barseloną ir suvalgyti vietinę paelją. Terminale tikras low-rider vakarėlis, pilna aikštutė senų Mercedes, Peugeot ir kitų automobilių su Marokietiškais numeriais, automobiliai taip apkrauti senais daiktais ant stogo, kad dugnai tiesiogine ta žodžio prasme liečia žemę. Pasigrožėję tokiais vaizdais, patraukiame į miestą pietų. Bevalgant gauname žinutę iš amberių, kad jų abu ekipažai („Amber Adventure A4“ ekipažas važiavo iš Jungtinės Karalysties tiesiai į Barseloną) ir kolegos su pasatu jau vietoje, užėmė mums eilę prie kasos kuri parduoda bilietus. Skubame užbaigti pietus ir bėgte, nubėgame į terminalą pirkti bilietų, ir čia kaip griaustinis iš giedro dangaus, laužyta anglų-ispanų kalba – sorry no tickets, overbooked. Bilietų nėra, iki laipinimo į keltą liko viena valanda, mes pavargę, be miego, nesiprausę... Amberiai ir pasatas plaukia, o mes ant ledo. Ekspromtu su „Lukrida LT“ ekipažu nutarėme laikytis jų pirminio plano ir važiuoti į Almeriją, iš ten plaukti į Nadorą, taip laimėsime beveik dieną iki antro etapo, bet teks važiuoti be miego naktį dar 800 kilometrų, pagalvojom, kas čia mums reiškia, kai jau esam nuo Panevėžio nuvaževę 3150 kilometrų ir beveik be poilsio.

storyLazyload();