Nauja (2018-aisiais) nebrangi egzotika: Jordanija

2018-ųjų  pabaigoje Ryanairas padarė didelę dovaną visiems Lietuvos ir ne tik jos mėgėjams paieškoti nebrangios egzotikos – iš Vilniaus paleido reisą į Amaną.

Nežinau kokio dydžio subsidiją iš arabų pavyko išsiderėti airiams, tačiau akivaizdu, kad ji buvo pakankamai didelė tam, kad 2018-ųjų pabaigoje net ir perkant bilietus prieš trejetą savaičių iki skrydžio, jų kaina nedaug skirtųsi nuo vidutinio statistinio Lietuvos gyventojo dienos uždarbio.

 IMG_20181119_183446

Į Amano oro uostą atvykau tada, kai Lietuvoje buvo pradėta kalbėti apie poreikį griauti senąjį Vilniaus oro uosto terminalą ir statyti modernesnį. Labai tikiuosi, kad prieš duodant jį projektuoti, kas nors, tiek iš projektuotojų, tiek iš susisiekimo ministerijos valdininkų nukeliaus į Amaną ir atkreips dėmesį į tai, kaip padarytas Karalienės Alios oro uosto terminalas. Gal tada pavyks išvengti epiškų nesąmonių, kokių pakankamai pridaryta Vilniuje, o ypač – Kaune, turint omenyje, kad ten terminalą statė tuščioje vietoje, ir kurių Palangoje išvengta vien dėl to, kad esamo terminalo pilnai pakanka esamam keleivių skaičiui.


Pirmas dalykas, atvykus į Jordaniją – viza. Galimybė jos išvengti yra tik vykstant vienai dienai į Petrą ir atvykstant iš Izraelio ar Egipto pusės. Mokėti už vizą, kuri de facto yra tik atvažiavimo mokestis, reikia Jordanijos dinarais arba JAV doleriais. Tam padeda greta pasų kontrolės esantis bankomatas. Visgi, jei ketinate aplankyti ir Petrą, reiktų rinktis Jordan Pass – ši priemonė padeda ne tik sutaupyti laiką prie pasų kontrolės, bet kartu duoda ir Jordanijos vizą.

Iš oro uosto į Amaną kursuoja autobusai. Kaina – nedidelė, tik tvarkaraštis pakankamai nevykęs – autobusai važiuoja kartą į valandą. Planuojant Amane praleisti daugiau nei pusdienį, yra itin išmintinga pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Autobusas mieste stoja keliose vietose, pirma kurių yra ties 7-uoju apskritimu (circle). Apskritimai – eismo žiedai, arba tiksliau – sankryžos Zahran gatvėje. Įdomu tai, kad žiedų bordiūrai naktį šviečia - faktiškai kaip "Atgal į ateitį". Kiek praktiškesnė pastaba: grįtant atgal, prie 7-ojo žiedo besibūriuojantys taksistai siūlo į oro uostą nuvežti už autobuso bilieto kainą.

IMG_20181120_200425

Pastaroji aplinkybė pasirodo itin patogi ir tuo, kad pirmai nakvynei Amane pasirenku viešbutį tiek 7-uoju žiedu. Šis rajonas netrukus bus tikrai neblogu – tai liudija tiek naujų pastatų skaičius, tiek ir statybos ambicijos. Ten yra ir daugybė visai neblogų restoranų ir, kas itin neblogai – 24 valandas per parą veikiantis supermarketas. Dar viena gera aplinkybė – vietinėse automobilių nuomos agentūrose kainos maždaug ketvirtadaliu mažesnės nei oro uoste.

Amanas

 Jordanijos sostinei istorijoje ne itin pasisekė. Nedidelę semitų genčių tvirtovę užkariavę romėnai pavertė gražiu antikiniu miestu – Filadelfija. Pavadinimas, kuris graikiškai reiškia „broliška meilė“ daug laimės miestui neatnešė, nes po geri penkiolika amžių imperijos subyrėjimo tapo stabilaus nuosmukio periodu. Tiek Bizantijos imperija, tiek arabų kalifatai ar Osmanų imperija turėjo kitų prioritetų nei antikinio paveldo puoselėjimas, ir Amanas vėl augti pradėjo tik po 1947 m., įkūrus Jordanijos hašimitų karalystę bei čia plūstelėjus palestiniečių pabėgėlių bangoms.

DSCN3240

 

Užmaršties ir barbarizmo eras Amane visai neblogai išgyveno Jebel Al-Qala šlaite įrengtas romėnų teatras ir auditorija – t. y. mažas uždaras teatras. Įėjimas į muziejų – 2 JOD, bet vaizdai tikrai to verti. Nuo viršutinių teatro eilių atsiveria puikus miesto centro vaizdas, o leidžiantis žemys, laiptų statumas nenoromis kelia klausimą – kiek kojų lūžių ir kitų nukritimų sąlygų traumų įvykdavo vidutiniškai per vieną antikinio teatro spektaklį?

