PORTUGALIJA – MEILĖ IŠ PIRMO ŽVILGSNIO

       Aplankyti Portugaliją svajojau jau seniai. Aš turiu omenyje ne Vilnių, o tą tikrąją Portugaliją. Kaip žinote, dažnas kaunietis portugalais vadina vilniečius, o Vilnių – Portugalija. Tai va, aš kalbu ne apie Lietuvos sostinę, o apie šalį Portugalija, kuri yra Pirėnų (Iberijos) pusiasalyje ir kurios krantus skalauja Atlanto vandenynas. Teisingai sakoma, kad jei ko nors labai norėsi ir nuolat apie tai galvosi, tai noras būtinai išsipildys. Taip atsitiko ir man – ilgai laukta kelionė į Portugaliją įgavo kūną ir tapo realybe. Nors aš ne magas ar burtininkas, tačiau sugebėjau miglotą troškimą priversti materializuotis. Gegužės mėnuo pasirinktas neatsitiktinai, nes tai idealus laikas šios šalies tyrinėjimams. Visų pirma, labai geras oras, nėra karšta, todėl lengvai ir be ypatingo prakaitavimo galima vaikštinėti po miestus, jų senamiesčius, miestelius ir kaimus. Antra, paskutinį pavasario mėnesį viskas aplinkui žydi, skleidžiasi ir kvepia. Jūs net neįsivaizduojate, kaip ten gražu ir spalvinga. Visos pakelės atrodo kaip įvairiaspalviai kilimai su žiedų jūra ir žaluma. Fantastiška flora. Trečia, tokiu metu nėra itin daug turistų, todėl nesistumdant aplankysite visus „must see“ objektus, laisvai rasite vietą automobilio parkavimui, pajusite pliažų erdves, kurios dar neužpildytos šilumos ištroškusiais turistais. Algarvėje degintis jau galima be jokių problemų, nes saulė gerai kaitina. Taip, Atlantas vėsokas, bet tai ne kokia Viduržemio ar Egėjo jūra, kuriose galima nardyti su snorkelingo įranga ir gėrėtis spalvotomis žuvytėmis bei povandeniniu pasauliu. Atlante tokių reikalų neprasuksi. Čia tik įkritai į vandenį, pasibalnojai bangą ir nučiuožei su ja į krantą. Smagumėlis! Išvada: gegužės mėnuo Portugalijos lankymui pats tas. Taigi, važiuojam!!!