Kalno papėdėje, už gero puskilometrio – Nimfejumas – romėniškų akvedukų ir fontanų sistemos liekanos. To kas liko ir buvo atkurta pakanka įsivaizduoti kokio įspūdingumo ši konstrukcija – vandens fontanai, papuošti nimfų statulomis, turėjo būti prieš porą tūkstančių metų.

 IMG_20181120_085554

Šiek tiek į šalį – nedidelis besimodernizuojančio islamo palikimo gabaliukas – turgumi paverstų gatvių sankryžoje 1923 m. pastatyta Didžioji Huseino mečetė. Konstrukcija gana graži, savotiška otomanų stiliaus interpretacija, kurioje pastoviai ramiai sėdi į užsieniečius dėmesio nekreipiančių vietinių būreliai.

 DSCN3376

Taip pat neblogai atrodo kalno viršūnėje esanti Amano citadelė, kuri jei tikėti archeologais, yra viena seniausių nuolat naudojamų žmonių gyvenviečių. Citadelė verta dėmesio ir dėl savo vietos – ji yra ant kalvos, į dvi dalis dalijančios Amano slėnį.

 DSCN3371

Bendrai apėmus, Amanas, kaip ir kiti Jordanijos miestai – gana nykokas. Be keleto įspūdingesnių pastatų, jis yra panašesnis į geltonai purviną turgų, kuriame prekiaujama keliautojui nelabai įdomiais daiktais. Kaip ir daugelyje kitų arabų šalių, pagrindinė vakaro pramoga, jei atvykote su šeima yra restoranas – tiek prekybos centre, tiek ir ne jame. Na, o jei šeimyna per daug neriboja – tuomet, priešingai nei daugelyje musulmoniškų šalių, vakarą praleisti galima visai nebloguose vietiniuose restoranuose ar keliuose naktiniuose klubuose.

 IMG_20181120_090948

Pramogų rajonas – al-Rainbow street. Būtent taip riekia įvesti navigacijoje. Gatvė verta dėmesio tiek dieną – čia pilna parduotuvių, tiek ir vakare – kas kelintame name yra pakankamai neblogas restoranas, o viršutiniuose aukštuose – ir baras su terasa, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į visą Amano slėnį.

 IMG_20181122_204633

Beje, baruose labai ramiai gaminami puikūs kokteliai. Jordanijoje alkoholis nėra didelis tabu – vietinio arako ir panašių nevietinių produktų galima rasti specializuotuose daugelio didesnių parduotuvių skyriuose.

 DSCN3256

Antika

 DSCN3292

Jordanas, kaip ir visi Artimieji Rytai mūsų eros pradžioje buvo vienu labiausiai išsivysčiusių Romos imperijos, o ai reiškia – ir pasaulio regionų. Šventyklas ir teatrus statė ne vien okupantai romėnai, bet ir vietiniai – nabatėjai, arabai ir kitokie semitai.

 DSCN3304

Tai, kas gavosi helenizavus, o paskui - romėnizavus semitus nabatėjus, puikiai matoma už trejeto valandų kelio automobiliu nuo Amano esančioje Petroje.

 DSCN3294

Už pusšimčio kilometrų į šiaurę nuo Amano esančiame Džeraše (Jerash) yra kitas puikus antikinio grožio pavyzdys. Tuo metu žinomas Geresos arba Antiochijos prie Auksinės upės vardu, šis miestas dar ir dabar sudaro gerą šiuolaikinio Džerašo centro dalį. Automobiliu iki jo galima nusigauti per nepilną valandą, čia žinoma priklausomai nuo to, kaip pavyks susitvarkyti su Amano kamščiais. Autobusu – iš Tabarbour autobusų stoties į abi puses galima suvažinėti už 3-4 JOD.

 

DSCN3300

Viduje galima pamatyti viską, ko reiktų tikėtis iš miesto, suklestėjusio pirmo mūsų eros amžiaus pabaigoje, patyrusio nuosmukį sulig imperijos žlugimu, šiek tiek atsigavusio Bizantijos krikščionybe leistose ribose (t.y. be ikikrikščioniškų dievų ir teatrų), nusiaubto musulmonų fanatikų 635 metais bei krikščionių fanatikų 1112-aisiais.

 DSCN3315

Kelios didžiulės ir šiek tiek atstatomos šventyklos, teatro liekanos, kuriame kartais vyksta spektakliai ir daugybė kolonadų tikrai turėtų bent kelioms valandoms užimti istorijos ir kultūros mėgėjų dėmesį. Ne mažiau įdomūs yra ir inžinerinės miesto sistemos – kanalizacija, namų apšildymo sistemų liekanos ir pan. Besidomintiems politika turėtų patikti štai tokie dalykai – įrašas miesto teatre, kuris kartu tarnavo ir kaip tarybos posėdžių salė. Vietos demokratija buvo paremta proporcingu genčių atstovavimu ir kiekviena gentis – šiuo atveju romenizuota iki tokio lygmens, kad save vadino užkariautojų deivės vardu – afroditais - turėjo ne tik savo atstovų skaičių, bet ir jiems rezervuotas vietas.

storyLazyload();