       Ryanair lėktuvų bilietai Vilnius – Madridas – Portas bei Faras – Dublinas – Kaunas kainavo 217 Eur žmogui. Į kelionę leidomės keturiese – dvi poros. Šeštadienį ryte nusileidome oro uoste Porto mieste, kuris mus pasitiko saulėtu ir maloniu oru, pasiėmėme bagažą ir nuėjome į CAEL automobilių nuomos punktą (www.cael.pt). Pradiniame varijante norėjome nuomotis auto iš nuomos punkto CENTAURO (www.centauro.net), bet visgi dėl tam tikrų organizacinių niuansų pasirinkome CAEL. Automobilį buvau užsirezervavęs dar iš Lietuvos 15 d. laikotarpiui. Nuoma kainavo brangokai, bet kaina pakilo dėl to, kad ėmiau su nuline franšize, automobilio grąžinimas visai kitame šalies gale, be to, Renault Megane buvo absoliučiai naujas, tiesiai iš salono su vos 400 km rida. Tokio naujo automobilio man dar nebuvo tekę vairuoti, užsivesdavo Megane mygtuko paspaudimu, vidutinis dyzelio suvartojimas 5,3 l/100 km. Dyzelio kaina šalyje apie 1,4 Eur/l. Jei ketinate daug važinėtis, rekomenduoju nuomotis didesnį ir komfortiškesnį automobilį. Per 2 savaites mes prasukome 2400 km Portugalijos keliais. Priminsiu, kad važiavome keturiese, todėl labai svarbu automobilio dydis ir patogumas. Keleiviams, sėdėjusiems gale, mašiniukas pasirodė per ankštas ir nepatogus. Man, kaip vairuotojui, viskas tiko ir patiko. Štai tokie pastebėjimai dėl automobilio nuomos. Nustatėme koordinates į išnuomotą butą Avenida Apartment Porto rajone Vila Nova de Gaia adresu Avenida da República 855 (41°07'51.4"N 8°36'20.6"W) – tai yra koordinatės požeminio garažo, esančio po namu. Norint su automobiliu privažiuoti, reikia tokį nedidelį ratuką apsukti, kad patekti į garažą iš kiemo pusės. O šiaip į apartamentus yra fasadinis įėjimas nuo gatvės Avenida da República (41°07'51.4"N 8°36'23.2"W). Trys nakvynės kainavo viso 202,50 Eur, t.y. vienam asmeniui už 1 nakvynę 16,87 Eur. Vairavimo krikštas šalyje nebuvo lengvas, nes itin daug žiedinių sankryžų, posūkių, estakadų ir navigacija šiek tiek grybavo. Prisukome bereikalingų ratų po rajoną, kol atvykome į vietą. Mus pasitiko apartamentų atstovė Constanca, labai maloniai priėmė, pareguliavo įvažiavimą į parkingą, aprodė butą, davė keletą praktinių patarimų ir išėjo, palinkėjusi geros viešnagės. Svetainėje ant stalo radome mums skirtą portveino butelį. Butas su trim miegamaisiais, svetaine, virtuve, dviem vonios kambariais mums labai patiko. Jame tikrai jautėmės kaip pas save namie. Nuo buto per 10 min. pėsčiomis galima pasiekti tiltą Ponte Luis I per Douro upę ir juo perėjus patekti į miesto istorinį centrą Ribeira. Transporto sistema Porte labai gerai išvystyta, nusiperki Andante card, kuri kainuoja 0,60 Eur ir ją pasipildai pagal poreikį. Mums viešojo transporto paslaugų neprireikė, nes visus dominančius objektus laisvai galima pasiekti pėsčiomis. Taigi, susidėjome daiktus ir nuėjome į netoliese esančią maisto parduotuvę Pingo Doce. Geras supermarketas, jame yra visko ir kainos nesiskiria nuo lietuviškų. Ne, netiesa, už balto vyno 5 litrus sumokėjome viso labo tik 6,5 Eur. Portugalija yra vyno šalis, todėl visos kelionės metu buvome apsisprendę gurkšnoti išskirtinai vietinį vyną bei alų, visiškai ignoruojant bet kokius stipresnius alkoholinius gėrimus. Nusipirkome šiek tiek maisto, užkandžių, vandens, užnešėme į butą ir patraukėme centro link. Iš pradžių užlipome į šalia tilto Ponte Luis I Vila Nova de Gaia pusėje esančio vienuolyno Serra do Pilar apžvalgos aikštelę. Nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas į Douro upę, tiltą Ponte de Dom Luis I ir visą senamiestį. IMG_7315P1060311Labai faina iš viršaus stebėti upe zujančius laivelius, kylančius ir besileidžiančius funikulierius ir atsipūtusius vietinius bei turistus. Nors dar tik gegužės pradžia, bet turistų jau pakankamai daug, įsivaizduoju, kas čia darosi sezono metu. Pasimėgavę nuostabiais Porto vaizdais iš viršaus, žengėme ant tilto Ponte de Dom Luis I, kurį suprojektavo Gustavo Eifelio studentas. Viršutinė tilto dalis skirta tik pėstiesiems ir metro traukiniams. Šios zonos nėra atskirtos, kai važiuoja traukinys, jis duoda įspėjamąjį signalą, sulėtina greitį ir pėstieji praleidžia metro, pasitraukdami arčiau tilto kraštų. Traukinys pravažiuoja ir žmonės vėl ima blaškytis po visą tilto viršutinį aukštą. Mes sustojome per tilto vidurį ir jau kitu kampu mėgavomės super panorama. Nuo čia matėsi daugybė vyno rūsių, kurių iškabos didelėmis raidėmis išpieštos ant vyninių stogų. Rajone Vila Nova de Gaia suskaičiavome apie 15 portveino rūsių. Tai ir Calem, Sandeman, Ramos Pinto, Ferreira, Taylor´s, Croft, Offley, Graham´s, Cockburn´s ir t.t. Jau iš pavadinimo aišku, kad portveinas yra kilęs būtent iš Porto miesto. Portveinu gali vadintis tik toks vynas, kurio vynuogės užaugusios Douro upės, kertančios Porto miestą, slėniuose. Portveino pagrindinės rūšys: Ruby - tai raudonasis portveinas, brandinamas didžiulėse statinėse kelis metus; Tawny port - auksinis, brandinamas mažos talpos ąžuolo statinėse apie 3 metus, dėl medienos ir didesnio kontakto su oru įgaunantis specifinę auksinę spalvą; Branco -  iš žalių vynuogių gaminamas baltasis portveinas ir Rose - jaunas, mažai brandintas rožinis portveinas. Aišku, yra ir daugiau rūšių, nes portveino gamintojų yra gana daug, ir jie turi savo specifines rūšis.

       Perėjome tiltu į kitą Douro upės krantą ir patekome į senamiestį, kuris pasirodė labai spalvingas, gyvas ir savas. Portugalai skiriasi nuo ispanų, bet pirmą dieną dar kažkaip neišrišau kuo, bet tikrai skiriasi. Jie lyg ir tokie pat tamsūs, nedidelio ūgio, bet visvien kitokie. Užėjome į geležinkelio stotį Sao Bento, pastatytą XX a. pradžioje buvusio benediktinų vienuolyno vietoje, kurioje būriai turistų nuo susižavėjimo atvėpusiais žandikauliais grožėjosi ir fotografavo viduje esančius “azuležu”. Tai yra glazūruotos dekoratyvinės plytelės su Portugalijos paprastų žmonių gyvenimo scenomis, kovų ir religinių motyvų vaizdais. Visur dominuoja akiai mielas melsvas plytelių atspalvis. Tiesiog nuostabu – tikras muziejus geležinkelių transporto pastate. Labai graži stotis, vėliau į ją grįžome dar kartelį pasimėgauti “azuležu”. Portugalijoje beveik kiekviena bažnyčia arba rūmai išpuošti glazūruotomis dekoratyvinėmis plytelėmis. Toks dekoravimo stilius, paveldėtas iš maurų, ir vadinasi „azuležu“.

storyLazyload();